Elono Musko „Starlink“ prieš Irano atjungimą: faktų tikrinimas apie 20 000 slaptų lėkščių, vėl sujungiančių tautą

Įžanga

Neseniai virusu išplitusi ataskaita teigė, kad Elonas Muskas „apejo“ visišką Irano interneto blokavimą, aktyvuodamas Starlink 20 000 paslėptų palydovinių terminalų šalyje. Ši dramatiška istorija – pasirodžiusi eskaluojantis konfliktui tarp Irano ir Izraelio – siūlo, esą Musko SpaceX palydovai suteikė necenzūruotą internetą iraniečiams po to, kai režimas bandė atjungti ryšį. Atsižvelgiant į žinomą Irano interneto cenzūros ir atjungimų istoriją bei Starlink augančią reputaciją kaip skaitmeninio išsigelbėjimo krizėse, šis teiginys sulaukė viso pasaulio dėmesio. Tačiau ar tai tiesa? Ši apžvalga tiria visus faktinius duomenis apie šį teiginį, remdamasi naujausiais patikimais šaltiniais. Mes tikriname, kas iš tikrųjų įvyko Irane 2025 m. birželį, ar 20 000 Starlink terminalų tikrai veikė slapta, ir ieškome patvirtinimų iš pagrindinės žiniasklaidos, pareigūnų bei technologijų ekspertų. Be to, aptarsime susijusį kontekstą – nuo Starlink vaidmens kituose konfliktų židiniuose (pvz., Ukrainoje) iki Irano interneto atjungimų ir platesnių pasekmių pasaulinei interneto laisvei.

Starlink pralaužia Irano interneto blokadą (2025 m. birželis)

2025 m. birželio viduryje prasidėjo staigus kariniai susirėmimai tarp Irano ir Izraelio. Po Izraelio antskrydžių prieš Irano branduolinius ir karinius objektus, Irano valdžia paskelbė visos šalies interneto užblokavimą – skaitmeninę tamsą, skirtą malšinti neramumus ir kontroliuoti informaciją ndtv.com timesofisrael.com. Birželio 14 d. Irano ryšių ministerija paskelbė apie „laikinus apribojimus“ šalies internetui „iki tol, kol situacija normalizuosis“, taip efektyviai atjungdama milijonus piliečių nuo pasaulinio tinklo economictimes.indiatimes.com ndtv.com. Anksčiau tokie blokavimai palikdavo iraniečius informacijos vakuume. Tačiau šį kartą pagalba atskriejo iš kosmoso.

Elonas Muskas įsikišo vos per kelias valandas. SpaceX vadovas, jau anksčiau rodęs paramą interneto laisvei Irane, socialiniame tinkle X (buvęs Twitter) paskelbė, kad Starlink palydovinis internetas dabar aktyvus virš Irano iranintl.com timesofisrael.com. Trumpame birželio 14 d. įraše Muskas rašė: „Sijos įjungtos.“ iranintl.com timesofisrael.com Ši žinutė patvirtino, kad Starlink palydovai skleidžia ryšį Irano oro erdvėje, nepaisant režimo blokados. Iš esmės Muskas „pasuko jungiklį“, kad kiekvienas Irane turintis Starlink terminalą galėtų prisijungti. Irano aktyvistai viešai ragino Muską suteikti pagalbą, kai interneto prieinamumas pasiekė beveik nulį, ir jis ištesėjo. „Elonas Muskas pasakė šeštadienį, kad Starlink aktyvuotas virš Irano, atsakydamas X: ‘Sijos įjungtos’“, skelbė Iran International, pažymėdami, kad tai buvo atsakas į naudotojo prašymą atkurti prieigą per blokavimą iranintl.com.

Lemtinga tai, kad Starlink aktyvavimas automatiškai neatkūrė ryšio visiems iraniečiams – tik turintieji specialią įrangą galėjo pasinaudoti ryšiu. Tačiau strateginis poveikis buvo akimirksniu. Tokie šaltiniai kaip The Times of Israel patvirtino, kad Musko veiksmai suteikė ryšių gyvybės liniją blokados metu. Birželio 15 d. Starlink jau buvo „aktyvuotas Irane po to, kai Teheranas atjungė piliečius nuo interneto po Izraelio smūgių“, ir kai kurie iranai vėl gavo ryšį nepaisant vyriausybės pastangų timesofisrael.com.

