Pasaulinė palydovų ir kosmoso pramonės ataskaita 2025: rinkos apžvalga ir perspektyvos iki 2030 metų

Santrauka vadovybei ir rinkos apžvalga

Pasaulinė kosmoso industrija viduriniame 2020-ųjų dešimtmetyje sparčiai auga, skatinama komercinių inovacijų bei didėjančių vyriausybių investicijų. 2024 m. pasaulinė kosmoso ekonomika pasiekė apytikriai 415 mlrd. JAV dolerių pajamų, t. y. 4 % daugiau nei praėjusiais metais sia.org. Dominuoja komercinė palydovų veikla – ji sudaro apie 293 mlrd. JAV dolerių (71%) šios sumos sia.org. Veikiančių palydovų skaičius išaugo nuo maždaug 3 371 palydovo 2020 m. iki 11 539 palydovų orbitoje 2024 m. pabaigoje sia.org – daugiau kaip tris kartus per ketverius metus. Šį šuolį lėmė naujos mažų palydovų „megakonsteliacijos“ ir tai atspindi svarbią tendenciją: kosmoso infrastruktūra auga greičiau nei industrijos pajamos, kas reiškia mažėjančias sąnaudas vienam palydovui bei geresnę paleidimo ekonomiką.

Pagrindiniai industrijos dalyviai apima tiek senus, tiek naujus kosmoso rinkos žaidėjus. Tradiciniai lyderiai palydovų gamyboje ir paslaugose yra tokios įmonės kaip Airbus, Boeing, Lockheed Martin, Northrop Grumman, Thales Alenia Space, o tarp operatorių – Intelsat, SES, Eutelsat ir Inmarsat. Paleidimo srityje SpaceX tapo dominuojančia dėl savo daugkartinių raketų ir didelio paleidimo dažnio, be to, svarbūs ir Arianespace, ULA bei Blue Origin. Naujų rinkos dalyvių, tokių kaip mažų palydovų gamintojai (pvz., Planet Labs, Terran Orbital) ir startuoliai paleidimo srityje (Rocket Lab, Relativity Space), konkurencija nuolat auga. Tuo tarpu valstybinės agentūros (NASA, ESA, CNSA, ISRO ir kt.) ir gynybos rangovai toliau išlieka itin svarbūs generuojant paklausą brangioms misijoms bei kariniams kosmoso ištekliams.

Dabartinė rinkos dinamika: Pramonė pereina prie mažesnių, pigesnių palydovų ir dažnų paleidimų, kurį leidžia daugkartinio naudojimo paleidimo technologija ir masinė gamyba. Palydovinės komunikacijos (Satcom) ir Žemės stebėjimo paslaugų naudojimas išsiplėtė komerciniuose sektoriuose (plačiajuostis internetas, IoT, geografinė analizė), net jei kai kurie senieji pajamų šaltiniai (pvz., palydovinė TV transliacija) mažėja. Geopolitika ir saugumo klausimai taip pat didina kosmoso strateginę svarbą, tai liudija augantys gynybos biudžetai ir specialių kosminių karinių padalinių steigimas įvairiose šalyse. Apskritai, kosmoso sektorius pasirengęs ilgalaikiam augimui iki 2030 m., prognozės svyruoja nuo ~600 mlrd. JAV dolerių (konservatyvus scenarijus) iki beveik 1 trln. dolerių (optimistiniai scenarijai) globaldata.com. Toliau šiame pranešime pateikiama detali pagrindinių industrijos segmentų, naujų technologijų, regioninių pokyčių ir prognozių iki 2030 m. apžvalga, ypatingą dėmesį skiriant Lenkijos TS2 Space ir jos vaidmeniui palydovinių komunikacijų rinkoje.

Industrijos segmentų apžvalga

Palydovų gamyba

Pasaulinės palydovų gamybos pajamos sparčiai auga – tam įtakos turi tiek didelių valstybinių, tiek mažų komercinių palydovų paklausa. 2024 m. palydovų gamintojai generavo apie 20 mlrd. JAV dolerių pajamų, tai 17 % augimas lyginant su 2023 m. sia.org. JAV dominuoja šiame segmente – Amerikos įmonės užėmė apie 69 % gamybos pajamų 2024 m. sia.org – pagrindiniai rangovai: Lockheed Martin, Northrop Grumman, Boeing ir Maxar – gamina viską nuo komunikacinių palydovų iki sudėtingų karinių ir mokslinių kosminių aparatų. Europoje pagrindiniai žaidėjai Airbus Defence & Space ir Thales Group, o nauji rinkos dalyviai (pvz., Indijos Dhruva Space) fokusuojasi į mažųjų palydovų platformas grandviewresearch.com grandviewresearch.com.

Išryškėjo svarbi palydovų miniatiūrizacijos ir serijinės gamybos tendencija. Įmonės diegia gamybos linijų principus masinei mažų palydovų gamybai (nuo kelių kilogramų masės CubeSat iki kelių šimtų kg minisatelitų). Puikūs pavyzdžiai – SpaceX Starlink bei OneWeb „žvaigždynų“ programos, kai per metus surenkama šimtai palydovų. Euroconsult duomenimis, 2024–2033 m. laikotarpiu tikimasi paleisti apie 18 500 mažųjų palydovų (≤500 kg) – tai lemia būtent šie megakonsteliacijų projektai straitsresearch.com. Gamintojai taip pat integruoja pažangias technologijas, tokias kaip DI autonomijai valdyti palydovuose ar daugkartiniai komponentai, kas mažina sąnaudas ir didina galimybes grandviewresearch.com.

Žvelgiant į ateitį, palydovų gamyba – vienas greičiausiai augančių segmentų. Rinkos analitikai prognozuoja šio segmento 16 % ir daugiau metinį augimą (CAGR); viena iš prognozių teigia, kad rinka iki 2030 m. pasieks ~57 mlrd. JAV dolerių grandviewresearch.com. Augimą lemia nuolatinė didelės pralaidos komunikacinių palydovų, Žemės stebėjimo grupių, senstančių palydovų keitimo bei visiškai naujų panaudojimo būdų (pvz., palydovų aptarnavimo transporto priemonių ir surinkimo orbitoje komponentų) paklausa. Vis dėlto išlieka iššūkių – tiek tiekimo grandinių užtikrinimas erdvėlaivių elektronikai, tiek gamybos vėlavimų rizika, kai „žvaigždynų“ dislokavimo tempai auga.

Paleidimo paslaugos

Paleidimo paslaugos sudaro kosmoso ekonomikos pagrindą – jos užtikrina palydovų (ir žmonių) iškėlimą į orbitą. Šis sektorius pastaraisiais metais išgyveno revoliuciją dėl daugkartinių raketų ir augančios konkurencijos. 2024 m. įvyko 259 orbitiniai paleidimai pasauliniu mastu – tai rekordas, o komercinių paleidimų pajamos išaugo iki 9,3 mlrd. JAV dolerių (30 % augimas lyginant su 2023 m.) sia.org. Didelis šuolis – SpaceX aukšto paleidimo dažnio nuopelnas: iš 145 JAV orbitinių paleidimų 2024 m. SpaceX atliko 138 (95 %) naudodama Falcon 9/Heavy raketas ir Starship testinius skrydžius payloadspace.com. JAV dabar sudaro apie 65 % pasaulinių paleidimų rinkos sia.org, kas atspindi šios šalies dominavimą komercinio paleidimo pajėgumais.

Aktyvios ir kitos šalys: Kinija 2024 m. atliko 68 paleidimus (šiek tiek daugiau lyginant su 67 2023 m.) payloadspace.com, dažniausiai naudodama Long March raketas bei vis daugiau komercinių mažų paleidimo priemonių. Rusija 2024 m. atliko apie 21 paleidimą, o Europa susidūrė su sunkumais – tik 3 paleidimai (dėl Ariane 5 eksploatavimo nutraukimo ir Ariane 6 vėlavimų) payloadspace.com. Svarbūs nauji žaidėjai – Indija (5 paleidimai 2024 m.) ir startuoliai Naujojoje Zelandijoje (Rocket Lab Electron – 13 paleidimų) planet4589.org planet4589.org, kas rodo vis įvairesnę paleidimo paslaugų rinką. Pažymėtina, jog ~70 % pasaulinių paleidimų 2024 m. buvo komerciniai (o ne išskirtinai valstybiniai) – 2022 m. ši dalis buvo 55 % payloadspace.com, kas rodo augantį privataus sektoriaus vaidmenį paleidimų paklausoje.

Lemiamasis inovacijų proveržis yra daugkartinio naudojimo raketos. SpaceX Falcon 9 pirmosios pakopos pakartotinis naudojimas smarkiai sumažino paleidimo išlaidas ir įgalino beprecedentį paleidimų dažnumą. Kitos kompanijos seka šiuo pavyzdžiu: Blue Origin planuoja 2025 m. pristatyti savo New Glenn – sunkią daugkartinio naudojimo raketą, o Rocket Lab siekia dalinio stiprintuvų pakartotinio panaudojimo savo Electron/Neutron raketose. Europa investuoja į daugkartinio naudojimo variklių bandymo platformas, o Kinijos privačios įmonės išbando daugkartinio naudojimo mažąsias nešėjas. Šios technologijos greičiausiai dar labiau sumažins paleidimo kainą ir išplės priėjimą prie kosmoso.Rinkos perspektyva: Paleidimo paslaugų rinka prognozuojama žymiai plėsis iki 2030 m. Vertinimai skiriasi, tačiau prognozės paprastai numato dviženklį augimą kasmet. Pavyzdžiui, viena analizė numato, kad pasaulinė paleidimo paslaugų rinka augs maždaug 10,9% CAGR, pasiekdama apie 18 milijardų dolerių iki 2030 m. globenewswire.com globenewswire.com. Kai kurios ambicingesnės prognozės (įskaitant valstybių išlaidas paslaugoms) sumą iki 2030 m. mato 30–40 mlrd. dolerių ribose marknteladvisors.com marketresearchfuture.com. Augimo veiksniai – tūkstančių plačiajuosčių palydovų dislokavimas, didėjanti Žemės stebėjimo ir IoT mikropalydovų paleidimo paklausa bei numatomas misijų už Žemės orbitos (Mėnulio misijos, kosmoso turizmo skrydžiai ir kt.) augimas. Tačiau sektorius turi įveikti tokius iššūkius kaip paleidimo aikštelių apribojimai, saugos ir reguliavimo reikalavimai bei konkurencija, kuri mažina paleidimo kainas. Apskritai, paleidimo paslaugos pereina iš siauro „butelio kaklelio” į paklausos valdomą paslaugų industriją – lemtingas pokytis visai kosmoso ekonomikai.

Žemės stebėjimas ir nuotolinis zondavimas

Žemės stebėjimas (EO) yra dinamiškai auganti kosmoso pramonės dalis, apimanti palydovus, kurie renka vaizdus ir duomenis apie Žemę – nuo žemės ūkio ir miestų planavimo iki klimato stebėsenos bei nacionalinio saugumo poreikių. 2024 m. komercinių nuotolinio zondavimo palydovinių paslaugų pajamos išaugo apie 9 %, atspindėdamos stiprią aukštos raiškos vaizdų ir analitikos paklausą sia.org. Bendra palydovinio EO duomenų ir paslaugų rinka kol kas nedidelė, tačiau stabiliai auga: prognozuojama, kad ji išaugs nuo maždaug 4,3 mlrd. dolerių 2025 m. iki 5,9 mlrd. dolerių 2030 m. (apie 6–7% CAGR) mordorintelligence.com. Pagreitį didina augantis EO palydovų kiekis orbitoje ir vis platesnis geoinformacijos naudojimas įvairiose pramonės srityse.EO rinka perėjo prie mažų palydovų žvaigždynų, leidžiančių dažniau stebėti tą patį Žemės tašką. Tokios bendrovės kaip Planet Labs valdo optinių mažųjų palydovų flotiles (Planet turi 200+ palydovų kasdien globaliems vaizdams), o tokių kompanijų kaip Maxar ar Airbus didieji palydovai teikia labai aukštos raiškos vaizdus. Nauji dalyviai, tokie kaip ICEYE ir Capella Space, valdo kompaktiškus radarinius palydovus, leidžiančius stebėti orą bet kokiomis sąlygomis, visą parą. Šių žvaigždynų duomenys skatina taikymus aplinkos stebėjime, ekstremalių situacijų valdyme, draudime ir gynyboje. Pastebėtina, kad pridėtinės vertės paslaugos (analitika, išmani AI pagrįsta įžvalgų išgavimas) tampa ne mažiau reikšmingos nei pirminiai palydoviniai duomenys, atveriant gerokai didesnę ekonominę naudą – Pasaulio ekonomikos forumas vertina, jog EO duomenys gali sukurti šimtus milijardų vertės žemės ūkiui, infrastruktūrai ir kitoms sritims iki 2030 m. weforum.org.Šį segmentą apibūdina keli pagrindiniai pokyčiai:

• Didelis periodiškumas ir nuolatinis stebėjimas: veikiant daugeliui palydovų iškart, komerciniai tiekėjai gali stebėti bet kurį Žemės tašką kas valandą ar dar dažniau (ypač svarbu laiko jautrios sritims, tokioms kaip gaisrų ar karinių perdislokavimų stebėjimas).
• Įvairūs sensoriai: Be tradicinių optinių kamerų, populiarėja ir syntetinio atverio radaro (SAR) palydovai, hiperspektriniai jutikliai (naudojami mineralų ir pasėlių analizei), RF signalų kartografavimas (pvz., HawkEye 360 fiksuojant radijo siųstuvus) ir kt. – tai leidžia matyti visapusiškesnį vaizdą apie Žemės procesus.
• Dirbtinis intelektas ir didžiųjų duomenų analizė: Sparčiai plinta DI/ML taikymas automatiškai interpretuojant milžiniškus vaizdų duomenų rinkinius (pvz., pokyčių aptikimas, objektų klasifikavimas), taip didinant EO duomenų vertę galutiniam naudotojui.

