Interneto prieigos padėtis Armėnijoje: nuo šviesolaidžio iki paskutinės ribos

Interneto infrastruktūros ir politikos raidos istorija

Armėnijos kelias į modernųjį interneto ryšį prasidėjo XX a. dešimtajame dešimtmetyje su vienu dominuojančiu telekomunikacijų operatoriumi. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. nacionalinis operatorius ArmenTel (iš pradžių iš dalies priklausė Graikijos OTE, vėliau – Rusijos VimpelCom) turėjo teisėtą telefonijos ir interneto paslaugų monopoliją. Šis monopolis, suteiktas 1998 m., stabdė ankstyvą interneto augimą, nes konkurentams buvo užkirstas kelias, o investicijos į infrastruktūrą buvo vangios hetq.am azatutyun.am. Vis dėlto jau 2000-ųjų viduryje prasidėjo reformos. Maždaug 2005–2007 m. ArmenTel išskirtinės teisės buvo panaikintos, o rinka atverta naujiems interneto paslaugų tiekėjams (ISP) ir mobiliojo ryšio operatoriams azatutyun.am. Sektorius „sparčiai augo“ panaikinus monopoliją – nauji žaidėjai paskatino konkurenciją ir tinklų plėtrą azatutyun.am.

Pagrindinius politikos pokyčius lydėjo šis liberalizavimo procesas. Buvo įsteigtas nacionalinis telekomunikacijų reguliatorius – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija (PSRC), prižiūrinti augančią rinką. 2013 m. buvo pakeistas Elektroninių ryšių įstatymas, panaikinant seną ISP licencijavimo tvarką – nuo šiol bet kuri įmonė galėjo teikti interneto paslaugas tiesiog informavusi PSRC freedomhouse.org. Ši konkurenciją skatinanti politika drastiškai sumažino atėjimo į rinką barjerus – iki 2022 m. Armėnijoje oficialiai užregistruoti daugiau nei 200 ISP freedomhouse.org. Vyriausybės įsipareigojimas IRT (informacinių ir ryšių technologijų) plėtrai akivaizdus strateginiuose planuose, kaip antai Skaitmeninės transformacijos darbotvarkė 2018–2030, ir iniciatyvose pozicionuoti Armėniją kaip regioninį technologijų centrą budde.com.au. 2010-aisiais sekusios administracijos investavo į el. valdymo paslaugas ir reguliavimo tobulinimą. Pažymėtina, kad Armėnija surinko 88,5/100 balų ITU IRT reguliavimo indekse (2020 m.), taip priskiriant šalies telekomunikacijų reguliavimą aukščiausiai – „ketvirtos kartos“ – kategorijai, kuriai būdingas ekonominės ir socialinės politikos prioritetų siekimas armenia.un.org. Tvirtas reguliavimo pagrindas ir diasporos investicijos sudarė prielaidas plėsti ryšį visos šalies mastu.

Dabartinė interneto prieigos padėtis (gyventojams ir verslui)

Šiandien interneto prieiga Armėnijoje yra plačiai paplitusi miestuose, o kaimo regionuose ji nuolat gerėja. Sostinėje Jerevane paplitęs greitasis plačiajuostis internetas ir gausu viešojo Wi-Fi taškų, o antruosiuose miestuose taip pat didėja aprėptis freedomhouse.org. 2023 m. apie 77 % Armėnijos gyventojų naudojosi internetu – tai dramatiškas padidėjimas lyginant su ankstesniais dešimtmečiais freedomhouse.org. Verslas dar labiau suskaitmenintas: 77 % įmonių suteikia interneto prieigą darbuotojams, o IT sektoriuje ji beveik universali (virš 90 % įmonių) arkatelecom.am. Miestų gyventojai dažniausiai renkasi fiksuotą namų plačiajuostį internetą, o dauguma kaimo namų ūkių dėl ribotos laidinės infrastruktūros remiasi mobiliuoju internetu. Bendra fiksuoto plačiajuosčio ryšio skvarba yra 18,5 prenumeratos šimtui gyventojų freedomhouse.org – tai reiškia, kad maždaug kas penktas armėnas turi fiksuotą namų interneto liniją. Tuo tarpu mobilusis internetas praktiškai visur – mobiliojo plačiajuosčio ryšio skvarba siekia apie 103 % (vidutiniškai daugiau nei viena prenumerata vienam asmeniui) dėl nebrangių išmaniojo telefono duomenų paketų freedomhouse.org.

Kalbant apie kokybę, ryšio greičiai žymiai pagerėjo. Ookla pasauliniame greičių indekse 2024 m. viduryje Armėnijos fiksuoto plačiajuosčio interneto mediana siekė apie 56,8 Mbps, o mobiliojo duomenų – 27,6 Mbps freedomhouse.org freedomhouse.org. Šie greičiai atspindi visos šalies tinklo atnaujinimus į šviesolaidinius tinklus ir 4G/5G mobilias technologijas (plačiau apie jas – žemiau). Visgi skaitmeninė nelygybė išlieka: miestų vartotojai dažniausiai naudojasi greitesniu bei patikimesniu ryšiu nei kaimo vietovių gyventojai. Už miesto ribų kai kurios gyvenvietės turi tik bazinį mobilųjį internetą ir susiduria su senesne įranga ar siauresniu paslaugų tiekėjų pasirinkimu freedomhouse.org. Interneto įperkamumas apskritai geras – pagal tarptautinius rodiklius Armėnijos interneto kainos yra pagrįstos. Pagrindinis fiksuoto interneto planas (apie 5 GB duomenų) kainuoja apie 3,3 % BNP vienam gyventojui per mėnesį, o 2 GB mobiliojo interneto paketas – tik 0,8 % BNP vienam gyventojui, taigi paslaugos prieinamos vidutiniam vartotojui freedomhouse.org freedomhouse.org. Vis dėlto žemas pajamas gaunančioms šeimoms gali būti sunku įpirkti aukštos spartos planus, tad tęsiamos pastangos, kad internetas būtų pasiekiamas visiems visuomenės segmentams freedomhouse.org freedomhouse.org.

Svarbiausi interneto paslaugų teikėjai ir rinkos dalis

Nors Armėnijoje yra nemažai licencijuotų ISP, interneto prieigos rinka sutelkta keleto didžiųjų įmonių rankose. Fiksuoto interneto sektoriuje pirmauja trys pagrindiniai tiekėjai – Ucom, Telecom Armenia (veikiantys kaip Team Telecom Armenia) ir Rostelecom Armenia (neseniai pervadinti į Ovio). Kartu jie aptarnauja daugumą namų ir verslo klientų fiksuotoje linijoje freedomhouse.org freedomhouse.org. Mažesni ISP (iš viso daugiau nei 200) egzistuoja, tačiau jie kartu sudaro tik nedidelę visos fiksuoto interneto rinkos dalį freedomhouse.org freedomhouse.org. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami pagrindiniai fiksuoto interneto tiekėjai ir jų rinkos padėtis 2023 m.:

Ucom – įkurta 2007 m. – šiuo metu turi daugiausia fiksuoto interneto vartotojų ir pajamų. Ji valdo platų šviesolaidinių tinklų tinklą Jerevane ir kituose miestuose, po to, kai 2009 m. Jerevanas tapo vienu pirmųjų visiškai šviesolaidžiu ryšiu padengtų sostinių pasaulyje galaxygroup.am galaxygroup.am. Telecom Armenia (Team) yra Beeline prekės ženklo įpėdinė; nuo 2020 m., kai perėmė Beeline operacijas, Team modernizavo tinklą ir dabar laiko apie trečdalį fiksuotų abonentų armenpress.am. Rostelecom Armenia, anksčiau buvusi Rusijos Rostelecom dukterinė įmonė (dabar priklauso vietos savininkams, vadinama Ovio), daugiausia veikia fiksuoto interneto ir IPTV srityse, stipriai įsitvirtinusi regionų miestuose. Pažymėtina, kad šviesolaidinė technologija išstūmė senąjį DSL – 2024 m. pradžioje šviesolaidis sudaro daugiau kaip 83 % visų fiksuoto plačiajuosčio interneto linijų Armėnijoje budde.com.au budde.com.au; DSL ir kitos varinės linijos greitai traukiasi.

Mobiliojo interneto sektoriuje šalyje veikia trys mobiliojo tinklo operatoriai: Viva-MTS (dabar Viva), Ucom ir Telecom Armenia (Team). Viva, anksčiau žinoma kaip VivaCell-MTS, yra didžiausia, valdanti gerokai daugiau nei pusę mobiliojo ryšio abonentų. 2023 m. pabaigoje Viva turėjo apie 57 % mobiliojo ryšio rinkos (apie 2,3 mln. aktyvių SIM kortelių) freedomhouse.org armenpress.am. Team Telecom valdė apie 26 % mobiliojo abonentų (daugiau nei 1,04 mln. vartotojų) armenpress.am armenpress.am, o Ucom sudarė likusius ~17 %. Ši proporcija pateikta žemiau:

Viva daugelį metų išlieka dominuojanti mobiliojo interneto tiekėja ir pirmoji šalyje pradėjo 5G bandomąjį tinklą. Telecom Armenia (Team) perėmė Beeline mobiliuosius tinklus ir smarkiai investuoja į atnaujinimus, o Ucom į mobiliojo ryšio rinką atėjo 2015 m. įsigijusi Orange Armenia ir nuo to laiko pamažu didino savo dalį. Visi trys operatoriai visoje šalyje siūlo 2G/3G/4G paslaugas, o vis didesnis dėmesys kreipiamas į 4G LTE ir pradinį 5G (sostinėje). 2023–2024 m. nuosavybės struktūra reikšmingai pasikeitė: Rusijos MTS pardavė savo armėnišką padalinį (Viva-MTS) vakarų investuotojų grupei, buvo įvykdytas prekinio ženklo keitimas į „Viva“ budde.com.au budde.com.au. Armėnijos vyriausybė gavo 20 % „Viva“ akcijų kaip šio sandorio dalį – tai buvo strateginis žingsnis, siekiant užtikrinti nacionalinę įtaką pagrindinėje telekomunikacijų įmonėje thecaliforniacourier.com thecaliforniacourier.com. Tuo tarpu Rostelecom Armėnijos padalinį 2022 m. įsigijo vietos investuotojai (Electric Networks of Armenia) ir pervadino į Ovio freedomhouse.org. Šie pokyčiai rodo telekomunikacijų sektoriaus „armėnizacijos“ ir laipsniško atsitraukimo nuo rusiškos korporatyvinės kontrolės tendenciją geopolitinių poslinkių fone.

Naudojamos technologijos: šviesolaidis, DSL, mobilieji duomenys, fiksuotas belaidis ryšys ir 5G

Armėnijos interneto prieigai naudojama įvairių technologijų, tačiau aiškiai matyti perėjimas prie naujesnių ir spartesnių platformų. Fiksuoto ryšio srityje šiuo metu pagrindą sudaro modernūs šviesolaidžių tinklai. Didieji ISP didžiąja dalimi miestuose ir miesteliuose pakeitė senuosius varinius kabelius šviesolaidžiu „iki namų/pastato“ (FTTH/B); kaip jau minėta, 2024 m. daugiau nei 83 % fiksuoto interneto linijų sudaro šviesolaidis budde.com.au budde.com.au. Dauguma miestų vartotojų gali naudotis dideliais greičiais (100 Mbps iki 1 Gbps planai) ir patikima paslauga. Senasis DSL (skaitmeninė abonentinė linija) per telefono laidus vis dar egzistuoja, bet spartėjant šviesolaidžio plėtrai jis greitai traukiasi – DSL tenka mažiau nei 17 % linijų ir dažniausiai naudojamas tose vietovėse, kur šviesolaidis dar nepasiekė. Plieninio kabelio (koaksialiniai kabelių tinklai) internetas nėra plačiai paplitęs, tik kai kurie vietos paslaugų teikėjai (pvz., Arpinet) tam tikrose bendruomenėse naudoja kabelinę TV arba Ethernet tinklą. Verslui ir daugiabučiuose dažnos specialios Ethernet LAN ar dedikuotos šviesolaidinės jungtys.