Pagrindiniai rinkos dalyviai: Maxar Technologies (žinomi dėl WorldView/Legion aukštos raiškos palydovų), Airbus (Pleiades, SPOT serijos), ESA/Copernicus (Sentinel palydovai viešiesiems duomenims), Planet Labs, BlackSky, ICEYE, Satellogic ir kiti. Daugelis šalių taip pat turi savo EO palydovus žvalgybos ir aplinkos stebėjimui.Viena iš EO segmento problemų – rinkos fragmentacija ir stipri konkurencija, dėl kurios vaizdų kainos smunka. Tačiau poreikis didėja, kai vis daugiau industrijų įtraukia nuotolinį zondavimą į sprendimų priėmimą. Kita problema – reguliavimas: kai kurios valstybės dėl saugumo riboja komercinių atvaizdų raišką ar aktualumą, todėl ne viską įmonės gali parduoti. Vis dėlto EO rinka turėtų stabiliai augti – iki 2030 m. komercinės EO žvaigždynai jau galės teikti beveik realaus laiko duomenų srautus visai planetai, skatindami tiek ekonominę plėtrą, tiek sprendimus globalių iššūkių (klimato kaita, ekstremalios situacijos ir kt.) srityje.

Palydovinės komunikacijos (plačiajuostis ryšys ir transliacija)

Palydovinės komunikacijos ir toliau išlieka didžiausia kosmoso industrijos dalimi pagal pajamas – į ją įeina palydovinė televizija, plačiajuostis internetas, mobilusis ryšys ir susijusios paslaugos. 2024 m. pasaulinės palydovų paslaugų pajamos (daugiausia susijusios su ryšiu) siekė apie 108,3 mlrd. dolerių sia.org. Tačiau tai buvo šiek tiek mažiau (~2 %) nei ankstesniais metais spacenews.com, slepiant labai skirtingas tendencijas segmente:

• Transliuojama televizija (DTH): Palydovinė mokama TV istoriškai buvo didžiausias pajamų šaltinis. 2024 m. palydovinės televizijos paslaugos uždirbo apie 72,4 mlrd. dolerių, tačiau ši suma nuolat mažėja (beveik 20 % kritimas nuo 2021 m.), kai žiūrovai pereina nuo palydovinės tiesioginės TV prie transliacijos platformų spacenews.com. Tradiciniai operatoriai – DirecTV, Dish Network, Sky ir kt. – praranda abonentus, o tai ir mažina bendras satkom pajamas pastaraisiais metais.
• Palydovinis plačiajuostis internetas: priešingai, ši sritis sparčiai auga. Vartotojų ir verslo plačiajuosčio interneto paslaugos per palydovus 2024 m. išaugo beveik 30 %, iki 6,2 mlrd. dolerių spacenews.com. Šį šuolį nulėmė SpaceX Starlink žvaigždyno (iki 2025 m. jis jau turi milijonus vartotojų visame pasaulyje) plėtra ir naujų didelės talpos palydovų aptarnavimas oro linijoms, laivams ir atokiose vietovėse. Kiti dalyviai: Viasat (susijungęs su Inmarsat), Hughes Network Systems, OneWeb (dabar Eutelsat dalis) ir Amazon vystomas Project Kuiper žvaigždynas. Auganti junglumo paklausa kaimuose, atokiose vietovėse bei mobilus ryšys (lėktuvuose, laivuose, transporto priemonėse) skatina šį augimą.
• Mobiliųjų palydovinių ryšių ir IoT paslaugos: Valdomos junglumo paslaugos (pvz., laivybos/aviacijos ryšys, IoT per palydovus) 2024 m. augo apie 23 % ir siekė 9 mlrd. dolerių spacenews.com. Tokios įmonės, kaip Iridium, Inmarsat, Globalstar ir nauji IoT žvaigždynai (pvz., Astrocast, Swarm) veikia šiose rinkose. Didėja ir tiesioginio ryšio su įrenginiais paslaugų paklausa – palydovai jungiasi tiesiogiai su paprastais išmaniaisiais telefonais. 2024 m. jau vykdyti pirmieji tiesioginių žinučių per palydovus bandymai (pvz. SpaceX-T-Mobile partnerystė ir Apple tiesiogiai per Globalstar tinklą SOS žinutėms). Šis direct-to-device (D2D) palydovinio ryšio segmentas laikomas potencialiai revoliuciniu: rinkos susidomėjimas didelis, bandomieji tinklai jau testuojami sia.org.
• Palydovinis radijas: Tokios paslaugos kaip SiriusXM (palydovinis radijas Šiaurės Amerikoje) per metus taip pat uždirba kelis milijardus dolerių. Tai gana stabili, tačiau ne sparčiai auganti rinka.

Apskritai satkom sektorius keičiasi: sparčiai auga duomenų paslaugos (internetas, duomenų perdavimas, mobilus junglumas), o tradicinė vaizdo transliacija traukiasi. Didieji palydovų operatoriai keičia verslo modelius – pavyzdžiui, SES ir Intelsat investuoja į naujus plačiajuosčius žvaigždynus ir mobilumo paslaugas, kai video pajamos krenta. Didelės talpos palydovai (HTS) GEO orbitoje ir milžiniški LEO žvaigždynai kartu kuria naują pasaulinę plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kosmose.

Technologiškai pastebima tendencija siekti didesnio pajėgumo ir lankstumo (skaitmeninės naudingosios apkrovos, kurias galima rekonfigūruoti, lazerinės tarpsatelitinės jungtys žvaigždynams ir pan.). GEO orbitos palydovai tampa vis galingesni (kai kurių pralaidumas viršija 1 terabitą per sekundę), o LEO žvaigždynai siūlo mažo delsos padengimą. Taip pat vyksta palydovinių tinklų integracija su antžeminiais 5G/6G tinklais, siekiant vientiso ryšio užtikrinimo.

Perspektyva iki 2030 metų palydovinėms komunikacijoms labai teigiama, kai kalbama apie ryšio paklausą. Rinkos tyrimai prognozuoja, kad pasaulinė palydovinių komunikacijų rinka (įskaitant paslaugas ir antžeminę įrangą) iki 2030 metų gali pasiekti 300+ mlrd. USD, palyginti su ~200 mlrd. JAV dolerių 2020-ųjų viduryje mordorintelligence.com. Augimą lems:

• Platusis internetas visiems: Milijonai naujų vartotojų ir įmonių prisijungs prie interneto per žvaigždynus (Starlink, OneWeb, Kuiper ir kt.), ypač regionuose, kuriuose trūksta šviesolaidinės infrastruktūros.
• Įmonių ir vyriausybės tinklai: Palydovų naudojimas atsargai ir aprėpčiai užtikrinti (pvz., debesijos paslaugų stuburai, karinė komunikacija, IoT jutiklių prijungimas visame pasaulyje).
• Mobilumas: Žymiai išaugs oro linijų, laivų ir prijungtų automobilių/sunkvežimių ryšio poreikiai (ilgainiui).
• Tiesioginis ryšys su išmaniaisiais telefonais: Jei tai bus techniškai ir komerciškai sėkminga, gali atsiverti milžiniška nauja vartotojų bazė palydovinėms paslaugoms (milijardai telefonų naudotojų).

Pagrindiniai iššūkiai: spektro paskirstymas (žvaigždynai turi koordinuoti spektro naudojimą, kad išvengtų trukdžių) ir paslaugų įperkamumas. Taip pat vyksta intensyvi konkurencija, o kai kurių įmonių susijungimai tikėtini (pvz., neseniai įvykęs Viasat ir Inmarsat susijungimas). Nepaisant to, 2030 metais tikimasi kur kas labiau internetui orientuotos palydovinės komunikacijos ekosistemos, kuri teiks multigigabitinius ryšius į bet kurią pasaulio vietą, o tradicinė transliacija užleis vietą.

Gynybos ir saugumo taikymai

Kosmosas tapo itin svarbia sritimi gynybai ir nacionaliniam saugumui, kas skatina dideles investicijas į karinius palydovus ir susijusią infrastruktūrą. Vyriausybės visame pasaulyje diegia palydovus žvalgybai (vaizdų ir signalų žvalgyba), saugiai komunikacijai, balistinių raketų įspėjimui, navigacijai (GPS ir kitos GNSS), o taip pat galimoms kosminėms ginkluotės sistemoms. 2024 m. pasaulinės vyriausybių išlaidos kosmosui pasiekė rekordinį 135 mlrd. JAV dolerių, 10% daugiau nei 2023 m. satelliteprome.com. Pažymėtina, kad gynybos išlaidos sudarė 54% šios sumos (~73 mlrd. USD) satelliteprome.com, pabrėžiant, kad daugiau nei pusė visų vyriausybių išlaidų kosmose – karinėms ir saugumo reikmėms.

Jungtinės Valstijos stipriai pirmauja pagal gynybos kosmoso pajėgumus, nors jų dalis pasaulinėse vyriausybių kosmoso išlaidose sumažėjo iki ~59% 2024 m. (nuo 75% 2000-aisiais), kitoms šalims stiprinant savo galias satelliteprome.com. JAV Kosmoso pajėgos ir NRO valdo dešimtis sudėtingų palydovų (pvz., šnipinėjimo palydovai su sub-metriniu vaizdavimu, SBIRS raketų įspėjimo palydovai, trukdžiams atsparios AEHF komunikacijos), ir investuoja į naujos kartos sistemas (pvz., naują Proliferated Warfighter LEO mažesnių palydovų žvaigždyną raketų sekimui). Rusija ir Kinija taip pat turi reikšmingas karines kosmoso programas – Kinija ypač sparčiai skinasi kelią su savo navigacijos sistema (Beidou), didelės raiškos vaizdo palydovais ir netgi testuoja antisatelitines (ASAT) technologijas. Europos šalys (vadovaujamos Prancūzijos, JK, Vokietijos, Italijos) vysto dvejopos paskirties sistemas ir yra sukūrusios kosmoso komandas karinei veiklai koordinuoti. Tuo tarpu Indija, Japonija, Izraelis ir kitos šalys turi mažesnes, bet augančias gynybos kosmoso programas (pvz., Indijos karinio ryšio ir stebėjimo žvaigždyną, Japonijos susidomėjimą kosmine situacine suvokimu ir t.t.).

Pagrindinės tendencijos šiame segmente:

• Kosminių pajėgų militarizavimas: Daugėja šalių, steigiančių atskiras karines kosmoso pajėgas (pvz., JK Space Command, Prancūzijos Space Command, Japonijos Space Operations Squadron) ir laikančių kosmosą karo veiksmų domenu. Dėmesys skiriamas palydovų apsaugai nuo trikdžių bei puolamųjų pajėgumų kūrimui (elektroninis trukdymas ar kinetiniai ASAT ginklai).
• Dideli žvaigždynai – atsparumui: JAV ir sąjungininkai pereina prie gausesnių, mažesnių ir sujungtų palydovų žvaigždynų, kad būtų išvengta vieno gedimo taško. Tai atspindi komercinių megažvaigždynų logiką ir įmanoma dėl mažėjančių palydovų kainų.
• Strateginis autonomiškumas: Tokie regionai kaip Europa investuoja į nepriklausomą palydovinę navigaciją (Galileo) ir saugių ryšių žvaigždynus, kad būtų nepriklausomi. Pavyzdžiui, ES planuojamas IRIS² žvaigždynas turėtų užtikrinti Europos vyriausybių ir komercinį saugų ryšį iki vėlių 2020-ųjų.
• Kosminės situacijos suvokimas (SSA): Objektų sekimas orbitoje labai svarbus gynybai. Diegiami kariniai antžeminių radarų ir teleskopų tinklai bei inspektavimo palydovai orbitoje, kad būtų galima stebėti priešo palydovus ir nuolaužas. Tai susiję ir su platesnėmis kosmoso saugumo bei tvarumo iniciatyvomis.

Gynybos investicijos dažnai pereina į civilinius taikymus: pavyzdžiui, GPS prasidėjo kaip JAV karinis projektas, o dabar yra viso pasaulio civilinės ekonomikos pagrindas. Iki 2030 m. gynybos ir saugumo poreikiai ir toliau skatins dideles kosmines išlaidas. Galime pamatyti dar veikiančias antisatelitines gynybos sistemas, pagerintą kibernetinį saugumą palydovams ir komercinio palydovinio ryšio (pvz., Starlink) integravimą į karines komunikacijos architektūras. Naujausias šios sąveikos pavyzdys – Starlink terminalų naudojimas Ukrainos kariuomenėje, pabrėžiantis, kaip komercinės sistemos gali virsti strateginiu pranašumu.

Galiausiai verta pažymėti, kad militarizavimas kelia iššūkių: kyla kosminių konfliktų ir nuolaužų iš ASAT bandymų (pvz., 2021 m. Rusijos ASAT, sukūrusias tūkstančius nuolaužų gabalų) rizika. Tai paskatino tarptautines diskusijas apie atsakingo elgesio kosmose normas. Visgi, gynybiniai taikymai liks svarbia kosmoso industrijos dalimi, skatins inovacijas ir finansavimą (dažnai per valstybinius užsakymus tokioms įmonėms kaip Lockheed, Northrop, Airbus ir kt.).

Kosminis turizmas ir komercinės kosminės stotys

Kadaise atrodžiusi fantazija – kosminis turizmas – dabar tampa realiai besiformuojančia rinka. Pastaraisiais metais privačios įmonės pradėjo skraidinti mokančius klientus į kosmosą – tiek į suborbitines aukštumas, tiek į orbitinius taškus (pvz., Tarptautinę kosminę stotį, TKS). Nors vis dar ankstyvoje stadijoje, kosminio turizmo rinka 2024 m. buvo įvertinta maždaug 1,3 mlrd. JAV dolerių ir prognozuojama, kad ji išaugs iki 6–10 mlrd. JAV dolerių iki 2030 m., didėjant komercinio skraidymo pasiūlai globenewswire.com patentpc.com. Naujausia industrijos ataskaita prognozuoja 6,7 mlrd. JAV dolerių iki 2030 m. (31,6% metinis augimas) kosminiam turizmui, o suborbitinis segmentas (trumpi pakilimas–nusileidimas) sudarys apie 2,8 mlrd., orbitalinis turizmas augs dar greičiau (33% metinis augimas), nors nuo mažesnės bazės globenewswire.com globenewswire.com.