Belaidžio ryšio srityje Armėnija turi pilną nacionalinę mobiliojo ryšio aprėptį. Šalis gana sparčiai perėjo įvairias mobiliojo ryšio kartas: 2G GSM atsirado devintajame dešimtmetyje, 3G (UMTS) paleista apie 2008 m. hetq.am, o 4G/LTE pirmą kartą pasiūlė VivaCell-MTS 2010 m. itel.am viva.am. Vėliau visi operatoriai plėtojo 4G ir iki 2021 m. 100 % Armėnijos gyvenviečių buvo apimtos 4G+ ryšiu freedomhouse.org freedomhouse.org. Tai reiškia, kad net atokiausios gyvenvietės turi bent minimalų mobilųjį duomenų signalą (dažnai su LTE greičiais), o tai labai padėjo mažinti skaitmeninį atotrūkį. Pvz., 2021 m. sausio mėn. visos 1 003 šalies gyvenvietės turėjo veikiančią 4G paslaugą freedomhouse.org freedomhouse.org. Fiksuotas belaidis internetas turi nišinę paskirtį – kai kurie ISP teikia namų internetą radijo ryšiu ar LTE maršrutizatoriais (ypač kur vesti šviesolaidį neapsimoka). Vienas inovatyvus pavyzdys – kaimo gyvenvietė Šaghap pati pasiklojo šviesolaidinį kabelį iš artimiausio miesto, nes nei vienas komercinis tiekėjas negalėjo suteikti paslaugos internetsociety.org internetsociety.org. Tokie bendruomeniniai projektai, iš dalies remiami šalies operatorių sąjungos ir aukštųjų technologijų ministerijos, demonstruoja, kaip kūrybiškai galima derinti belaidį ir šviesolaidinį ryšį nepakankamai aptarnaujamose vietovėse.

5G – naujos kartos mobilioji technologija – Armėnijoje dar tik žengia žingsnius, tačiau jau vystosi. Viva-MTS (dabar Viva) pirmoji įjungė 5G bandomąjį tinklą Jerevano centre 2023 m. balandį freedomhouse.org. Tai tapo viena pirmųjų 5G paslaugų Kaukaze, nors pradžioje aprėptis buvo ribota miesto centro dalimi freedomhouse.org. Netrukus reguliatorius suteikė 5G dažnių licencijas: 2023 m. gegužę PSRC paskelbė, kad Telecom Armenia (Team) ir MTS Armenia (Viva) laimėjo konkursą freedomhouse.org. Pagal licencijų sąlygas operatoriai įsipareigojo įdiegti 5G Jerevane, Giumri ir Vanadzore per dvejus metus freedomhouse.org freedomhouse.org. Diegimas jau vyksta. 2023 m. pabaigoje 5G tinklai dalinai veikė Jerevane ir Giumri freedomhouse.org freedomhouse.org, o 2024 m. prasidėjo platesnė plėtra. Ypač išsiskyrė Ucom: iki 2024 m. jie užbaigė pirmąjį 5G diegimo etapą 9-uose miestuose (įskaitant Giumri, Vanadzorą, Dilijaną ir kt.) en.168.am en.168.am. 2025 m. pradžioje Ucom 5G tinklas apėmė dar 11 miestelių, todėl 5G paslauga tapo prieinama jau 20 regioninių miestų anapus sostinės ribų a1plus.am. Sparčiai įsigalint Ucom 5G net ir mažesniuose miestuose (Aparanas, Martunis, Sisianas) išryškėja varžybos dėl lyderystės naujųjų technologijų srityje. Tuo tarpu Team Telecom bendradarbiauja su „Ericsson“ modernizuodama savo mobiliuosius tinklus, siekdama „sklandaus 5G diegimo“ artimiausiu metu arkatelecom.am arkatelecom.am. Iki 2025 m. vidurio visi trys operatoriai turėtų pasiūlyti 5G pagrindiniuose miestuose – gigabito lygio greitis ir maža delsos trukmė artės prie masinio prieinamumo.

Kitos naudojamos technologijos – palydovinės jungtys (aptariama toliau) ir įvairūs pagrindinių linijų mazgai. Tarptautiniam interneto ryšiui Armėnija naudojasi šviesolaidiniais pagrindiniais kabeliais, kurie eina į šiaurę per Gruziją bei antriniu maršrutu į pietus per Iraną. Keturi pagrindiniai ISP eksploatuoja pagrindines jungtis su pasauliniu internetu freedomhouse.org. Pagrindinės tarptautinės jungtys eina per Gruziją į Europos tinklus; šviesolaidinis ryšys per Iraną dažniausiai yra atsarginis kelias freedomhouse.org. (2019 m. Ucom netgi derėjosi dėl naujo Persijos įlankos–Juodosios jūros šviesolaidžio koridoriaus, einančio per Armėniją freedomhouse.org, kuris pagerintų regioninį ryšį.) Šiandien turimi vos keli fiziniai interneto „vartai“ lemia tam tikrą Armėnijos pažeidžiamumą nutrūkimams – pavyzdžiui, atsitiktinis kabelio perkirpimas už šalies ribų jau yra sukėlęs kelių dienų trukmės interneto trikdžius Armėnijoje (taip nutiko 2024 m. sausį) freedomhouse.org freedomhouse.org. Todėl kaip niekada svarbu užtikrinti atsarginę ir tvarią infrastruktūrą sparčiai augant duomenų poreikiui.

Interneto skvarbos rodikliai, greičiai ir kainodara

Armėnijai pavyko smarkiai padidinti interneto skverbimąsi, nors ji dar atsilieka nuo kai kurių pasaulinių lyderių. Interneto naudojimas 2023 m. pasiekė 77 % gyventojų freedomhouse.org, – tai daugiau nei trys ketvirtadaliai armėnų, prisijungusių prie interneto telefonais ar kompiuteriais. Palyginimui, gretimoje Gruzijoje naudojimas siekia apie 82%, Azerbaidžane – apie 86% bm.ge bm.ge, tad Armėnija sparčiai vejasi regiono lyderius. Fiksuoto plačiajuosčio interneto prenumeratos taip pat auga – 18,5 šimtui gyventojų freedomhouse.org – viršija pasaulio vidurkį (apie 15–17 per 100), bet nesiekia Vakarų ar Rytų Azijos lygmens, kur dažnai viršija 30 per 100. Mobilioji skverba, priešingai, daugiau nei 100% gyventojų (apie 103 per 100) freedomhouse.org – būdinga šalims, kur mobilieji duomenys pigūs.

Pagal veikimo greitį Armėnijos internetas tvirtai patenka į plačiajuosčio kategoriją, bet dar neatitinka aukščiausių pasaulinių rodiklių. Fiksuoto ryšio mediana yra apie 43–57 Mbps (2023–2024 m.) freedomhouse.org freedomhouse.org, leidžiantis patogiai naudotis HD srautinio perdavimo, vaizdo skambučių ar debesijos paslaugomis. Pikiniams greičiams didieji operatoriai siūlo gigabito planus Jerevane, ir testuose kai kurie vartotojai gaudavo šimtus Mbps per šviesolaidį. Mobiliojo ryšio greičiai šiek tiek mažesni – vidutinė mobiliojo atsisiuntimo sparta apie 25–28 Mbps freedomhouse.org freedomhouse.org – pakanka daugumai išmaniųjų telefonų naudotojų. Globaliuose reitinguose Armėnijos mobilus internetas 2024 m. buvo 81-oje vietoje iš 111 su vidutiniu ~31 Mbps bm.ge bm.ge. Tai prasčiau nei artimiausi kaimynai – Gruzija (68 vieta, ~38 Mbps) ir Azerbaidžanas (49 vieta, ~54 Mbps), tad Armėnija turi stiprinti mobiliojo tinklo pajėgumus bm.ge bm.ge. (Pažymėtina, armėniškas reljefas ir išsibarstę kaimai vidurkius mažina, nes privaloma aptarnauti sunkiai pasiekiamas vietoves.) Fiksuotame internete užmiestyje rodikliai įvairūs, bet šalies mediana gerėja kasmet, plečiant šviesolaidį.

Kainodara Armėnijoje gana palanki, nes pagrindiniai operatoriai konkuruoja tarpusavyje. Neriboti namų interneto planai (50–100 Mbps) dažniausiai kainuoja apie 10 000–15 000 dramų per mėnesį (~25–40 $). Baziniai planai dar pigesni – prieš keletą metų buvo pastebėta, kad kokybiškas 24/7 internetas kainuoja vos 5 000–8 000 AMD (apie 10–18 $) per mėnesį hetq.am. Nuo tada greičiai padidėjo, kainos – panašios. Mobilūs duomenys labai pigūs – 1 GB kainuoja vos kelis dolerius, o operatoriai dažnai siūlo neribotus socialinius tinklus ar naktinius duomenų paketus akcijose. ITU duomenimis, paprastas fiksuoto interneto planas kainuoja apie 3,3 % mėnesio BNP vienam gyventojui, o 2 GB mobiliojo plano – tik 0,8 % BNP freedomhouse.org freedomhouse.org. Tai atitinka tarptautinius rodiklius (JT rekomendacija – mažiau nei 5 % pajamų už bazinį internetą). Vis dėlto aukštesnės klasės (pvz., premium šviesolaidžio ar labai didelės duomenų apimties) planai gali būti gana brangūs, todėl vis dar sunkiai pasiekiami neturtingesniems vartotojams. Valdžia ir tiekėjai kartais sprendžia tai didindami greičius už tą pačią kainą – pavyzdžiui, Ucom klientus be papildomos kainos perkelia į spartesnius planus įvairiose kampanijose arkatelecom.am. Bendrai Armėnijos vartotojai gauna vieną iš prieinamiausių interneto rinkų posovietiniame regione, nors siekiant platesnio aukštos spartos prieinamumo reikia ir bendro ekonomikos augimo.

Vyriausybės politika, investicijos ir reguliavimo aplinka

Armėnijos vyriausybė aktyviai formuoja skaitmeninio ryšio aplinką per politiką, reguliavimą ir tiesiogines investicijas. PSRC (telekomunikacijų reguliatorius) užtikrina konkurencingą aplinką, panaikinusi licencijavimo kliūtis ir atvėrusi rinką naujiems dalyviams freedomhouse.org freedomhouse.org. Armėnijos reguliavimo schema laikoma tvirta ir modernia: kaip minėta, surinkta 88,5/100 balų ITU reguliavimo indekse, kas reiškia „integruotą reguliavimą“, suderintą su ekonominės ir socialinės plėtros prioritetais armenia.un.org armenia.un.org. Tai reiškia nepriklausomą reguliatorių, glaudžiai bendradarbiaujantį su kitomis vyriausybinėmis institucijomis, ir padėjusi Armėnijai tapti regiono telekomunikacijų valdymo lydere armenia.un.org armenia.un.org. ISP neturi rimtų teisinių ar techninių kliūčių; net viešųjų Wi-Fi paslaugų teikėjai gali veikti laisvai, jei neima mokesčio (apmokestinimas reikalauja tik paprastos registracijos) freedomhouse.org. Svarbiausia, interneto prieiga Armėnijoje dažniausiai necenzūruojama ir nevaržoma – valdžia paprastai neblokuoja svetainių ar neatsijungia tinklų, išskyrus laikinus atvejus karo arba išimtinio nacionalinio saugumo situacijose freedomhouse.org freedomhouse.org. Šis interneto laisvės įsipareigojimas (nors yra nuogąstavimų dėl dezinformacijos bei stebėsenos) padėjo sukurti gyvybingą interneto ekosistemą.

Politikos planavime vyriausybė užsibrėžė aiškius ryšio plėtros tikslus. Vienas pavyzdinių siekių – iki 2026 m. užtikrinti plačiajuosčio interneto aprėptį visoms gyvenvietėms armenia.un.org armenia.un.org. 2023 m. gruodį Aukštųjų technologijų pramonės ministerija pranešė ministrui pirmininkui apie pažangą: iki 2026 m. 80 % miestų ir kaimų turės prieigą prie plačiajuosčio interneto (nuo 62 %, kurie 2021 m. turėjo fiksuotą internetą) arkatelecom.am arkatelecom.am. Tam reikia skatinti tinklų diegimą mažose gyvenvietėse ir tolimuose regionuose. Vyriausybė įgyvendina tokius projektus kaip „Infrastruktūra investicijoms“ – jo pagrindu 2024 m. atidarytas naujas III lygio duomenų centras (Ovio duomenų centras Abovyane), stiprinantis šalies skaitmeninę infrastruktūrą armenia.un.org armenia.un.org. Valstybinės investicijos apima ir kapitalo dalis – 2024 m. valstybė gavo 20 % Viva (anksčiau MTS Armenia) akcijų kaip naujo savininko dovaną; tai ministras pirmininkas Nikol Pashinyan įvardijo kaip strateginį žingsnį siekiant didesnės valstybinės įtakos telekomunikacijų sektoriuje thecaliforniacourier.com thecaliforniacourier.com. Tikimasi, kad ši dalinė nacionalizacija „paspartins tinklų infrastruktūrą ir technologines inovacijas“, derinant operatoriaus ir nacionalinius interesus thecaliforniacourier.com.