Šiuo metu yra dvi pagrindinės kosminio turizmo formos:

• Suborbitiniai skrydžiai: Juos vykdo tokie aparatai kaip Blue Origin New Shepard raketa ir Virgin Galactic SpaceShipTwo lėktuvas. Šie skrydžiai suteikia keletą svorio nebuvimo minučių ties kosmoso riba (~80–100 km aukštyje). Blue Origin sėkmingai surengė keletą suborbitinių turistinių misijų 2021–2022 m. (įskaitant įkūrėją Jeff Bezos), o Virgin Galactic pradėjo komercinę veiklą 2023 m. Bilieto kaina pradžioje siekia 250 000–450 000 JAV dolerių už vietą. Tikimasi, kad suborbitinio turizmo rinka išsiplės didėjant skrydžių dažniui; analitikai prognozuoja, jog šis segmentas vienas gali tapti kelių milijardų dolerių rinkos dalimi dešimtmečio pabaigoje globenewswire.com.
• Orbitinis turizmas ir privačių astronautų misijos: Iki šiol keletas pasiturinčių asmenų jau sumokėjo už keliones į orbitą ar TKS, dažnai bendradarbiaudami su tokiomis įmonėmis kaip Space Adventures ar Axiom Space. SpaceX Crew Dragon kapsulė tapo proveržiu – ji įgalino visas privačias Inspiration4 orbitoje misijas 2021 m. bei Axiom-1 ir -2 skrydžius į TKS (2022–23) su privačiais astronautais. Šios savaitės trukmės kelionės į orbitą kainuoja apie 50 mln. USD už vietą. Ateityje Axiom Space stato komercinius modulius, kurie bus prijungti prie TKS – pirmasis planuojamas paleisti iki 2025 m., o vėliau moduliai taps atskira komercine kosmine stotimi po TKS pasitraukimo. Kiti konsorciumai (pvz., Blue Origin Orbital Reef su Sierra Space ir Northrop Grumman stoties koncepcija) gavo NASA finansavimą privačioms kosminėms stotims kurti iki šio dešimtmečio pabaigos. Šios stotys priims tiek turistus, tiek profesionalius tyrėjus ir net užsienio astronautus už mokestį. Iki 2030 m. tikimasi bent vienos komercinės kosminės stoties orbitoje, kuri leis tęstinį turizmą orbitoje (taip pat filmavimo grupėms, tyrėjams ir pan.).

Už Žemės orbitos ribų tokios kompanijos kaip SpaceX kelia ambicingus planus dėl mėnulio turizmo (pvz., dearMoon projektas menininkų kelionei aplink Mėnulį su Starship). Nors Starship grafikas neaiškus, tokios misijos iki 2030 m. galėtų tapti realybe, o tai būtų dar viena itin brangaus turizmo niša (bilietai aplink Mėnulį veikiausiai kainuos >100 mln. USD kiekvienam).

Rinkos pozicionavimas: Tradicinės kosmoso pramonės įmonės (Boeing, SpaceX) dalyvauja kuriant transporto priemones ir stotis, tačiau „kosminių patirčių“ įmonės yra naujiena: Virgin Galactic, Blue Origin, Axiom, Space Adventures ir keletas startuolių, įsivaizduojančių kosmoso viešbučius arba pripučiamas buveines (pvz., Bigelow Aerospace, kuri paleido bandomuosius modulius, bet šiuo metu neveikia). Vyriausybės (NASA, ESA ir kt.) skatina šios srities komercializaciją veikdamos kaip ankstyvieji klientai (pvz., NASA perka privataus astronautų misijas į TKS, siūlo TKS naudotis turistams už 35 tūkst. dolerių už naktį ir pan.).

Iššūkiai ir galimybės: Kosmoso turizmui kyla didelių iššūkių dėl aukštos kainos, saugumo ir reguliavimo priežiūros. Katastrofiškas Virgin Galactic pirmojo erdvėlaivio praradimas 2014 m. ir naujausia Blue Origin raketos nesėkmė 2021 m. (be įgulos) parodė rizikas. Reguliuotojai kol kas suteikia įmonėms laisvę pagal „mokinių leidimus“, tačiau situacija keisis augant mokančių klientų skrydžių skaičiui. Iš galimybių pusės – tolesnė sėkmė greičiausiai sumažins kainas (ypač jei pradės veikti Starship ar kitos pakartotinai panaudojamos orbitinės transporto priemonės) ir leis daugiau žmonių vykti į kosmosą. Iki 2030 m. bilietų kainos suborbitiniams skrydžiams gali sumažėti iki dešimčių tūkstančių dolerių, o orbitinių kelionių kainos gali nukristi iki vieno milijono dolerių ribos, taip išplečiant klientų ratą. Be to, išaugs šalutinės rinkos – kaip kosmoso turizmo mokymai, prabangus apgyvendinimas orbitoje ar žiniasklaidos/paslaugų kontraktai. Nors 10 mlrd. USD rinka iki 2030 m. atrodo maža palyginti su kitais segmentais, kosmoso turizmas žadina išskirtinį visuomenės susidomėjimą ir gali paskatinti technologinę pažangą, kuri naudinga visai pramonei (pvz., kuriant gyvenimo palaikymo ir įgulų sistemas, kurios vėliau gali būti naudojamos kosminių viešbučių ar tolimųjų reisų erdvėlaiviuose).

Atsirandančios technologijos ir inovacijos

2020-tieji yra spartaus inovacijų laikotarpis kosmose, kai kelios atsirandančios technologijos keičia industrijos veidą:

• Maži palydovai ir mega-konsteliacijos: Galimybė sukurti pajėgius palydovus už kelis kartus mažesnę kainą ir dydį yra revoliucinė. Standartizuoti mažųjų palydovų „autobusai“ (įskaitant CubeSats) ir pažangi elektronika leidžia net dėžutės dydžio palydovams vykdyti prasmingas misijas. Tai atvedė prie mega-konsteliacijų – Starlink jau turi apie 4 000 aktyvių palydovų, teikiančių plačiajuostį internetą, OneWeb – virš 600, o Amazon Project Kuiper nuo 2025 m. paleis per 3 000 palydovų. Žemės stebėjimo konsteliacijos (Planet ir kt.) taip pat naudoja mažųjų palydovų technologiją. Tai iš esmės pakeitė ankstesnę paradigmą „keli dideli palydovai“ į „gausybė mažų“: didėja atsparumas, pasaulinis padengimas ir trumpėja pasikartojimo laikai. Tačiau toks augimas kelia problemų (perpildyta orbita, trukdžiai) – reikalingi nauji skrydžių valdymo ir palydovų dizaino sprendimai (pvz., automatizuotas susidūrimų vengimas). Euroconsult prognozuoja, kad 2024–2033 m. bus paleista virš 18 000 mažųjų palydovų, ir ši tendencija tik spartės straitsresearch.com.
• Daugkartinio naudojimo raketos ir mažesni paleidimo kaštai: SpaceX parodė 2010-aisiais, kad raketos gali būti naudojamos pakartotinai, o iki 2025 m. kai kurie Falcon 9 stiprintuvai bus skraidę jau virš 20 kartų. Daugkartinio naudojimo technologija ir auganti konkurencija drastiškai sumažino paleidimo kainą (nuo ~20 tūkst. USD už kg į LEO 2000-aisiais iki <3 tūkst. už kg su Falcon 9 dabar, o ateityje – <1 tūkst. už kg su Starship). Konkurencingi nešėjai (Blue Origin New Glenn, Rocket Lab Neutron ir kt.) iš karto kuriami su daugkartinio naudojimo galimybėmis. Pigus paleidimas leidžia daugiau misijų (smulkios įmonės ar universitetai gali sau leisti paleisti palydovus), taip pat įmanomos tampa didžiosios konsteliacijos ir surinkimas orbitoje. Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai taip pat pradeda rastis: SpaceX Starship siekia būti visiškai daugkartinio naudojimo visose stadijose, kas galėtų iš esmės pakeisti orbitos kaštus, jei pasiseks. Mažesniu mastu kosminiai lėktuvai (tokie, kaip turizmo erdvėlaiviai ar Sierra Space planuojamas krovininis Dream Chaser) taip pat tyrinėja dalinio daugkartinio naudojimo galimybes. Iki 2030 m. tikėtina, kad dauguma paleidimų turės bent vieną daugkartinio panaudojimo komponentą, įtvirtinant naują standartą – dažnai, santykinai pigiai pasiekiamas kosmosas.
• Dirbtinis intelektas (DI) ir autonomija: DI ir mašininis mokymasis vis plačiau taikomi kosmoso technologijose. Žemėje DI padeda apdoroti milžiniškus palydovinių duomenų kiekius (pvz., identifikuoti objektus Žemės nuotraukose ar optimizuoti palydovų tinklo veiklą). Pačiuose palydovuose DI leidžia autonomiškai priimti sprendimus – pvz., palydovas gali su kompiuterine vizija nuspręsti, kurias nuotraukas daryti, arba autonominė navigacija vengia susidūrimų ir palaiko formacinį skrydį. DI pagrįsta analizė ypač naudinga Žemės stebėjime ir signalų žvalgyboje, kur didelių duomenų analizė būtina. Tokios įmonės kaip HawkEye 360 naudoja DI signalų lokalizavimui straitsresearch.com, o DI pagrindu vyksta dinaminis palydovų tinklų darbo planavimas (pvz., optimaliai maršrutuojant interneto srautą per konsteliaciją). Taip pat DI svarbus autonominiam erdvėlaivių valdymui tolimose misijose ar robotikoje (pvz., ateities Mars roveriuose, kurie su pažangesniu DI galės savarankiškai tyrinėti ir atlikti užduotis be tiesioginių nurodymų iš Žemės). Skaitmenizuojantis kosmoso pramonei, DI/ML taps įprastu įrankiu sumažinti žmogišką krūvį ir padidinti efektyvumą – nuo erdvėlaivių projektavimo iki jų sveikatos stebėsenos ar robotinių remonto darbų orbitoje.
• Techninė priežiūra, degalų papildymas ir gamyba orbitoje: Kuriama nauja kosminių laivų klasė, kurie aptarnauja kitus palydovus – papildo degalus, remontuoja, keičia poziciją, galiausiai renka struktūras kosmose. Northrop Grumman Mission Extension Vehicle jau įrodė koncepciją – prisijungė prie senstančio palydovo ir pratęsė jo eksploatacijos laiką. Tokios įmonės kaip Astroscale dirba su šiukšlių šalinimu (gaudo nebeveikiančius palydovus). Iki 2030 m. gali atsirasti pirmosios komercinės kuro saugyklos ar robotizuotas didelių struktūrų surinkimas orbitoje (pvz., teleskopai ar stotys). Tai gali prailginti palydovų tarnavimo laiką ir sumažinti šiukšlių kiekį, o tai palengvina tokios technologijos kaip autonominis užsikabinimas ir standartizuotos degalų jungtys. Nors dar ankstyvoje stadijoje, aptarnavimo ir gamybos orbitoje sritys sulaukia daug dėmesio ir iš agentūrų (pvz., NASA OSAM iniciatyva) ir gali tapti reikšmingu 2030-ųjų subsektoriumi.
• Pažangi pavara ir transportas: Be cheminių raketų, vystoma ir nauja pavara. Elektrinė pavara (joniniai varikliai) dabar įprasta palydovams pozicijos palaikymui ar orbitos keitimui, tai leidžia taupyti kurą. Artimiausioje ateityje didelės galios elektrinė ar hibridinė pavara galėtų užtikrinti greitesnes tarpplanetines misijas ar ekonomiškiau manevruoti dideliais objektais Žemės orbitoje. Taip pat atgimsta susidomėjimas branduoline pavara giluminiam kosmosui (NASA ir DARPA siekia iki 2027 m. pademonstruoti branduolinės šiluminės raketos prototipą). Nors šios technologijos dar nėra tiesioginės komercinės rinkos dalis, ateityje jos gali ženkliai sumažinti tranzito laiką iki Marso ar padėti gabenti sunkius krovinius į Mėnulio orbitą, kas lems daugiau komercinės veiklos cislunariniame regione.
• Palydovinio tinklo kūrimas ir suderinamumas: Inovacijos vyksta ir sistemų lygmenyje – palydovai bendrauja tarpusavyje per lazerines jungtis (Starlink naud. optinius kryžminius ryšius duomenų maršrutizavimui kosmose), palydovai jungiasi tiesiai su 5G telefonais, kuriamos multi-orbitinės sistemos (GEO, MEO, LEO integracija į vieną tinklą). Vystomas hibridinis kosmoso–žemės tinklas, kur vartotojas net nepastebės, ar jo signalas eina per šviesolaidį, bokštą ar palydovą – duomenys bus valdomi automatiškai optimaliai. Tam reikia naujų antenu technologijų (fazinių gardelių, daugiadažninių terminalų) ir išmanaus tinklų valdymo.

Apibendrinant, kosmoso pramonė 2030 m. atrodys visai kitaip nei 2020-aisiais: orbitalėse rikiuotėse skriejantys maži, išmanūs palydovai; raketos, kurios grįžta ir vėl skraido; DI valdomi sudėtingi procesai; ir pradedama komercinė žmonių veikla orbitoje. Visos šios inovacijos mažina slenkstį įeiti į kosmoso ūkį, todėl šioje srityje atsiranda ir naujų startuolių, ir net augančių šalių kosminių programų. Rezultatas – dinamiškesnis, demokratiškesnis kosmoso sektorius, tačiau jį reikės atsakingai valdyti, kad būtų užtikrintas tvarumas.