Tarptautinės organizacijos ir finansų institucijos prisideda prie Armėnijos skaitmeninės plėtros. Pasaulio bankas ir Jungtinės Tautos atliko skaitmeninės ekonomikos vertinimus (DECA 2024), kur pabrėžtos kaimo prieigos ir skaitmeninio raštingumo spragos armenia.un.org armenia.un.org. IFC ir EBRD 2022 m. suteikė 45 milijonų dolerių kreditą Telecom Armenia (Team) spartaus šviesolaidžio plėtrai – planuojama prijungti dar 450 000 namų ūkių ir atnaujinti mobiliuosius tinklus 1,1 mln. vartotojų ifc.org ifc.org. Šios investicijos tiesiogiai skirtos kaimiškų vietovių ir tinklo kokybės gerinimui, rodant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę siekiant uždaryti miestų ir kaimo spragą. Taip pat taikomos mokesčių lengvatos mažoms IT įmonėms (palengvinant startuolių naštą) budde.com.au ir stiprinama startuolių ekosistema, kuri netiesiogiai didina interneto infrastruktūros poreikį.

Apibendrinant, Armėnijos reguliavimo aplinka jungia skatinimą ir priežiūrą: skatinama konkurencija bei investicijos, o kartu stebima sąžininga konkurencija ir strateginiai rezultatai (pvz., universalus ryšys). Ateityje vyriausybė greičiausiai atnaujins įstatymus dėl naujų technologijų (5G, palydovų, duomenų apsaugos) ir gal būt įves kaimo plačiajuosčio ryšio subsidijas (šiuo metu valstybės subsidijų tam nėra worldbank.org – tad vis dar vyrauja rinkos dėsniai ir bendrai finansuojami projektai). Glaudus bendradarbiavimas tarp Aukštųjų technologijų pramonės ministerijos, PSRC ir operatorių – pavyzdžiui, bendruomeninių tinklų pilotiniai projektai – išliks ypač svarbus įgyvendinant skaitmeninio ryšio siekius.

Kaimiškos ir nepakankamai aptarnaujamos vietovės: iššūkiai ir iniciatyvos

Suteikti greitą ir patikimą internetą Armėnijos kaimo kaimeliams ir atokesniems regionams buvo svarbus uždavinys, kurį palaipsniui sprendžia rinkos plėtra, bendruomenės iniciatyvos ir naujos technologijos. Armėnijos geografijoje daug kalnų ir retai apgyventų vietų, kur šviesolaidžio klojimas ar bokštų išlaikymas brangus. Tokios bendruomenės tradiciškai turėjo ribotą pasirinkimą, dažnai apsiribodavo paprasčiausiu mobiliuoju internetu. Praeityje kai kurie kaimai turėjo tik 2G/3G ar net dial-up ar palydovinį ryšį, todėl skaitmeninis atotrūkis nuo miestų buvo aiškus. Pavyzdžiui, visai neseniai Šaghapo kaimas (Ararato provincija) „naudojosi tik riboto kiekio mobiliaisiais duomenimis“ ir neturėjo nė vieno aukštos spartos tiekėjo, nes infrastruktūros įrengimas čia buvo per brangus internetsociety.org. Šio prieigos trūkumo pasekmė – jaunimo migracija į miestus ieškant galimybių internetsociety.org.

Iššūkiai: Pagrindiniai kaimo skaitmenizavimo iššūkiai – sudėtingas reljefas infrastruktūrai, žemas pelningumas privatiems operatoriams ir kartais mažas skaitmeninis raštingumas atokiuose gyventojų segmentuose. Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2021 m. kiekviena gyvenvietė turėjo kažkokią „plačiajuosčio interneto“ prieigą (didelį vaidmenį suvaidino 4G padengimas) freedomhouse.org, tačiau kaimuose ir nedidelėse bendruomenėse interneto kokybė bei greitis gali stipriai skirtis nuo Jerevano. JT DECA 2024 tyrime pažymėta, kad 88 % Armėnijos gyventojų gyvena iki 10 km nuo šviesolaidžio mazgo, bet daugelyje mažųjų vietovių vis dar nėra šviesolaidžio (angl. „last mile“) prijungimų armenia.un.org armenia.un.org. Kita problema – skaitmeninių įgūdžių stoka: užmiestyje trūksta mokymų programų, todėl net turint ryšį juo naudojamasi rečiau ir efekto mažiau armenia.un.org armenia.un.org. Moterys ir asmenys su negalia kaime patiria papildomų kliūčių kaip nepakankamas jiems skirtas turinys ar pagalbinės technologijos armenia.un.org armenia.un.org. Taigi, neužtenka vien tik kabelių – reikia skatinti ir skaitmeninį švietimą bei įtrauktį.

Iniciatyvos ir pažanga: Armėnijos valdžia ir operatoriai įgyvendina kelias programas kaimo prieigai gerinti. Pagrindinis tikslas – išplėsti plačiajuostį (laidinį ar belaidį) ryšį į visas bendruomenes iki 2026 m. (tarpinis tikslas – 80 % gyvenviečių tuo metu) arkatelecom.am arkatelecom.am. Tai reiškia, kad šimtai kaimų dar turi būti prijungti prie šviesolaidžio ar bent turėti kelis tiekėjus. Tam pasitelkiama įvairių technologijų: šviesolaidžio tiesimas kelių šlaitais (su valstybės pagalba), mikro bangų ryšio tiekimas sunkiai pasiekiamiems kaimams, platesnis 4G/5G aprėptis kaimo bokštuose. Naujas 5G diegimas (ypač Ucom) apima jau ir smulkius miestelius (Aparaną, Artiko ir kt.), kad net už didžiųjų miestų būtų diegiamos inovacijos en.168.am en.168.am. Be to, Team Telecom ir Ericsson partnerystė leis modernizuoti regionų bazines stotis artimiausiu metu arkatelecom.am arkatelecom.am.

Bendruomeniniu lygmeniu jau turime sėkmingų pavyzdžių. Šaghapo kaime patys gyventojai ryžosi spręsti ryšio stoką: padedami Interneto draugijos ir Armėnijos operatorių sąjungos 2021 m. nutiesė savo šviesolaidį (daugiau kaip 18 km) iki nacionalinio tinklo mazgo internetsociety.org internetsociety.org. Projektą palaikė ministerija ir PSRC kaip bendruomeninio tinklo pilotą; jis iš esmės pakeitė kaimą – mokykla pradėjo organizuoti nuotolines pamokas, vietos verslai išėjo į virtualią erdvę, net įkurtas robotikos būrelis internetsociety.org. Kaimiškasis Šaghapo kaimas Armėnijoje patyrė proveržį, kai bendruomenė pati įrengė šviesolaidinį tinklą ir atvėrė spartų internetą iki tol izoliuotai vietovei internetsociety.org internetsociety.org. Tokios „iš apačios“ gimstančios iniciatyvos, remiamos ministerijos ir operatorių, leidžia moksleiviams mokytis nuotoliu, verslams jungtis prie naujų rinkų ir demonstruoja, kaip galima įveikti kaimo skaitmeninį atotrūkį. Tokie modeliai įkvepia ir kitas atokesnes bendruomenes, dažnai paversdami bibliotekas ar mokyklas interneto centrais aplinkiniams kaimams isocfoundation.org. Armėnijos Interneto draugijos skyrius turi programą, pagal kurią kaimo bibliotekos aprūpinamos plačiajuosčiu internetu ir Wi-Fi, taip tampant bendruomenės prieigos centrais isocfoundation.org.