Pagrindiniai iššūkiai ir galimybės

Didėjant kosmoso sektoriui, susiduriama su keletu iššūkių, kuriuos būtina spręsti, taip pat galimybėmis, atveriančiomis naują vertę:

Pagrindiniai iššūkiai:

• Orbitinių šiukšlių ir eismo valdymas: Didėjantis palydovų kiekis (ypač žemoje Žemės orbitoje) didina susidūrimų riziką. Šiuo metu stebima daugiau kaip 36 000 didesnių nei 10 cm šiukšlių straitsresearch.com, o mažesnių – dar daugiau. Susidūrimas tarp palydovų ar su šiukšlėmis gali sukelti grandininę reakciją (Kesslerio sindromas) ir pakenkti visai kosminei aplinkai. Spręsti tai reikia tiek šiukšlių mažinimo (palydovai turi išsinaikinti veiklos pabaigoje, galbūt aktyvus šiukšlių šalinimas), tiek efektyvesnės koordinacijos – kosmoso eismo valdymo sistemos dar tik pradinėje stadijoje. Sprendimai reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir galbūt naujų normų ar reglamentų satelitų operatoriams.
• Dažnių juostos perpildymas ir reglamentavimas: Palydovams reikia radijo dažnių, o jie yra riboti. Palydovų tinklų (ypač panašiose orbitose) gausa lemia dažnių skirstymo problemas ir galimą trukdžių kilimą. ITU ir nacionaliniams reguliuotojams tenka atnaujinti taisykles, kad mega-konsteliacijos galėtų sugyventi neužgoždamos viena kitos ir antžeminių tinklų straitsresearch.com. Uždelstas ar neapibrėžtas licencijavimas gali stabdyti projektus. Todėl svarbus reguliacinis lankstumas ir pasaulinė harmonizacija, bet tai pasiekti sunku, ypač kai strateginė konkurencija (JAV ir Kinija ir kt.) persikelia ir į dažnių paskirstymo diskusijas.
• Kapitale imlūs projektai ir finansavimo aplinka: Kosmoso projektams dažnai reikia didelių pradinių investicijų ir metų, kol jos atsiperka. Nors 2015–2021 m. laikotarpiu veržėsi daug rizikos kapitalo (ir keletas kosmoso bendrovių SPAC IPO), rinka pastaruoju metu tapo atsargesnė. Kai kurie žinomi projektai žlugo ar susidūrė su sunkumais (pvz., paleidimų startuoliai užsidarė, kai kurios ryšių įmonės bankrutavo ir reorganizuotos). Finansavimo prieinamumas nuolat yra iššūkis, ypač infrastruktūros projektams kaip raketų nešėjai ar stotys. Įmonės turi įrodyti savo verslo modelių gyvybingumą be jokių nuolaidų.
• Darbo jėgos ir tiekimo grandinės ribotumai: Spartus kosminės veiklos augimas sukelia spaudimą kvalifikuotų specialistų (inžinierių, technikų) ir specializuotų komponentų tiekimui. Pasaulyje yra labai mažai tiekėjų tokiems produktams kaip kosminio lygio puslaidininkiai, saulės baterijos, reakcijos ratai ir t. t. Pastarojo meto geopolitinė įtampa ir pandemijos sutrikimai išryškino tiekimo grandinės silpnumus. Norint užtikrinti patikimumą, pramonei būtinas vertikalus integravimas arba gamyba vietoje ir naujų kosmoso profesionalų rengimas.
• Saugumo ir geopolitinės rizikos: Palydovai gali būti įsilaužimų ar trukdžių taikinys, o kai kurios valstybės jau demonstruoja priešpalydovinių raketų galimybes. Kyla vis realesnė grėsmė, kad konfliktai išsiplės į kosmosą; palydovai yra vertingi, bet kartais trapūs taikiniai. Bendrovės dabar privalo rūpintis savo satelitų kibernetiniu saugumu ir visos konsteliacijos atsparumu tikslingoms atakoms. Be to, eksporto kontrolės įstatymai (pvz., JAV ITAR) bei sankcijos gali apsunkinti tarptautinį bendradarbiavimą ar priėjimą prie rinkų, ypač Kinijai ir Rusijai faktiškai uždarius Vakarų komercines rinkas.
• Tvarumas ir visuomenės požiūris: Pramonė turi laviruoti tarp visuomenės ir politikų nuomonės dėl tokių problemų kaip šviesos tarša (astronomai skundžiasi dėl šviesių mega-konsteliacijų), aplinkos poveikio (paleidimų emisijos, raketų dalių griūtys), bei bendro klausimo – kaip užtikrinti kosmoso tvarumą visiems. Nesprendžiant šių klausimų gali būti įvesta griežtesnė reguliacija arba susilaukta visuomenės pasipriešinimo.

Pagrindinės galimybės:

• Skaitmeninės atskirties mažinimas: Palydovinės plačiajuosčio interneto žvaigždynai suteikia galimybę suteikti spartų internetą maždaug 3 milijardams žmonių visame pasaulyje, kurie vis dar yra be interneto arba blogai prisijungę. Tai milžiniška socialinė ir ekonominė galimybė, o įmonės, kurios sėkmingai užims šias rinkas (kaimo vietovių plačiajuostis internetas, nutolusių verslų prisijungimas ir pan.), galės atskleisti didelę vertę. Jungimosi tiesiai prie įrenginio iniciatyvos galėtų užtikrinti ryšį kiekvienam išmaniojo telefono naudotojui pasaulyje – tai milžiniška potenciali rinka, jei bus įgyvendinta techniškai.
• Klimato kaita ir aplinkos stebėjimas: Daugėja duomenų, reikalingų stebėti klimato kaitą, anglies dioksido emisijas, miškų kirtimą, gamtines nelaimes ir vandens išteklius, poreikis. Palydovinis Žemės stebėjimas yra unikali galimybė užtikrinti didelio masto ir reguliarius stebėjimus. Klimato veiksmams ir tvarumo pastangoms intensyvėjant, Žemės stebėjimo (EO) sektoriui tenka vis daugiau sutarčių ir partnerysčių (pvz., su žemės ūkiu preciziniam ūkininkavimui, su vyriausybėmis klimato sutarčių patikrai atlikti). Viename tyrime teigiama, kad EO duomenys ir paslaugos iki 2030 m. šešiuose pagrindiniuose su klimatu ir JT darnaus vystymosi tikslais susijusiuose sektoriuose galėtų sukurti šimtus milijardų ekonominės vertės weforum.org.
• Naujos rinkos: Menulis ir toliau: Artimiausiais metais bus siekiama išplėsti veiklą už Žemės orbitos ribų – ypač NASA Artemis programos, kurios tikslas – užtikrinti ilgalaikį žmonių buvimą mėnulyje. Tai skatina cis-lunar ekonomiką: komercinių Mėnulio nusileidimo aparatų (pvz., „Astrobotic“ ir „Intuitive Machines“) užsakymai, planai statyti Mėnulio kosminę stotį (Gateway), susidomėjimas Mėnulio išteklių gavyba (vandens ledo naudojimas kaip kuro šaltinį). Privačios įmonės ir kosmoso agentūros už JAV ribų (pvz., Kinijos planai statyti Mėnulio bazę 2030-aisiais) investuos į šias iniciatyvas. Ankstyvieji žaidėjai mėnulinio transporto, statybos ar išteklių gavybos srityse iki 2030 m. gali suformuoti visiškai naujus pramonės segmentus. Panašiai asteroidų kasyba tebėra spekuliacinė, tačiau kai kurios startuolės toliau vykdo tyrimus – bet koks proveržis šioje srityje būtų transformuojantis (nors greičiausiai – jau po 2030 m.).
• Kosmoso turizmas ir žiniasklaida: Kaip minėta, atveriamas kelias žmogaus skrydžiams į kosmosą turizmo tikslais. Be trumpalaikių kelionių, yra galimybių žiniasklaidoje ir pramogose – pavyzdžiui, kino ir TV produkcija kosmose (jau planuojama filmų kūrimas TKS arba specialiame kino studijos modulyje orbitoje). PR vertė ir prekės ženklo partnerystės, susijusios su kosmosu (pagalvokite apie sporto renginius ar reklamas kosmose), taip pat lieka neišnaudotos sritys. Įmonės, sugebančios padaryti kosmosą prieinamesnį ir matomesnį visuomenei, gali sukurti pelningas nišas.
• Integracija su žemiškomis technologijomis (5G, IoT, DI): Kosmoso sistemos vis labiau papildo žemiškąsias technologijas. Palydovai gali perduoti duomenis 5G tinklams arba jungti IoT jutiklius nutolusiuose regionuose (išmanusis žemės ūkis, pasaulinis logistikos sekimas). Sinergija tarp kosmoso ir technologijų sektorių (debesų kompiuterijos bendrovės bendradarbiauja su palydovų operatoriais dėl duomenų perdavimo, telekomunikacijų bendrovės integruoja palydovinį ryšį į savo paslaugas) atveria plėtros kelių. Pvz., debesijos paslaugų teikėjai kaip AWS ir Azure turi atskirus kosmoso padalinius palydovų duomenų poreikiams tenkinti, o palydovų operatoriai naudoja debesų DI įrankius duomenims apdoroti. Tokia kryžminė sąveika gali skatinti inovacijas ir naujas paslaugas (pvz., realaus laiko Žemės stebėjimo įžvalgas, pateikiamas per debesų platformas).
• Kosminės paslaugos ir ISS įpėdinės komercializavimas: Kadangi tikimasi, jog TKS bus eksploatuojama iki 2030-ųjų, atsiranda galimybių privačioms stotims perimti jos funkcijas – priimti eksperimentus, astronautus ir turistus. Įmonės, kurios pasiūlys Space-as-a-Service (tyrimuose ar gamyboje mikrogravitacijos sąlygomis), galės pasinaudoti farmacijos, medžiagų mokslo ir akademinės bendruomenės paklausa naudotis mikrogravitacijos laboratorijomis. Jau matėme baltyminio kristalų auginimo ir šviesolaidžio eksperimentus TKS, o komercinė stotis galėtų išplėsti šį verslą, jei sumažės sąnaudos. Artėjančios komercinės stotys (Axiom, Orbital Reef ir kt.) varžysis dėl klientų ir iki dešimtmečio pabaigos galėtų pradėti mikrogravitacijos MTTP ir gamybos rinką.

Apibendrinant, iššūkiai kosmose – šiukšlės, konkurencija, finansavimas, saugumas – yra dideli, tačiau įveikiami su aktyviu darbu ir bendradarbiavimu. Tuo pačiu galimybės yra didžiulės ir augančios, nes kosmosas vis labiau susipina su žemiškąja ekonomika ir kasdieniu gyvenimu. Įmonės ir šalys, kurios inovuoja ir prisitaiko, yra geriausiai pasirengusios išnaudoti spartų kosmoso pramonės augimo tempą iki 2030 m. ir vėliau.

Regioninė analizė

Regioninė kosmoso pramonės dinamika atskleidžia, kaip skirtingos pasaulio dalys prisideda prie besikeičiančios kosmoso ekonomikos ir iš jos gauna naudos. Žemiau – pagrindinių regionų apžvalga:

Jungtinės Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos yra aiški lyderė pasaulinėje kosmoso sektoriaus rinkoje pagal daugumą rodiklių. JAV tenka didžiausios viešosios ir privačios išlaidos kosmosui, o 2024 m. JAV sudaro apie 37% visų pasaulio kosmoso pramonės pajamų spacenews.com ir dar aukštesnę dalį svarbiausiose srityse, kaip paleidimai bei gamyba. JAV įmonės bei vyriausybinės agentūros yra pagrindinės didžiosios plėtros varikliai:

• Valstybinės programos: NASA biudžetas (apie 25 mlrd. USD 2024 m.) remia žmonių tyrinėjimus (Artemis misijos į Mėnulį, planai dėl Marso), kosmoso mokslą (James Webb teleskopas, Mars roveriai) ir technologijų plėtrą. JAV Gynybos departamentas ir Žvalgybos bendruomenė išleidžia dar daugiau (apskaičiuojama 40–50+ mlrd. USD kasmet) kariniais ir žvalgybiniais palydovais satelliteprome.com. JAV Kosminės pajėgos, sukurtos 2019 metais, rodo, koks svarbus kosmosas šalies gynybai. JAV vyriausybės investicijos į kosmosą išlieka didžiausios pasaulyje – apie 80 mlrd. USD 2024 m. (59% visų pasaulio vyriausybių išlaidų kosmosui) satelliteprome.com.
• Komercinis sektorius: JAV „NewSpace“ sektorius yra itin dinamiškas. SpaceX revoliucionizavo paleidimus (65% globalių paleidimo pajamų 2024 m. sia.org) ir valdo Starlink – didžiausią palydovų žvaigždyną. Kitos svarbios įmonės: Blue Origin (kuria New Glenn raketą ir mėnulio nusileidimo aparatą), United Launch Alliance (ULA) (paleidimai valstybinėms misijoms, Vulcan raketa), Northrop Grumman (palydovų gamyba ir paleidimas, Omega/Antares raketos), Boeing (su NASA statantis SLS raketą ir palydovus), Lockheed Martin (GPS palydovai, Orion kapsulė), Maxar (vaizduoklių palydovai), Planet Labs (Žemės stebėjimo žvaigždynas), Ball Aerospace (prietaisai ir gynybiniai palydovai) bei daugelis kitų – nuo rocket lab (Rocket Lab JAV filialas, Firefly, Astra), kosminio turizmo (Virgin Galactic) iki naujų sričių (Astroscale US – šiukšlių surinkimas, Sierra Space – erdvėlaivių ir gyvenamųjų modulių technologija).
• Inovacijų centrai: JAV yra pagrindiniai kosmoso pramonės centrai – Silicio slėnis (mažų palydovų ir technologijų startuoliai), Pietų Kalifornija (tradicinė aviacijos kosmoso pramonė ir SpaceX būstinė), Koloradas (daugybė rangovų ir Oro pajėgų kosmoso vadavietė), Florida (paleidimų centras Cape Canaveral), Teksasas (SpaceX Starbase, Hiustono Johnson Space Center) ir kiti. Verslumo kultūra ir didelės rizikos kapitalo investicijos (2015–2021 m. laikotarpiu virš 10 mlrd. USD investuota į kosmoso startuolius) paskatino JAV pramonės plėtrą.
• Politikos aplinka: JAV kosmoso politika skatina komercines partnerystes. NASA vis dažniau naudoja fiksuotos kainos komercines sutartis (pvz., Commercial Crew, Commercial Lunar Payload Services), suteikdama pramonei daugiau atsakomybės. FAA peržiūri paleidimų licencijavimą, kad galėtų suspėti su sparčiai augančiais paleidimų tempais. FCC adaptuoja reguliavimą megažvaigždynams (pvz., trumpesni LEO palydovų deorbitavimo reikalavimai). JAV taip pat lyderiauja kūrimo normų srityje (pvz., Artemis susitarimai dėl taikaus tyrinėjimo, kuriuos jau pasirašė daugiau nei 25 valstybės).