Tarptautinė pagalba taip pat svarbi: IFC/EBRD investicijos Team Telecom atvirai nukreiptos į šviesolaidžio plėtrą kaimo gyvenvietėse ir 4G išplėtimą už miestų ribų ifc.org ifc.org. Be to, svarstomi visuotinių paslaugų modeliai; nors šiuo metu nėra formalių subsidijų regioninei plėtrai worldbank.org, valdžia kartais tiesiogiai finansuoja mokyklų ar svarbių įstaigų ryšį nutolusiose vietovėse. Visi mobiliojo ryšio operatoriai dalyvavo programose apdengti pasienio ir aukštumų gyvenvietes bent jau balso bei bazinio duomenų ryšio paslauga.

Visų šių veiksmų visuma duoda vaisių: didėja kaimo interneto naudojimas, o pagrindinis atotrūkis uždaromas – kiekvienas kaimas jau gali gauti bent mobilųjį internetą, o vis daugiau gauna šviesolaidį ar fiksuotąjį belaidį. Palydovinis ryšys (aptariamas toliau) galės dar labiau padėti sunkiausiai pasiekiamuose taškuose. Dėmesys tiek infrastruktūrai, tiek įgūdžiams Armėnijai leidžia siekti, kad gyvenamoji vieta kalnuose jau nebebūtų barjeras dalyvauti pasauliniame skaitmeniniame gyvenime.

Palydovinio interneto pasiekiamumas ir plėtra (Starlink ir kiti)

Labiausiai nuošaliuose ar infrastruktūros stokojančiuose Armėnijos regionuose palydovinis internetas suteikia naują viltį ryšiui – tai „paskutinės mylios“ sprendimas ten, kur baigiasi įprasti žemės tinklai. Iki šiol palydovinis internetas Armėnijoje naudotas tik labai ribotai, daugiausia įmonėms ar valstybinėms įstaigoms, neturinčioms patikimo laidinio ryšio. Senosios geostacionarinės palydovų paslaugos buvo brangios, su dideliu vėlavimu, o plačiai tarp gyventojų nė neišpopuliarėjo. Tačiau situacija greitai pasikeitė atsiradus žemąją orbitą (LEO) užimančioms palydovų konstelacijoms.

2023–2025 m. Armėnija patraukė dėmesį įsileisdama SpaceX Starlink paslaugą. Po kelių mėnesių reguliavimo ir techninių pasirengimų Starlink oficialiai pradėjo veikti Armėnijoje 2025 m. kovo mėn., tapdama 130-ąja šalimi/regionu, gavusiu prieigą prie šio sparčiojo palydovinio tinklo massispost.com. Aukštųjų technologijų ministerija glaudžiai bendradarbiavo su Starlink, siekdama „skaidraus ir efektyvaus bendradarbiavimo“ be tarpininkų massispost.com. Dabar net atokiausi Armėnijos kalnų kaimai gali „turėti greitą ir stabilų internetą“ įsirengę Starlink lėkštę jam-news.net. Tai lemiamas kokybinis šuolis: Starlink LEO palydovai teikia žemo delsos plačiajuostį internetą, tinkamą net vaizdo transliacijoms ar VPN, kas ankstesniuose sprendimuose buvo neįmanoma. Armėnijos vyriausybė Starlink pradžią įvardijo kaip „reikšmingą žingsnį plečiant patikimą internetą visoje šalyje, įskaitant atokiausias vietoves“ massispost.com. Pirmieji vartotojai teigia, kad Starlink leidžia pasiekti dešimtis Mbps net ten, kur anksčiau buvo tik silpnas 3G signalas.

Starlink startas buvo spartesnis nei planuota – prognozuota pradžia 2025 m., bet testavimo režimu paslauga tapo prieinama jau 2024 m. pabaigoje forbes.com forbes.com. 2025 m. pradžioje paslauga jau veikė oficialiai visoje šalyje. Dabar armėnai gali užsisakyti Starlink komplektą internetu, o daug specialaus domėjimosi matyti tarp regionų verslų (pvz., kalnų svečių namai naudoja Starlink Wi-Fi turistams). Pažymėtina, kad vyriausybė nesiekė šios paslaugos nukreipti per valstybinius operatorius – taip parodytas pasitikėjimas laisva prieiga prie palydovo rinkos.

Be Starlink, Armėnijoje domimasi ir kitais palydovais. OneWeb (LEO platforma su JK/ES kapitalu) didina aprėptį – potencialiai taps alternatyva ar papildymu Starlink, nors 2025 m. jų paslaugos dar neprasidėjo. Taip pat veikia ir regioninės paslaugos (iš Rusijos, Europos ir kt.), naudojančios VSAT internetą; kai kurie Armėnijos transliuotojai ar nuotolinio stebėjimo stotys naudoja tokius ryšius, bet jie neprilygsta Starlink/LEO greičiui ar kainoms. Naujai įkurtos Armėnijos kosmoso agentūros tyrimų palydovas (2022 m.) dar nereiškia savų interneto sprendimų.

Ateityje palydovinis internetas atliks nišinį, bet svarbų vaidmenį. Jis neišstums šviesolaidžio ar mobiliųjų tinklų miestuose ar didesniuose kaimuose – pagrindinė paskirtis liks atokios gyvenvietės (ypač pasienyje, Syuniko kalnuose) ar avarinis atsarginis ryšys. Tokiu būdu palydovas – „galutinės ribos“ sprendimas – užtikrina, kad nė viena vietovė neliktų be ryšio. Jei Starlink populiarumas bus didelis, operatoriai galėtų sujungti paslaugas (pvz., mobiliojo SIM + Starlink paketus kaimui). Iki šiol bendradarbiavimas su vyriausybe buvo sklandus: reguliatorius Starlink leidimą suteikė greitai ir be biurokratijos massispost.com massispost.com. Vadinasi, kosmoso ryšys jau papildo šviesolaidinį tinklą ant žemės.