Žvelgiant į ateitį, JAV siekia išlaikyti lyderystę tiek civiliniame, tiek kariniame kosmose. Artimiausi svarbūs įvykiai: Artemis III misija (planuojama 2025 pabaigoje), kurios tikslas – sugrąžinti astronautus į Mėnulį, Lunar Gateway stoties kūrimas ir besikuriantys komerciniai verslai žemoje Žemės orbitoje, kurie iki 2030 m. galėtų pakeisti TKS. JAV greičiausiai išliks paleidimų (ypač jei Starship taps operatyvus) ir palydovų paslaugų lyderė (su tokiomis bendrovėmis kaip SpaceX, Amazon Kuiper ir pan.). Vis dėlto konkurencija pasaulyje stiprėja, todėl JAV siekia išlaikyti technologinį pranašumą – investuojama į MTTP (branduolinio impulso varikliai, naujos kartos palydovai, hipergarsinė gynyba ir pan.) bei STEM specialistų parengimą. Apskritai JAV regionas išliks didžiausiu kosmoso ekonominės veiklos centru iki 2030 m., akcentuodamas aukštos pridėtinės vertės technologijas, inovatyvų valstybės ir verslo bendradarbiavimą.

Europa

Europa jau seniai turi susiformavusį kosmoso sektorių, kuriam vadovauja Europos kosmoso agentūra (ESA) ir nacionalinės agentūros – Prancūzijos CNES, Vokietijos DLR, Italijos ASI bei JK kosmoso agentūra. Bendrai paėmus, Europa (ES valstybės narės ir JK) yra antra pagal dydį viešoji civilinio kosmoso finansuotoja po JAV, nors krašto apsaugos kosmoso finansavime vis dar stipriai atsilieka. Pagrindiniai Europos kosmoso pramonės bruožai:

• Paleidimo ir transportavimo galimybės: Europos paleidimo galimybės išgyvena permainas. Arianespace (konsorciumas) istoriškai teikė patikimas Ariane 5 sunkiųjų palydovų paleidimo paslaugas ir mažesnę Vega raketą. Nuo 2025 m. Europa pereina prie naujo etapo: Ariane 5 buvo nutrauktas 2023 m., o naujoji Ariane 6 numatyta debiutuoti netrukus. Tačiau 2024 m. įvyko tik 3 Europos orbitinių paleidimų payloadspace.com, nes Ariane 6 vėlavo, o nesėkmingas Vega-C paleidimas pristabdė veiklą. Europa tais metais nusileido Indijai ir net Iranui pagal paleidimų skaičių. Tikimasi, kad Ariane 6 grąžins reguliarų paleidimų ritmą iki 2025 m., o Vega-C vėl pradės skraidyti, tačiau Europa taip pat skatina mažųjų paleidimo įmonių augimą (Vokietijos Rocket Factory Augsburg ir Isar Aerospace, JK Skyrora ir Orbex ir kt.). Be to, po „Brexit“ JK steigia savo paleidimo aikšteles Škotijoje mažosioms orbitinėms raketoms. Pagrindinis Europos iššūkis – išlikti konkurencinga pagal paleidimo kainą ir dažnumą SpaceX dominavimo akivaizdoje – viduje vyksta diskusijos dėl daugkartinio naudojimo raketos vystymo, tačiau 2025 m. Ariane 6 vis dar yra vienkartinė.
• Palydovų gamyba ir paslaugos: Europos pramonė apima aukščiausio lygio gamintojus Airbus Defence & Space ir Thales Alenia Space, kurie gamina palydovus ryšiams (pvz., Eurostar, Spacebus palydovų platformos), navigacijai (Galileo palydovai), Žemės stebėjimui (Copernicus Sentinels, komerciniai stebėjimo palydovai) ir mokslui (pvz., Jupiterio zondo Juice ir kt.). OHB (Vokietija) taip pat yra svarbus gamintojas. Šios bendrovės dažnai bendradarbiauja ESA programose arba konkuruoja dėl komercinių užsakymų pasaulyje. Europa ypač žinoma dėl aukštos kokybės ryšio palydovų ir mažų Žemės stebėjimo grupių (pvz., Airbus’s Pléiades Neo stebėjimo palydovai). Paslaugų srityje Europa turi svarbiausius palydovų operatorius: Eutelsat (dabar susijungė su OneWeb dėl LEO plačiajuosčio ryšio), SES (didelė flotilė GEO ir vidutinėje orbitoje – O3b plačiajuostis ryšys), Inmarsat (JK pagrindu veikiantis mobiliojo ryšio operatorius, dabar dalis Viasat) ir Deutsche Telekom dalyvavimas ryšio ir teleporto srityse, tarp kitų. Galileo (Europos palydovinės navigacijos sistema) ir Copernicus (Žemės stebėjimo programa, teikianti nemokamus aplinkos duomenis) yra pagrindinės ES programos, rodančios Europos įsipareigojimą viešajam gerbūviui skirtoms kosmoso paslaugoms.
• Gynyba ir saugumas: Tradiciškai Europos veikla kosmose buvo labiau orientuota į civilinę sritį, tačiau tai keičiasi. Prancūzija 2019 m. įsteigė Kosmoso vadavietę ir plėtoja karinius stebėjimo bei ELINT palydovus, taip pat svarsto apie anti-palydovines galimybes (pvz., Syracuse ir CERES palydovai, planuojami „bodyguard“ palydovai). Italija ir Vokietija turi savo optinius/radaro stebėjimo palydovus. JK investuoja į kosmoso domeno stebėseną ir bendradarbiauja su JAV karinių ryšių srityje. Europos šalys taip pat bendradarbiauja programose (pvz., MUSIS sistema vaizdų dalijimuisi, artėjanti ES IRIS² saugi ryšių konstelacija). Visgi Europos gynybos išlaidos kosmose (~2–3 mlrd. eurų per metus) žymiai atsilieka nuo JAV ar Kinijos lygio. Pastebėtinas įvykis: NATO, kurios dauguma narių yra Europoje, paskelbė kosmosą operacine sritimi ir įsigyja stebėjimo palydovus bei paslaugas (pvz., NATO Alliance Ground Surveillance naudoja Global Hawk UAV, tačiau įkuria ir Kosmoso centrą).
• Politika ir bendradarbiavimas: ESA yra vyriausybių agentūra, turinti 22 nares, koordinuojanti didelius mokslo projektus (pvz., Rosalind Franklin Mars rover, Žemės stebėjimo misijas) ir raketų kūrimą. ES vis aktyviau dalyvauja savo kosmoso programoje (Galileo, Copernicus, IRIS²) ir deklaruoja „strateginės autonomijos“ kosmose tikslą. „Brexit“ turėjo tam tikros įtakos (JK neteko kai kurių Galileo karinės paskirties paslaugų), tačiau JK tęsia glaudų bendradarbiavimą su ESA kaip narė. Europos pramonei dažnai reikia konsensuso dėl kelių šalių finansavimo, kas gali lėtinti sprendimus, bet užtikrina platų palaikymą. Skatinant naujas NewSpace startuolių veiklas, agentūros, tokios kaip CNES ir DLR, turi inkubatorių programas, o ES fondai (pvz., Horizon Europe) remia kosminių technologijų MTEP. Europa taip pat pabrėžia tarptautinį bendradarbiavimą: partnerystė su NASA (pvz., „Orion“ aptarnavimo modulis), JAXA ir kt., bei veikliai remia kosmoso tvarumo reguliavimą (Prancūzija ir Vokietija aktyvios dėl šiukšlių mažinimo).

Iki 2030 m. Europa siekia turėti nepriklausomą prieigą prie kosmoso (naudojant Ariane 6 ir galbūt daugkartinio naudojimo naujos kartos raketą), visiškai veikiančią Galileo GNSS ir atnaujintą Copernicus palydovų grupę, taip pat tapti saugios komunikacijos (IRIS²) lydere. Europai būdingas aukštos kokybės inžinerinis lygis tikėtina išlaikys jos konkurencingumą palydovų gamyboje ir tam tikrose nišose (pvz., aplinkosauginiai ir moksliniai palydovai). Regiono silpnumas – pigių paleidimo galimybių ir rizikos kapitalo stoka – gali išlikti, jei nebus imtasi aktyvių veiksmų. Vis dėlto Europa išliks svarbia ir stabiliąja pasaulinės kosmoso ekosistemos dalimi, dažnai besiorientuojančia į patikimumą, tvarumą ir tarptautines partnerystes.

Kinija

Kinija sparčiai tapo pagrindine kosminės erdvės galybe, pagal mastą nusileidžiančia tik JAV. Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA) ir Kinijos kariuomenė (Liaudies išlaisvinimo armijos Strateginės paramos pajėgos) vykdo plačią, ambicingą ir vis labiau savarankišką technologijų programą:

• Paleidimai ir pilotuojamas skrydis: Kinija 2022 m. baigė statyti savo kosminę stotį Tiangong, kurią dabar nuolat gyvena taikonautai. Kinijos paleidimų tempas labai aukštas – 68 orbitiniai paleidimai 2024 m. payloadspace.com, kas iš esmės pakartojo rekordą. Jie valdo įvairių tipų Long March raketų šeimą (LM-5 sunkiesiems GEO, žemiau – LM-2, -3, -7 ir kt.). Ypatinga pažanga – daugkartinio naudojimo bandymai: Long March 8 variantas su daugkartinio naudojimo pirmąja pakopa testuojamas, o SpaceX stiliaus groteliniai oro stabdžiai bandomi mažesnėse raketose. Sparčiai auga ir Kinijos komercinis sektorius: tokios įmonės kaip Galactic Energy, CAS Space, Expace, LandSpace įvykdė orbitinių skrydžių (Galactic Energy Ceres-1 2024 m. įvykdė penkis sėkmingus paleidimus) payloadspace.com. Kinijos vyriausybė siekia išlaikyti aukštą paleidimų tempą, skirtą tiek savo konstelacijoms, tiek tarptautiniams paleidimo užsakymams (kadangi JAV ITAR apribojimai neleidžia paleisti Vakarų palydovų su Kinija, ji daugiausia dirba su Pakistanu, Argentina ir kt.).
• Palydovai ir konstelacijos: Kinija eksploatuoja visą spektrą palydovų: Gaofen ir Yaogan serijos Žemės stebėjimui (aukštos raiškos optiniai ir radaro žvalgybos palydovai), Beidou navigacinė palydovų sistema (35 palydovų GNSS, baigta 2020 m., prilygstanti GPS), Tianlian retransliatoriai ir daugybė ryšio palydovų (nors tarptautinėje rinkoje jų komercinių ryšio palydovų mažiau – daugiausiai orientuojamasi į vidaus paslaugas). Svarbus artėjantis projektas – planuojama Kinijos mega-konstelacija plačiajuosčiam internetui (kartais vadinama „Guowang“). Planuojama LEO konstelacija, kuri potencialiai gali prilygti Starlink dydžiui (siūloma iki 13 000 palydovų). Pirmieji bandomieji palydovai jau paleisti, o plačiai diegiama bus galbūt jau iki 2030 m., rodant, kad Kinija nenori užleisti šios rinkos Starlink ar Vakarų įmonėms. Be to, Kinija diegia pažangias technologijas, tokias kaip kvantinis ryšys (Mozi palydovas atliko kvantinio rakto skirstymo eksperimentus).
• Mėnulio ir planetų tyrimai: Kinija turi drąsią tyrinėjimų programą. Po sėkmingų Chang’e Mėnulio tyrimų misijų (tarp jų – pirmasis pasaulyje nutūpimas Mėnulio tolimojoje pusėje 2019 m.) ir Marso roboto (Zhurong 2021 m.) planuojamas pilotinis skrydis į Mėnulį apie 2030 m. kartu su Rusija (nors Rusijos vaidmuo gali mažėti dėl paskutinių nesėkmių). Taip pat planuojama statyti Tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį trečiajame dešimtmetyje. Kinija taip pat ruošiasi asteroido mėginių grąžinimo ir Jupiterio tyrimų misijoms. Šios pastangos didina Kinijos prestižą ir skatina technologijas, kurios vėliau gali būti naudojamos versle (efektyvesnės raketos, giluminio kosmoso ryšiai ir kt.).
• Pramonė ir investicijos: Dauguma Kinijos kosmoso įmonių remiamos vyriausybės arba didžiųjų technologijų konglomeratų, laikantis nacionalinės strategijos. Valstybinės CAST (China Academy of Space Technology) ir CASC (China Aerospace Science & Technology Corp) gamina didžiąją dalį palydovų bei raketų, tačiau dabar raginama ir „privačių“ (dažnai su valstybės ryšiais) įmonių inovatyvi veikla. Kinijos startuolių finansavimas nuolat auga, kuriamas vidinis NewSpace sektorius. Tačiau, kitaip nei JAV, didelė dalis Kinijos veiklos kosmose, net „komercinė“, dažniausiai susijusi su valstybės tikslais. Valstybinė parama užtikrina didelius projektus, tačiau dėl geopolitikos kinų firmoms sunkiau pasiekti tarptautines rinkas.
• Geopolitika ir eksporto rinka: Kinija save pozicionuoja kaip partnerę besivystančioms šalims: siūlo vietas paleidimuose, padeda gaminti palydovus (pvz., Nigerijos, Pakistano, Venesuelos kinų gamybos palydovai) ir skatina Azijos–Ramiojo vandenyno kosmoso bendradarbiavimo organizaciją (APSCO) kaip alternatyvą Vakarų dominuojamiems forumams. Vakarų sankcijų sąlygomis Kinija ir Rusija suintensyvino bendradarbiavimą (pvz., Mėnulio misijoms, galimos palydovų navigacijos sąsajos). Kai kurie Kinijos komerciniai projektai, pvz., Honjun LEO ryšio konstelacija ar Geely navigacinių palydovų tinklas bepiločiams automobiliams, orientuoti į milžinišką vidaus rinką (1,4 mlrd. gyventojų) – jei pasiseks, jiems nereikės Vakarų klientų tam, kad užaugintų projektus iki masto.

Todėl iki 2030 m. galima tikėtis, kad Kinija turės:

• Veikianti didelė kosminė stotis (išplėsta Tiangong, galbūt atverta sąjungininkų astronautams).
• Pasiektas arba besiruošiama pilotuojamam nusileidimui Mėnulyje.
• Dislokuotos didelės ryšių ir nuotolinio stebėjimo palydovų žvaigždynai (su konkurencingomis paslaugomis Azijoje/Afrikoje).
• Išlaikytas aukštas paleidimų tempas, galbūt pirmoji ar antroji šalis pasieks 100 paleidimų per metus.

Kylanti Kinija sukuria paralelinę ekosistemą – pavyzdžiui, palydovų gamybos rinka gali sulaukti kinų įmonių, siūlančių pigesnes alternatyvas tarptautiniu mastu, o veiklos kosmose taisyklės (normos, standartai) gali skirtis, jei Kinija (ir jos partneriai) vadovausis kitokiais metodais. Apibendrinant, Kinija neabejotinai išliks viena svarbiausių kosmoso žaidėjų iki 2030 m., skatindama JAV ir kitas šalis diegti naujoves bei galbūt prisidėdama prie multipolinės kosmoso ekonomikos formavimosi.

Indija

Indija tampa vis svarbesnė kosmose, žinoma dėl kaštų efektyvumo. Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) vadovauja nacionalinei programai, kuri pasiekė reikšmingų rezultatų, turėdama palyginti kukrų biudžetą:

• Paleidimo gebėjimai: Indijos Poliarinė palydovų nešimo raketa (PSLV) tapo patikimu įrankiu Žemės stebėjimo palydovams iškelti ir garsėja patikimumu (dažnai naudojama ir užsienio mažiems palydovams). Sunkesnė GSLV Mk III (dabar pervadinta į LVM3) gali iškelti apie 4 tonas į GTO ir buvo lemiama Indijos Mėnulio misijose Chandrayaan. 2024 m. Indija įvykdė 5 orbitinius paleidimus planet4589.org, įskaitant sėkmingą Chandrayaan-3 misijos paleidimą. Indija stato naują mažų raketų paleidimo aikštelę Tamil Nadu, o ISRO taip pat kuria Mažųjų palydovų nešimo raketą (SSLV), skirtą lankstesniems paleidimams.
• Reikšmingos misijos: 2023 m. Chandrayaan-3 sėkmingai nutūpė Mėnulio pietų ašigalio srityje, paversdama Indiją ketvirtąja šalimi, kuri nusileido Mėnulyje, ir pirmąja, kuri nutūpė būtent šioje srityje. Buvo paleista Aditya-L1 saulės observatorija, tirsianti Saulę. 2014 m. vykdyta Mars Orbiter Mission (Mangalyaan) įvykdyta su itin mažu biudžetu, demonstruodama Indijos pajėgumus. Šios misijos iškėlė Indijos prestižą ir paskatino smarkiai išaugusį STEM sričių susidomėjimą šalyje.
• Palydovų programos: Indija eksploatuoja įvairius palydovus: INSAT ir GSAT ryšiams (telekomunikacijos ir televizija visoje Indijoje), IRNSS (NavIC) regioninėms navigacijos paslaugoms, Cartosat ir RISAT žemės stebėjimui (aukštos raiškos vaizdai ir radaras, daugiausia žemėlapių sudarymui ir saugumui), Oceansat, Resourcesat, ir tt., skirtos mokslui ir resursų stebėsenai. Dauguma jų skirti vietiniams poreikiams (nuotolinis mokymas, telemedicina, orų prognozė su INSAT-3D ir kt.), atspindint kaip kosmosas Indijoje remia vystymosi tikslus. NavIC, pavyzdžiui, yra Indijos vietinė GPS tipo sistema, apimanti Indijos regioną.
• Atsiveriantis privatus sektorius: Pastebimai keičiasi Indijos siekis liberalizuoti kosmoso sektorių. 2020 m. paskelbtos reformos leido privačioms kompanijoms kurti ir paleisti raketas ir palydovus, įsteigtas reguliavimo organas IN-SPACe tam palengvinti. Dėl to formuojasi Indijos „Naujosios kosmoso“ (NewSpace) sektorius. Pavyzdžiai: Skyroot Aerospace (2022 m. paleido Vikram-S, pirmąją privačią Indijos raketą suborbitiniam bandymui ir kuria orbitinių Vikram raketų seriją), Agnikul Cosmos (kuria orbitinę raketą su 3D spausdintais varikliais), Pixxel (kuria hiperspektrinių vaizdų žvaigždyną, kai kurie palydovai jau iškelti per SpaceX rideshare), ir Bellatrix Aerospace (darbai ties elektriniu varymu ir galbūt kosminiais tempekliais). Taip pat yra Dhruva Space (palydovų platformų kūrėjas) ir kitos įmonės, dirbančios su mažų palydovų technologijomis, žemės segmentu ir pan. Tempas greitėja, augant valstybės pradinei paramai ir vietiniam rizikos kapitalui.
• Žmogaus kosmoso skrydžiai ir ateities planai: Indija rengiasi savo pirmajam pilotuojamam skrydžiui (Gaganyaan programa). Pradėti bepiločiai pabėgimo ir starto aikštelės bandymai, siekiama Indijos astronautus į žemutąją Žemės orbitą (apie 3 dienų trukmės misija) išsiųsti galbūt 2025 ar 2026 m. Jei pavyks, Indija taptų ketvirtąja šalimi, savarankiškai išsiuntusia žmogų į kosmosą. Indija taip pat bendradarbiauja su Japonija dėl galimos Mėnulio misijos (LUPEX roveris) ir deklaravo siekį turėti savo kosminę stotį 2030-aisiais.

Regiono mastu Indija pozicionuoja save kaip lyderę Pietų Azijos kosmoso bendradarbiavimui – siūlo iškelti kaimynų palydovus ir dalijasi duomenimis. 2017 m. pradėjo Pietų Azijos palydovą (GSAT-9) kaip dovaną kaimyninėms šalims ryšiams ir katastrofų valdymui. Indijos konkurencinis kainos pranašumas (garsiai tariant, jos misija į Marsą kainavo mažiau nei kai kurie Holivudo filmai) gali padėti jai užimti nišą tarptautinėje ekonominių paleidimų ir palydovų rinkoje, nors PSLV ir GSLV pajėgumai mažesni nei Falcon 9, tad jie orientuojasi į kitokias krovinių klases.

Iki 2030 m. Indija siekia būti tarp penkių pagrindinių kosmoso valstybių – turėti naujų raketų seriją (galbūt ir su daugkartinio naudojimo pakopomis, kurias ISRO jau tyrinėja), įsitvirtinusį privatų kosmoso sektorių, kuris reguliariai paleidinėja misijas, ir išplėstas žmogaus žengimo į kosmosą galimybes (galbūt kosminės stoties modulis jau 2030-aisiais). Jos dėmesys išliks pragmatiškas (ryšiai, orai, navigacija), siekiant aptarnauti didžiulę populiaciją, tačiau Indija taip pat užsiims tyrimais ir tarptautiniu bendradarbiavimu (pvz., galimai prisijungiant prie Artemis Accord ar dalyvaujant planetinės gynybos pratybose). Indijos iškilimas pasaulinei kosmoso pramonei suteikia vertingą dimensiją – tai didelis, kaštų požiūriu efektyvus žaidėjas, turintis savitą modelį (valstybinio ir privataus sektoriaus sinergija su taupiu inžineriniu požiūriu) ir milžiniška vidaus rinka palydoviniams ryšiams ir nuotoliniam stebėjimui.

Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika (MENA)

MENA regionas tampa vis aktyvesniu kosmoso žaidėju, daugeliui šalių investuojant į palydovus ir netgi tarpplanetinius tyrimus, dažnai siekiant išplėsti ekonominę įvairovę ir stiprinti saugumą:

• Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE): JAE turi vieną pažangiausių kosmoso programų regione. Per JAE kosmoso agentūrą (įst. 2014) ir Mohammed bin Rashid kosmoso centrą Dubajuje jie paleido Žemės stebėjimo palydovus kaip DubaiSat ir KhalifaSat (sukurti vietoje), o 2020 m. išgarsėjo Emirates Mars Mission „Hope“ – orbitiniu aparatu, kuris sėkmingai atvyko į Marsą 2021 m. vasarį tirti atmosferos ts2.tech. Taip pat JAE turi Mėnulio roverio programą (Rashid roveris vyko japonų leistuvu 2022 m., bet deja, šis sudužo). Žmogaus skrydžiuose JAE pasiuntė astronautus į TKS (Hazza Al Mansouri 2019 m., du JAE astronautai buvo Ax-2 privačioje misijoje 2023 m.). JAE bendradarbiauja su JAV universitetais, JAXA (dėl Marso misijos paleidimo) ir privačiomis įmonėmis. Iki 2025 m. planuoja, kad vienas jų astronautų pusę metų praleis TKS (per susitarimą su NASA/SpaceX). Ilgalaikėje perspektyvoje paskelbta apie ambiciją statyti „Mars Science City“ Žemėje – treniruotėms prieš gyvenimą Marse, o iki 2117 m. net turi viziją įkurti koloniją Marse. JAE kosmoso pastangos glaudžiai susijusios su pažangių žinių ekonomikos kūrimu, jaunimo įkvėpimu STEM srityse ir vidaus technologijų kompetencijų ugdymu.
• Saudo Arabija: Saudo Arabija buvo ankstyvoji regiono žaidėja (Saudo princas skrido JAV kosminiu šatlu 1985 m., o jie investavo į Arabsat ryšio tinklą). Visai neseniai buvo įkurta Saudo Arabijos kosmoso komisija (2018), kurios tikslas – skatinti kosmoso veiklą. 2023 m. Saudo Arabija finansavo dviejų astronautų (įskaitant pirmąją moterį iš šios šalies kosmose) skrydį per privačią Ax-2 misiją į TKS, taip parodydami naują susidomėjimą žmogaus skrydžiais. Saudo Arabija investuoja į palydovų kūrimą (pvz., Žemės stebėjimo palydovai SaudiSat serijos, dalis Arabsat, teikiančios TV ir kom. paslaugas arabų šalims). Vision 2030 plane kosmosas įvardytas kaip strateginis sektorius – tikėtina, kad Saudo Arabija investuos į įvairius projektus, galbūt įkurdama palydovų gamyklas ar mokslo misijas (Saudo Arabija žvalgėsi ir į Artemis Accord ir Mėnulio tyrimus). Jie bendradarbiauja su ESA ir kitais dėl mokslinės įrangos skrydžių.
• Kataras, Bahreinas, Kuveitas: Šios Persijos įlankos valstybės turi mažesnes iniciatyvas – pavyzdžiui, Kataras turi Es’hail ryšio palydovus (vienas jų turi mėgėjų radijo retransliatorių, kurį naudoja radijo entuziastai). Bahreinas ir Kuveitas per bendradarbiavimo projektus paleido kelis CubeSat. Šių šalių veikla dar ribota, bet domėjimasis auga, matant kaimynų sėkmę.
• Egiptas: Egiptas jau seniai domisi kosmosu, daugiausia dėmesio skirdamas ryšių ir nuotolinio stebėjimo plėtrai. Nilesat palydovai užtikrina TV transliacijas regione. Egipto kosmoso agentūra (įst. 2019) planuoja Egipto gamybos palydovą (EgyptSat serija – vaizdavimas), kuria palydovų surinkimo centrą. Egiptas bendradarbiauja ir su Kinija (pvz., planuojamas MisrSat-2, jį kurs Kinija). Dėl didelės populiacijos Egiptas laiko palydovus gyvybiškai svarbiais ryšiams ir žemės ūkio stebėjimui.
• Izraelis: Technologiškai priklausantis Artimiesiems Rytams, Izraelis yra pastebimas kosmoso veikėjas. Valstybinė Izraelio kosmoso agentūra ir Izraelio aviacijos pramonė (IAI) sukūrė pažangius palydovus, ypač šnipinėjimo palydovus (Ofek), skirtus aukštos raiškos nacionaliniam saugumui. Izraelis taip pat turi AMOS ryšio palydovus komerciniam naudojimui. 2019 m. Izraelio nevyriausybinė organizacija (SpaceIL) beveik tapo pirmąja privačia organizacija, kurią Mėnulyje nuleido Beresheet zondą – jis pasiekė Mėnulį, bet suniokojo nutūpimo metu. Antras bandymas (Beresheet 2) planuojamas. Izraelio stiprybės yra miniatiūrizacija ir karinės technologijos; jie ir toliau koncentruosis į pažangių mažų palydovų kūrimą bei galbūt bendradarbiavimą mokslo misijose (sutarta su NASA dėl Izraelio astronauto misijos TKS, bendradarbiaujama su Italija ir Prancūzija dėl tyrimų palydovų).
• Turkija: Turkija įsteigė TURKSAT ryšio palydovus (kūrė padedant Airbus) ir visai neseniai daugiau investuoja per Turkijos kosmoso agentūrą (įst. 2018). Turkija 2023 m. paleido pirmąjį aukštos raiškos Žemės stebėjimo palydovą IMECE. Jie planuoja mėnulio misiją (2028 m. roverio bandymas, galbūt anksčiau – smūgio misija su savos gamybos raketa). Turkija panaudoja kosmoso sritį, kad išplėstų aviacijos pramonę, ir sukūrė palydovų integracijos centrą Ankaroje.
• Kiti: Iranas turi jaunosios stadijos programą, orientuotą į karinę galią ir politinį prestižą. Iranas sugebėjo kelis kartus paleisti palydovus su Safir ir Qased raketomis, ir iškėlė mažus palydovus (pvz., Noor – karinius). Sankcijos riboja jų technologines galimybes, bet tikėtina, jog Iranas neatsitrauks ir toliau sieks nepriklausomybės kosmose. Pakistanas naudojasi palydoviniais duomenimis (agentūra SUPARCO) ir turi kinų gamybos ryšių bei stebėjimo palydovus, tačiau yra mažiau aktyvus. Alžyras, Nigerija, Pietų Afrika – nors ir nepriklauso MENA, bet afrikiečių šalys irgi įsitraukia; Alžyras turi kelis palydovus ir vysto centrą, Nigerija naudojasi kosmosu telekomunikacijoms ir žemės ūkio programoms.