Ateities perspektyvos ir strateginiai skaitmeninio ryšio tikslai

Armėnijos internetinės plėtros ateitis atrodo viltinga – ją skatina ambicingi tikslai ir nuolatinė modernizacija. Vyriausybės Skaitmeninės transformacijos darbotvarkė 2018–2030 numato visavertę skaitmeninę ekonomiką, kurios pagrindas – visiems prieinamas spartusis internetas el. valdysenai, technologijų verslui ir socialinei įtraukčiai. Iki 2030 m. Armėnija tikisi užtikrinti beveik universalų interneto naudojimą (virš 90 % gyventojų) ir panaikinti miestų–kaimo skaitmeninį atotrūkį. Tą planuojama pasiekti keliais pagrindiniais žingsniais:

• Visuotinis šalies plačiajuosčio ryšio padengimas: Tęsiant 2026 m. tikslą pasiekti 100 % gyvenviečių, šviesolaidžio tinklai bus toliau plėtojami regionuose. Tikėtina, kad dabartinę 80 % aprėpties programą arkatelecom.am arkatelecom.am iki dešimtmečio pabaigos pakeis 100 % programos – kiekviena bendruomenė, net mažiausias kaimas, turės prieigos tašką (šviesolaidį, belaidį ar palydovą). Tai gali apimti viešojo ir privataus sektorių partnerystes ar Visuotinių paslaugų fondo sukūrimą, kompensuojant nepelningų vietovių „last mile“ jungtis.
• 5G plėtra ir toliau: 2020-ųjų pabaigoje 5G taps visur matoma Armėnijos tinkluose. Licencijų sąlygos įpareigoja, kad iki 2025 m. Jerevane, Giumri ir Vanadzore veiks kelių operatorių 5G freedomhouse.org, o Ucom plėtra parodė, kad ir daug kitų miestų pasieks 5G ryšį en.168.am. Per kelis metus tikėtina, jog 5G pasieks visas urbanistines ir svarbiausias regionines gyvenvietes, o planuojamos aprėpties tikslas 60 % kiekvienos gyvenvietės teritorijos arkatelecom.am. Tai užtikrins naujas galimybes: daiktų internetą žemės ūkyje, išmaniuosius miestus, inovacijų pramonę. Vėliau kalbama ir apie 6G, tačiau pasauliniu mastu to galima tikėtis tik apie 2030 m.
• Infrastruktūros atnaujinimas ir atsparumas: Ateities planai apima didesnes tarptautines jungtis ir jų atsargumą. Įgyvendinus Persijos įlankos–Armėnijos–Gruzijos tranzitinį interneto koridorių išvengsime priklausomybės nuo Juodosios jūros kabelių freedomhouse.org freedomhouse.org. Bus steigiama daugiau duomenų centrų (pvz., jau pastatytas III lygio Abovyane), kurie leis Armėnijai tapti regioniniu duomenų saugyklos centru armenia.un.org armenia.un.org. Didės ir investicijos į patikimą energetiką šiems centrams armenia.un.org armenia.un.org. Vyriausybė taip pat rūpinsis kibernetiniu saugumu (sukurta nacionalinė reagavimo komanda, valstybė sustiprino apsaugą po atakų 2020 m.) freedomhouse.org armenia.un.org.
• Skaitmeninis raštingumas ir įtrauktis: Kartu su infrastruktūra ryškiai akcentuojamos žmonių kompetencijos. Planuojama didinti skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičių tiek mokyklose, tiek bendruomenėse, užtikrinti lygias galimybes moterims ir pažeidžiamoms grupėms, skatinti vietinį interneto turinį armėniškai armenia.un.org armenia.un.org. Tikimasi, kad daugiau žmonių ims naudotis el. mokymusi, telemedicina, el. komercija kaimo amatininkams ir pan., o prieiga taps prasmingesnė vartotojams.
• Regioninė ir pasaulinė integracija: Armėnija siekia orientuotis į tarptautinius standartus. Kai kuriose srityse jau lenkia kaimynus (pvz., turi aukštesnį IRT reguliavimo balą nei gretimos šalys armenia.un.org). Ateityje stengsis kilti tokiuose indeksuose kaip ITU IRT vystymosi indeksas ar DESI. Regioniniu lygmeniu norima neatsilikti nuo Gruzijos ar Azerbaidžano – sveiko varžymosi pavyzdžių jau yra (žiniasklaidoje minimi atvejai, kai Armėnijos mobilieji greičiai atsilieka bm.ge bm.ge). Strateginis tikslas – iki 2030 m. interneto greičiais, skverba ir kainomis prilygti bent regiono šalims ir priartėti prie ES vidurkio.

Apibendrinant, Armėnijos interneto perspektyva – tai nuolatinė modernizacija ir plėtra. Šviesolaidis pasieks beveik kiekvienus namus, kurie to norės, 5G (ir vėlesnės technologijos) apims visą šalį, o net aukščiausias kalnų miestelis galės būti prijungtas palydovu. Posakis „nuo šviesolaidžio iki paskutinės ribos“ geriausiai apibūdina šią kryptį: šviesolaidžio kabeliai išraizgys šalį, o palydovas užtikrins internetą net sunkiausiai pasiekiamuose taškuose. Turint stiprų politinį norą ir glaudų pramonės bendradarbiavimą, Armėnija išlieka kelyje tapti visaškai prisijungusia, skaitmeniniu pagrindu augančia visuomene ateinančiais metais.

Lyginamoji analizė: Armėnija, kaimynės ir pasauliniai rodikliai

Vertinant Armėnijos interneto prieigą regioniniame ir pasauliniame kontekste, matome mišrų vaizdą – didelę pažangą ir dar likusias spragas.

Skverba ir naudojimas: Armėnijos ~77 % interneto naudotojų 2023 m. išsidėsto tarp Kaukazo kaimynių: kiek žemiau už Gruziją (~82 %) ir Azerbaidžaną (~86 %) bm.ge bm.ge, tačiau gerokai daugiau nei, pavyzdžiui, Irane (~70 %) ar pasaulio vidurkis (~66 %). Pagal vartotojų dalį šalies mastu Armėnija jau beveik prilygsta daugeliui Rytų Europos valstybių, nors atsilieka nuo Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos (kur dažnai virš 90 %). Mobiliojo ryšio prenumeratos (virš 100 %) – panašus rodiklis kaip regione. Silpniausia vieta – fiksuoto interneto skverba (18,5 per 100) freedomhouse.org: tai žemiau negu, pvz., Rusijoje (~25) ar ES (dažnai 30–40 per 100), nors lenkia kai kurias Eurazijos šalis kaip Gruziją (~17–18) ar Iraną (~12). Mažesnį fiksuoto ryšio naudojimą Armėnijoje kompensuoja didelis mobiliųjų duomenų populiarumas – daugelis apsieina be laidinio ryšio, kliaudamiesi mobiliuoju internetu.