Regioninis bendradarbiavimas: Arabų valstybės turi organizaciją (Arab Space Cooperation Group, vadovauja JAE), kurioje dalinasi žiniomis. Arabsat (palydovinių ryšių operatorius) priklauso Arabų Lygos šalių koalicijai ir teikia regionines telekomunikacijų paslaugas. Taip pat didėja susidomėjimas išnaudoti kosmosą sprendžiant vandens trūkumo, naftos žvalgymo ir aplinkos stebėjimo iššūkius MENA regione.

Iki 2030 m. MENA regionas tikriausiai matys:

• Daugiau vietinės palydovų kūrimo (ne tik pirkimo iš JAV/Europos).
• Galbūt Persijos įlankos bendradarbiavimą palydovų žvaigyno ar bendros kosmoso infrastruktūros srityje.
• Ambicingas mokslines misijas (JAE galbūt jau paskelbė planus dėl Venuso ir asteroido misijos 2028 m.).
• Žmogaus skrydžių į kosmosą tęstinumas per partnerysčių programas (Arabų astronautai TKS arba netgi Artemis Mėnulio misijose, jei susitarimai virstų į vietas įguloje).

Iš esmės kosmosas tapo nacionalinių vizijų dalimi Artimuosiuose Rytuose – tai signalizuoja modernizaciją ir prestižą. Turėdamos didelę finansinę galią, tokios šalys kaip JAE ir Saudo Arabija toliau pirks pažangiausias technologijas ir investuos į vietinių specialistų ugdymą; tai vis labiau integruoja regioną į pasaulinę kosmoso ekonomiką kaip klientą ir vis labiau kaip dalyvį (pvz., įrengiant antžemines stotis, siūlant paleidimo aikšteles, pvz., būsimą kosmodromą JAE ir pan.).

(Pastaba: pagrindinė Šiaurės Afrikos veikla vyksta per Egiptą ir Alžyrą, kaip minėta. Dauguma mažesnių valstybių pasikliauja partnerystėmis dėl bazinių palydovų paslaugų ar duomenų.)

Likęs pasaulis (kiti regionai)

Be jau minėtų regionų verta trumpai paminėti Japoniją ir Rusiją, nes jos ir toliau išlieka svarbiomis kosmoso veikėjomis:

• Japonija: Viena iš pirmaujančių kosmoso šalių (per JAXA ir Mitsubishi Heavy Industries). Japonija turi reikšmingas programas paleidimo srityje (patikima H-IIA raketa, naujoji H3 – kurios nesėkmė 2023 m. buvo laikina kliūtis) ir kosminių aparatų gamyboje (dalyvavo TKS statybose, vykdė Hayabusa asteroido grąžinimo misijas ir kt.). Japonija aktyviai bendradarbiauja (su NASA Artemis programoje – tiekia komponentus ir astronautus). Yra stiprios komercinės įmonės, pvz., Mitsubishi Electric gamina palydovus, o startuoliai, kaip ispace, 2023 m. bandė leistis Mėnulyje. Iki 2030 m. Japonija tikriausiai dalyvaus Mėnulio tyrinėjimo projektuose ir išlaikys stiprias Žemės stebėjimo bei telekomunikacijų palydovų programas.
• Rusija: Rusijos kosmoso pramonė istoriškai labai stipri, tačiau susiduria su iššūkiais dėl senstančių technologijų ir sankcijų, kurios nutraukė partnerystes (pvz., Soyuz paleidimai iš Prancūzijos Gvianos sustabdyti, TKS bendradarbiavimas planuojamas nutraukti iki 2030 m.). Roscosmos tebevykdo Soyuz raketų paleidimus, išlaiko GLONASS navigacijos sistemą ir karinius palydovus, tačiau biudžeto apribojimai ir sumažėjusi komercinių paleidimų rinkos dalis (ypač po SpaceX proveržio) kenkia. Rusija daugiau bendradarbiauja su Kinija (planuojama bendra Mėnulio bazė). 2021 m. į TKS paleido naują modulį (Nauka), taip pat svarstoma savos orbitinės stoties kūrimas, bet projektas neaiškus. Iki 2030 m. Rusijos tarptautinis vaidmuo gali sumažėti, jei izoliacija tęsis, tačiau ji sieks išlaikyti savarankišką žmonių paleidimo galimybę ir palydovų infrastruktūrą savo strateginiams poreikiams.

Kitos šalys (Kanada, Australija, Pietų Korėja, Brazilija ir kt.) užima nišinius vaidmenis (pvz., Kanada tiekia robotiką kaip Canadarm, Australija orientuojasi į sensorius ir turi naujų paleidimo startuolių, Brazilijoje yra Alcantara paleidimo aikštelė ir kuriamos raketos, Pietų Korėja neseniai paleido palydovus su Nuri raketa ir planuoja daugiau). Pasaulinė kosmoso bendruomenė plečiasi – daugiau nei 80 šalių turi bent simbolinę veiklą kosmose (net jei tik CubeSat palydovas). Ši internacionalizacija – pati savaime yra tendencija: kosmosas nebe tik supervalstybių privilegija, o vis daugiau šalių jį mato kaip gyvybiškai svarbią infrastruktūrą.

Rinkos prognozės iki 2030 metų

Žvelgiant į likusį dešimtmetį, kosmoso pramonė yra pasirengusi sparčiam augimui. Nors prognozės skiriasi, analitikai vieningai sutaria dėl reikšmingos plėtros iki 2030 m.:

• Bendras kosmoso ekonomikos augimas: Pasaulinės kosmoso ekonomikos prognozės iki 2030 m. svyruoja nuo 600–750 milijardų JAV dolerių konservatyviame vertinime iki beveik 1 trilijono optimistiškiausiais skaičiavimais. Pavyzdžiui, GlobalData prognozuoja, kad kosmoso ekonomika augs nuo maždaug 450 mlrd. 2022 m. iki 1 trilijono 2030 m. globaldata.com. Tai reikštų apie 8–10% metinį augimą – viršijantį daugumos tradicinių sektorių augimą. Net ir nuosaikesnės prognozės (~6–7% CAGR) duoda apie 600 mlrd. 2030 m. Skirtumai dažnai kyla dėl to, kas įtraukta – kai kurie skaičiavimai prideda plačiai susijusias žemynines pramones. McKinsey/WEF tyrimai, pvz., prognozuoja 1,8 trln. iki 2035 m., įtraukiant su kosmosu susijusias paslaugas weforum.org. Nepriklausomai nuo tikslaus skaičiaus, tendencija aiški: 2020-ieji greičiausiai atneš dvigubą kosmoso ekonomikos augimą.
• Palydovai ir gamyba: Palydovų paklausa išliks ar net išaugs. Kadangi konstelacijoms ir keitimo ciklams reikės tūkstančių palydovų, palydovų gamybos rinka gali išaugti trigubai – nuo maždaug 20 mlrd. 2024 m. iki 57 mlrd. 2030 m. grandviewresearch.com. Tikimasi, kad kasmet bus paleidžiama gerokai daugiau nei 1 000 palydovų, todėl iki 2030 m., jei planai bus įgyvendinti, orbitoje galėtų veikti 50 000+ aktyvių palydovų (nors pajėgumas ir šiukšlių problemos gali sulėtinti tempą). Gamybos pajamos augs kiek lėčiau nei paleidimų skaičius, nes mažieji palydovai pigesni, tačiau didesnę vertę išlaikys aukštos klasės misijos (pvz., dideli kariniai palydovai, įgulos kosminiai laivai).
• Paleidimo paslaugos: Iki 2030 m. kasmetis paleidimų skaičius pasaulyje gali viršyti 400 (tai skatins konstelacijų diegimas ir priežiūra). Pajamos už paleidimus gali siekti 20–30 mlrd. JAV dolerių (pagal įvairių prognozių vidurkius), ypač kai pasipildys naujos paslaugos (pvz., orbitos transportavimo vilkikai). Nežinomą įtaką turės Starship: jei visiškai funkcionuos, super pigūs paleidimai galėtų labai padidinti paklausą (pvz., projektams kaip kosminės saulės energijos palydovai ar dideli teleskopai) ir privers konkurentus inovuoti ar mažinti kainas. Nauji paleidimo paslaugų teikėjai iš Indijos, Pietų Korėjos ar startuolių paįvairins pasiūlą.
• Palydovinės komunikacijos ir paslaugos: Šis segmentas numatomas liks didžiausia kosmoso ekonomikos dalis. Interneto konstelacijoms įsijungus, palydovinės komunikacijos rinka (įskaitant antžeminę įrangą) iki 2030 m. gali viršyti 300 mlrd. JAV dolerių mordorintelligence.com. Vartotojų įranga – milijonai lėkščių, IoT terminalų ir pan. – sudarys didelę dalį (antžeminis segmentas jau buvo 155 mlrd. 2024 m. sia.org). Vaizdo transliacijos rinka veikiausiai toliau trauksis, galbūt iki 2030 m. sumažės iki pusės savo piko (~40 mlrd. arba mažiau), o plačiajuosčio ir duomenų paslaugos gali augti 5–10 kartų, kompensuodamos tai. Iki 2030 m. galime tikėtis dešimčių milijonų plačiajuosčio satelitinio interneto naudotojų (vien Starlink siekia pasaulinio prieinamumo ir jau viduryje dešimtmečio gali turėti keletą milijonų vartotojų). Nuo dešimtmečio pabaigos tiesioginės prieigos prie įrenginio paslaugos gali atnešti pajamų, jei pradinės paslaugos (žinutės/SOS) išsiplės iki balso ar duomenų.
• Žemės stebėjimas ir analizė: EO rinka (duomenys + analizė) iki 2030 m. gali siekti 6–8 mlrd. komercinių pajamų. Tačiau netiesioginė ekonominė nauda yra kur kas didesnė – ir vyriausybės taip pat daugiau investuos dėl klimato stebėsenos ir saugumo (taigi, valstybinės EO programos prideda dar keletą mlrd. išlaidų). Tikimasi vis labiau prenumeratos pagrindu veikiančio EO duomenų modelio, o pagrindines pasaulines geoduomenų platformas aptarnaus daugybę klientų.
• Žmogaus skrydžiai į kosmosą ir turizmas: Iki 2030 m., jei komercinės kosminės stotys pradės veikti, galime turėti nuolatinį privačių asmenų buvimą orbitoje kartu su valstybiniais astronautais. Kosminio turizmo rinka gali siekti 8–10 mlrd., kaip aptarta, per metus galėtų skristi kelios dešimtys suborbitalinių turistų ir keli turistiniai reisai į orbitą. Bilietų kainos turėtų pamažu kristi (suborbitinis skrydis galėtų kainuoti ~100 tūkst. ar mažiau, orbitinis ~20–30 mln. iki 2030 m.). Valstybės poreikiai žmonių kosmoso skrydžiams (TKS įpėdiniai, Artemis Mėnulio misijos) taip pat skatins investicijas – vien NASA Artemis programa per dešimtmetį paskirstys dešimtis milijardų dolerių užsakovams.
• Gynyba ir valstybės išlaidos: Vyriausybių biudžetai kosmosui 2024 m. pasiekė 135 mlrd. satelliteprome.com; iki 2030 m. tai gali siekti ~170–200 mlrd. pasauliniu mastu, jei dabartinės tendencijos tęsis (gynybos sritis ypač augs, viršydama infliaciją dėl kosmoso saugumo poreikių). Pavyzdžiui, daugiau šalių paleis karinius žvaigynus (stebėjimui, navigacijai, ankstyvo įspėjimo sistemoms), o išlaidos žmonių tyrinėjimams didės. Tai užtikrina stabilią pramonės paklausą (užsakymai paleidimams, palydovams, MTEP).
• Naujos sritys: Naujos paslaugos, tokios kaip orbitinis aptarnavimas, iki 2030 m. gali pradėti generuoti reikšmingas pajamas (keli šimtai milijonų per metus pagal kai kurias prognozes ir toliau augs). Taip pat kosminiai duomenų centrai ar gamyba gali turėti pilotinius projektus (dar ne didelės pajamos, bet svarbu ateičiai). Jei dešimtmečio pabaigoje bus pademonstruota kosminė saulės energija ar kitos naujovės, tai galėtų atverti būsimą trilijono dolerių rinką po 2030 m., nors kol kas tai išlieka spekuliatyvu.

Apibendrinant – visi ženklai rodo, kad šį dešimtmetį kosmoso pramonė laukia spartus augimas. Sutartiniai metiniai augimo tempai (CAGR) paprastai dideli: ~7–8% visam sektoriui, ypač aukšti smulkiems palydovams (>12% CAGR) ir kosminiam turizmui (>30% CAGR) grandviewresearch.com globenewswire.com. Tai lenkia numatomą pasaulinį BVP augimą, vadinasi, kosmosas taps vis svarbesne pasaulio ekonomikos dalimi. Iki 2030 m. kosminė infrastruktūra – palydovai ir jų paslaugos – taps dar labiau neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi: nuo plačiajuosčio interneto atokiausiuose kaimuose iki nuolatinės Žemės sveikatos stebėsenos ir visur veikiančios GPS tipo navigacijos.

Tačiau šių prognozių įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip efektyviai pramonė sugebės spręsti tokias problemas kaip orbitos perkrova ir kiek toliau bus investuojama. Jei įvyktų didelis neigiamas įvykis (pvz., serija susidūrimų ar geopolitinis konfliktas, išplitęs į kosmosą), augimas galėtų laikinai sulėtėti. Priešingai, bet koks proveržis (pavyzdžiui, daug kartų sumažėjusios paleidimo kainos dėl Starship arba milžiniškos vyriausybių paskatos klimato stebėjimui) galėtų paspartinti augimą labiau, nei dabar prognozuojama.

Visgi, tiek suinteresuotos šalys, tiek analitikai išlieka optimistiški, kad iki 2030 m. „paskutinė riba“ iš tikrųjų taps įprasta komercinės, mokslinės ir netgi turizmo veiklos sritimi – įgyvendindama daugiamečio kosmoso perėjimo iš valstybinio sektoriaus į įvairialypę, pasaulinę komercinę rinką trajektoriją.