Greitis ir kokybė: Pagal greitį Armėnija turi potencialo, bet ypač mobiliajame ryšyje išlieka ką tobulinti. Kaip minėta, mobiliojo interneto greičiai pasaulyje buvo 81-oje vietoje (31 Mbps), kai Gruzija turėjo 68 vietą (38 Mbps), Azerbaidžanas – 49 (54 Mbps) bm.ge bm.ge. Turkija ir Iranas taip pat pralenkė Armėniją pagal mobiliojo ryšio greitį (2024 m.) bm.ge bm.ge. Vis dėlto šviesulys: Armėnija jau lenkia didesnes šalis kaip Rusija, kuri užėmė 91-ą vietą (25 Mbps) bm.ge bm.ge. Fiksuoto interneto pasaulio reitingai nėra aiškiai išsamiai skelbiami, bet ~50 Mbps mediana leidžia spėti, kad Armėnija artėja prie tarptautinio vidurkio (daug atsilieka nuo pasaulinių lyderių kaip Singapūras 300+ Mbps, tačiau lenkia kai kurias šalis). Augantis šviesolaidžio naudojimas (83 % jungčių budde.com.au budde.com.au) leidžia tikėtis proveržio fiksuotuose greičiuose – galbūt pavyks aplenkti kaimynus, kai plėtra bus išnaudota pilnai. Verti paminėjimo ir Affordability Drivers Index arba ITU kainų krepšelio indeksai: Armėnijos internetas įvertintas kaip vienas prieinamiausių tarp vidutinių pajamų šalių, 1 GB mobiliojo duomenų kainuoja mažiau nei 1 % vidutinių pajamų (JT siekis), o fiksuotas – apie 3,3% freedomhouse.org freedomhouse.org. Tai geriau nei kai kurios analogiškų pajamų šalys – Armėnija interneto prieinamumu lenkia savo svorio kategoriją.

Rinka ir politika: Armėnija regiono kontekste išsiskiria itin konkurencinga telekomunikacijų infrastruktūra. Skirtingai nei kai kurie kaimynai, turintys dominuojantį valstybės operatorių (Azerbaidžano Aztelekom, Irano TIC ir kt.), Armėnijos rinka visiškai privatizuota ir diversifikuota freedomhouse.org freedomhouse.org. Tai paskatino geresnes paslaugas ir inovacijas: Armėnijoje jau nuo 2000-ųjų pabaigos veikia trys mobiliojo ryšio operatoriai, kai, pavyzdžiui, Azerbaidžane ilgą laiką tik du. Pagal politiką, Freedom House „Freedom on the Net“ ataskaitose Armėnijos internetas yra laisvesnis nei Irane ar Turkijoje (kur vyrauja cenzūra) freedomhouse.org. Palyginti su Gruzija, Armėnijoje daugiau rūpesčių kelia dezinformacija ir laikinos karo apribojimų situacijos, bet bendrai šalis laikoma „laisva“ freedomhouse.org armenia.un.org. Nepriklausomas reguliavimas ir atvirumas naujiems ISP šį regiono foną daro unikaliu – leidžia sparčiai taikyti inovacijas (bendruomeniniai tinklai, Starlink diegimas) neturint biurokratinių kliūčių.

Pasauliniai rodikliai: Pasauliniu mastu Armėnijos situacija būdinga toms šalimis, kurios jau pasiekė plataus 4G padengimo ir pakankamo naudojimosi lygio, tačiau siekia pereiti į aukštesnį skaitmenizacijos etapą. Interneto naudotojų santykis (~77 %) priartėja prie pasaulio vidurkio (~66 %) ir kryptingai artėja prie JT išsikeltos „universalaus ir prieinamo interneto“ (75 % namų ūkių iki 2025 m.) vizijos. Armėnija iš dalies laikytina skaitmeninės sėkmės istorija posovietiniame regione – išvengė ilgalaikio monopolio (po 2000-ųjų reformų), išugdo konkurenciją, leidžiančią mažinti kainas ir sparčiai diegti modernią infrastruktūrą (LTE, šviesolaidis). Tokiuose globaliuose indeksuose, kaip Network Readiness Index ar E-Government Development Index, Armėnija nuolat atsiduria tarpinėse pozicijose – dažnai iškart po Gruzijos, bet gerokai lenkia daugelį posovietinių valstybių.

Galiausiai, Armėnija regioniniame fone – nei lyderė, nei autsaiderė, bet tvirtai viduryje ir su kilimo tendencija. Kai kuriuos rodiklius (reguliavimą, šviesolaidžio dalį) lenkia kaimynus, kitur (mobiliojo ryšio greitis ar naudojimo mastas) – šiek tiek atsilieka. Pasauliniu mastu Armėnija jau peržengė ribą nuo šalies su menka prieiga prieš 20 metų iki dabar, kai internetas tapo masinis ir nuolat gerėja. Tolimesnės 5G, kaimo šviesolaidžio ir palydovo investicijos leis šalies rodikliams kilti dar aukščiau ir galbūt jau artimiausiu metu Armėnija taps regiono lydere interneto srityje.

Šaltiniai:

• Freedom House – Freedom on the Net: Armenia (2023–2024 m. ataskaitos) freedomhouse.org freedomhouse.org freedomhouse.org freedomhouse.org
• Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – metinės ataskaitos (2020–2023 m.) freedomhouse.org freedomhouse.org
• ARKA Telecom News – 5G diegimas Armėnijoje, rinkos dalys ir padengimo duomenys freedomhouse.org arkatelecom.am
• Armenpress – Team Telecom Armenia 2023 IV ketvirčio rezultatai armenpress.am armenpress.am
• Interneto draugija – Bendruomeninis tinklas Šaghape, Armėnijoje internetsociety.org internetsociety.org
• IFC pranešimas spaudai (2022) – IFC ir EBRD finansavimas Telecom Armenia ifc.org ifc.org
• BM.ge News – Speedtest Global Index: Armėnija ir kaimynai (2024 rugpj.) bm.ge bm.ge
• MassisPost – Starlink startas Armėnijoje (2025 kovo mėn.) massispost.com massispost.com
• Azatutyun (RFE/RL) – ArmenTel monopolis ir rinkos liberalizacija azatutyun.am
• BuddeComm Report – Armėnijos telekomunikacijų apžvalga 2024 m. budde.com.au budde.com.au