Atvejo analizė: TS2 Space (Lenkija) – vaidmuo, paslaugos ir pozicionavimas

TS2 Space yra Lenkijoje įsikūręs palydovinio ryšio paslaugų teikėjas, puikiai iliustruojantis, kaip mažesnės įmonės ir šalys gali integruotis į pasaulinį kosmoso sektorių, aptarnaudamos siauras rinkas. Įkurta 2004 m. Varšuvoje, TS2 Space specializuojasi palydovinio telekomunikacijų ryšio paslaugų teikime klientams nutolusiose ar sudėtingose vietovėse. Jų paslaugos apima VSAT plačiajuostį internetą, palydovinę telefoniją ir duomenų perdavimo jungtis naudojant įvairias palydovų konstelacijas (pvz., išnaudojant Inmarsat, Thuraya, Iridium, Eutelsat ir kitus tinklus) emis.com.

TS2 Space išgarsėjo teikdama gyvybiškai svarbų ryšį karinėms operacijoms. Ji tapo žinoma kaip interneto paslaugų teikėja JAV ir Lenkijos kariams, dislokuotiems konfliktų zonose, tokiose kaip Irakas ir Afganistanas en.wikipedia.org. 2000-ųjų viduryje koalicijos pajėgoms tose teritorijose reikėjo patikimo ryšio ten, kur antžeminė infrastruktūra buvo menka arba nesaugi; TS2 užpildė šį trūkumą tiekdama palydovinio interneto rinkinius ir paslaugas. Vienu metu TS2 tinklas aptarnavo daugiau nei 15 000 karinių vartotojų Irake/Afganistane, suteikdamas galimybę siųsti el. laiškus, naudotis VoIP ir operacinių duomenų perdavimu kariams toli nuo bazės en.wikipedia.org. Ankstyvas dėmesys gynybos klientams suteikė TS2 vertingos patirties užtikrinant patikimą ryšį ekstremaliomis sąlygomis.

Laikui bėgant TS2 Space išplėtė savo klientų ratą ir paslaugų portfelį:

• Ji teikia palydovinius ryšius vyriausybinėms agentūroms ir skubios pagalbos tarnyboms. Pavyzdžiui, TS2 turi sutarčių dėl palydovinių telefonų paslaugų Lenkijos Vyriausybės apsaugos biurui (atsakingam už VIP apsaugą) ts2.tech. COVID-19 pandemijos metu TS2 buvo pripažinta kritinės infrastruktūros teikėja Lenkijoje, užtikrinanti ryšį krizės valdymo operacijoms ts2.tech.
• Įmonė aptarnauja nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą ir energetikos sektoriaus klientus, veikiančius nutolusiuose regionuose (pvz., žurnalistus konfliktų zonose, naftos ir dujų tyrimų komandas). TS2 gali greitai įrengti mobilias plačiajuosčio ryšio stoteles praktiškai bet kur.
• TS2 Space veikė kaip palydovinio mobiliojo ryšio paslaugų platintoja/perpardavėja – pavyzdžiui, ji bendradarbiavo su Iridium, kad teiktų palydovinius telefonus ir „push-to-talk“ sprendimus Lenkijoje ir už jos ribų iridium.com.
• Ypač verta paminėti, kad TS2 aktyviai padėjo Ukrainai pastarajame konflikte teikdama palydovinio ryšio įrangą ir paslaugas. 2023 m. pranešime spaudai pažymėta, kad TS2 suteikė Ukrainai palydovinį internetą, Thuraya/Iridium telefonus ir net dronus, pagerindama ryšį ir stebėjimą einpresswire.com. Tai pabrėžia TS2, kaip patikimo partnerio krizėse, poziciją – bendrovė pasitelkia palydovinę technologiją atsparumui stiprinti.

Kalbant apie pozicionavimą, TS2 Space nėra nei palydovų gamintoja, nei operatorė; ji yra paslaugų teikėja/integratorė. Ji nuomojasi pajėgumą iš palydovų operatorių ir siūlo pilnus sprendimus (įrangą, tinklo prieigą, klientų aptarnavimą). Toks verslo modelis būdingas mažesnėms satkom sektoriaus įmonėms – tarsi interneto tiekėjas, kuris pats neturi savo šviesolaidžio tinklo, bet teikia mažmeninį ryšį. TS2 stiprybės – dėmesys sudėtingoms darbo sąlygoms ir ilgametis patikimumo bei pasitikėjimo palydoviniu ryšiu įvaizdis, kurį liudija ilgalaikės sutartys su karinėmis institucijomis einpresswire.com.

Norėdama išlikti pranaši, TS2 Space taip pat diegia naujas technologijas. Bendrovė viešai pranešė, kad naudoja DI (ChatGPT-4), kad pagerintų klientų aptarnavimą ir netgi analizuotų palydovinius duomenis einpresswire.com einpresswire.com. Pavyzdžiui, įdiegtas pokalbių DI leidžia TS2 teikti ištisinę, daugiakalbę pagalbą savo platformoje – tai svarbu globaliai dirbantiems klientams. TS2 taip pat tyrinėja, kaip DI galėtų padėti analizuoti naudojimo modelius ar optimizuoti tinklo nustatymus, taip žengdama koja kojon su pramonės tendencijomis išmaniųjų tinklų valdymo srityje.

Lenkijoje ir regione TS2 Space sėkmė padarė ją svarbia palydovinių paslaugų rinkos žaidėja. Lenkijos kosmoso sektorius yra gana nedidelis ir daugiausia orientuotas į mokslinius tyrimus bei gamybos indėlį ESA misijose, todėl TS2 išsiskiria kaip komerciškai sėkminga kosmoso paslaugų įmonė. Ji veiksmingai užima tiltą, jungiančią Lenkijos ir tarptautinius klientus su pasauline palydovų infrastruktūra. TS2 veikla taip pat papildo šalies saugumo ir humanitarines pastangas, suteikdama šaliai tam tikrą savarankiškumą ryšių srityje dislokacijų ar ekstremalių situacijų metu.

Žvelgdama į ateitį, TS2 Space greičiausiai ir toliau vystysis kartu su satkom sektoriumi. Pavyzdžiui, kai LEO plačiajuosčių palydovų konstelacijos (Starlink, OneWeb) plės savo aprėptį, TS2 galėtų tapti šių sprendimų perpardavėja ar paslaugų partnere vyriausybinėms/verslo organizacijoms, kurioms reikia individualios integracijos ar aukštesnio saugumo. Iš tiesų, TS2 interneto svetainė jau pradėjo pateikti informaciją apie Starlink aprėpties naujienas ts2.tech, o tai rodo, kad bendrovė stebi naujoves ir, galbūt, padeda gauti prieigą prie tokių naujų paslaugų. Patirtis dirbant su kariniais klientais taip pat gali padėti TS2 įgyvendinti ar eksploatuoti saugius palydovinius tinklus (pavyzdžiui, jei Lenkija ar NATO vystytų dedikuotus satkom kanalus, TS2 galėtų prisidėti prie antžeminio aptarnavimo).

Apibendrinant, TS2 Space yra puikus pavyzdys, kaip orientuota, lanksti įmonė iš vidutinio dydžio šalies gali rasti savo nišą pasaulinėje kosmoso industrijoje, pasinaudojusi esamomis palydovų sistemomis klientų ryšio problemoms spręsti. Jos vaidmuo – būti įgalintoja: priartinti palydovinį ryšį tiems galutiniams naudotojams, kurie patys neturi techninių žinių ar masto tokiam ryšiui gauti. Išlikdama prisitaikanti (diegiant naujus palydovinius tinklus ir DI įrankius) bei patikima (ką įrodo ilgametė patirtis karinėse operacijose), TS2 Space užsitikrino gerbiamą padėtį palydovinės komunikacijos sektoriuje ir toliau bus šios pramonės augimo dalimi iki 2030 m., ypač kritinių ryšių paslaugų srityje.

Išvados

2025 metais pasaulinės palydovų ir kosmoso industrijos yra dinamiško ir spartaus augimo etape. Rinka yra didžiulė (šimtai milijardų dolerių) ir toliau auga, o tokios transformacinės tendencijos kaip mažųjų palydovų plitimas, daugkartinio naudojimo raketos, drastiškai mažinančios paleidimo kainas, ir naujos taikomosios sritys – nuo plačiajuosčio interneto iki klimato stebėsenos – skatina paklausą. Pagrindiniai sektoriai – gamyba, paleidimas, komunikacijos, Žemės stebėjimas, gynyba ir net naujai gimstantys (turizmas) – visi patiria inovacijų skatinamą augimą. Tradicinės kosmoso šalys, tokios kaip JAV, išlieka lyderės, tačiau pastebima naujų žaidėjų plėtra tiek tarp valstybių (Kinija, Indija, JAE ir kt.), tiek komerciniame sektoriuje (SpaceX ir gausybė startuolių), dėl ko ekosistema tampa dar įvairesnė ir konkurencingesnė.

Prognozės iki 2030 m. numato kosmoso ekonomiką, kuri galėtų padvigubėti, galbūt priartėti prie trilijono JAV dolerių ribos. Tai pasiekti pavyks tik tinkamai valdant iššūkius (kosmoso šiukšles, reguliavimo sistemas, investicijų rizikas), kad galėtume pilnai išnaudoti galimybes (pasaulinis ryšys, naujos paslaugos, nauji tyrinėjimų pasiekimai). Regioninė analizė rodo vis didesnį kosmoso dalyvių ratą – vis daugiau valstybių mato šią sritį kaip strateginę ir investuoja atitinkamai, o tai dar labiau išplės rinką ir talentų pasiūlą.

Įmonėms ir investuotojams perspektyvos iš esmės teigiamos: palydovinių duomenų ir ryšio paklausa nemažėja, vyriausybės vis daugiau lėšų skiria kosmosui dėl saugumo ar tyrinėjimų, o visuomenės susidomėjimas išlieka aukštas (tai padeda užsitikrinti politinę paramą ir naujus pajamų srautus, pvz., turizmą). Tuo pačiu metu reikės būti ypač lanksčiam dėl spartaus technologijų kaitos (pvz., naujos konstelacijos sparčiai išstumia senesnes sistemas), taip pat stipriai akcentuoti tvarumą, siekiant išsaugoti kosmosą naudojimui ateityje.

Apibendrinant, 2025 metų kosmoso industrija yra tik starto aikštelė tam, kas dar laukia ateityje. Iki 2030 m. numatome:

• Daugiau palydovų, daugiau paslaugų: Dešimtys tūkstančių veikiančių palydovų, aprūpinančių žemę visuotiniu internetu ir jutiklių tinklais.
• Įprasta prieiga prie orbitos: Savaitiniai, jei ne kasdieniai, raketų paleidimai visame pasaulyje, kurių pakartotinis naudojimas taps banalybe, prilygstančia oro linijų veiklai.
• Žmonės kosmose – ne tik vyriausybės: Dažni suborbitiniai turistiniai skrydžiai, reguliarūs privatūs skridimai į komercinę kosminę stotį bei, galbūt, žmonių skrydžiai aplink Mėnulį.
• Kosmosas susijęs su kasdieniu gyvenimu: Nuo to, kaip komunikuojame iki to, kaip valdome išteklius ar reaguojame į krizes – didžiąja dalimi tai bus užtikrinama arba stiprinama kosmoso sistemų dėka.
• Naujos ribos pasiekiamos: Ankstyvas pramonės naudojimas kosmose (gamyba, žaliavų paieška) žengia pirmuosius žingsnius, žadėdamas dar labiau praplėsti ekonominę erdvę per ateinančius dešimtmečius.

Palydovų ir kosmoso industrijų tempas rodo, kad „kosmoso era“ įžengia į naują etapą – plataus komercializavimo ir pasaulinio įsitraukimo. Tokios įmonės kaip Lenkijos TS2 Space parodo, kad net ir nepriklausantys tradiciniam kosmoso klubui gali rasti savo vaidmenį šioje augančioje rinkoje. Kadangi pramonė bendradarbiauja spręsdama savo iššūkius, periodas iki 2030 m. žada būti precedento neturinčio augimo ir pasiekimų etapas žmonijos kelyje aukštyn ir į išorę.

Šaltiniai:

• SIA State of the Satellite Industry Report 2025 (duomenys apie 2024 m. pajamas, palydovų skaičių ir kt.) sia.org sia.org sia.org spacenews.com
• SpaceNews – Jeff Foust, „Palydovų pramonė išlaiko nuosaikias pajamų augimo tendencijas“ (2025 m. gegužė) spacenews.com spacenews.com spacenews.com
• SatellitePro ME – „Vyriausybinės investicijos į kosmosą pasiekė 135 mlrd. USD 2024 m.: Novaspace“ (2024 m. gruodis) satelliteprome.com satelliteprome.com
• GlobeNewsWire – „Kosminio turizmo rinka… iki 2030 m. pasieks 6,7 mlrd. USD“ (2025 m. vasaris, Research&Markets ataskaita) globenewswire.com
• Mordor Intelligence – „Palydovinio ryšio rinka“ (2025 m. ataskaita) mordorintelligence.com ir „Palydoviniu pagrindu grindžiama Žemės stebėjimo rinka“ (2025) mordorintelligence.com
• Grand View Research – „Palydovų gamybos rinka iki 2030 m.“ (2025) grandviewresearch.com
• StraitsResearch/Euroconsult – duomenys apie mažus palydovus (2024 m. ataskaita) straitsresearch.com
• Reddit (SpaceInvestorsDaily) SpaceNews santrauka apie vyriausybių išlaidas kosmosui satelliteprome.com
• Wikipedia – TS2 SPACE (informacija apie TS2 karinio interneto paslaugas) en.wikipedia.org
• EIN Presswire – TS2 Space pranešimai spaudai (2023–2024) einpresswire.com einpresswire.com
• Payload / Jonathan McDowell – 2024 m. paleidimų statistika payloadspace.com planet4589.org
• WEF pranešimas spaudai / McKinsey – „Kosmoso ekonomika iki 2035 m. išaugs iki 1,8 trilijono dolerių“ (2024 m. balandis) weforum.org ir daugiau.