Irano blokada įvyko sparčiai eskaluojantis konfliktui. Izraelio pajėgos smogė Irano raketų paleidimo įrenginiams ir branduoliniams objektams, o Iranas atsakė raketų salvėmis prieš Izraelį economictimes.indiatimes.com ndtv.com. Abi pusės keitėsi smūgiais, visuotinai augo platesnio karo baimės. Irano režimas, bijodamas vidaus neramumų ar koordinacijos, bandė „sustabdyti maištą šalies viduje“ nutrindamas interneto ryšius ndtv.com. Tačiau Musko Starlink sužlugdė šią strategiją. Aplink apeidamas sausumos tinklus, Starlink leido informacijai tekėti toliau. Kaip rašė NDTV, „Elonas Muskas paskelbė, kad Starlink… aktyvuotas Irane po to, kai Teheranas įvedė visos šalies interneto apribojimus“ reaguodamas į Izraelio agresiją ndtv.com. Kitaip tariant, privatus palydovinis tinklas įsikišo ten, kur tradicinė diplomatija ar infrastruktūra buvo bejėgė, atkurdama bent dalies Irano gyventojų ryšį su išoriniu pasauliu.

20 000 slaptų Starlink terminalų – mitas ar realybė?

Vienas svarbiausių teiginio elementų – 20 000 Starlink terminalų „jau sklindančių per Irano juodąją rinką“. Tikslų neteisėtai įvežtų įrenginių skaičių patikrinti sunku, tačiau keli patikimi šaltiniai patvirtina būtent tokią apimtį. 2024 m. pabaigoje technologijų žurnalistai ir rinkos analitikai vertino, kad Irane naudojami dešimtys tūkstančių Starlink įrenginių, nors paslauga ten oficialiai uždrausta. Forbes 2024 m. gruodį skelbė, kad „tiek, kiek manoma, 20 000 žmonių turi didelės spartos interneto prieigą [per Starlink], kurios Irano valdžia praktiškai negali cenzūruoti“ irantimes.com. Netrukus po to, kai Muskas 2022 m. pirmą kartą įgalino Starlink Iranui, šių nelegalių terminalų naudojimas šalyje itin išaugo. Vienas, Iranui skirtas portalas, apibendrino: „Starlink naudojimas per pastaruosius dvejus metus išaugo… Dabar iki 20 000 iraniečių turi didelės spartos internetą, kurio režimas beveik nepajėgus cenzūruoti“ irantimes.com. Kitaip tariant, apytikriai 20 000 Starlink terminalų buvo tikima esant veikiančių Irane 2024 m. pabaigoje, daugiausia per neoficialius kanalus.

Slaptai įrengta Starlink antena Teherane, Irane, su legendiniu Milad bokštu fone time.com. Aktyvistai 2024 m. pabaigoje dalinosi tokiomis nuotraukomis kaip įrodymu, kad Starlink terminalai iš tiesų buvo ant žemės Irane, nepaisant vyriausybės draudimo. Antenos, įvežtos per juodąją rinką, suteikė necenzūruotą prieigą prie interneto, kurią režimui buvo sunku nutraukti.

Nepriklausomi Irano diasporos žiniasklaidos pranešimai patvirtina šiuos skaičius. 2024 m. rugsėjį Iran International pažymėjo, kad vienas ekspertas, stebėjęs Starlink plitimą Irane, „vertina, jog jau veikia nuo 10 000 iki 20 000 terminalų“ remdamasis prekeivių ir įrengėjų, padedančių juos gabenti, informacija iranintl.com. 2025 m. pradžioje Irano pramonės pareigūnai jau kalbėjo apie dar didesnius skaičius: daugiau nei 100 000 naudotojų naudojasi palydoviniu internetu. Irano e. komercijos infrastruktūros komiteto vadovas Pouya Pirhosseinlou sausį vietos žiniasklaidai sakė, kad „daugiau nei 30 000 unikalių naudotojų naudojasi palydoviniu internetu, o tai reiškia, kad Starlink naudotojų skaičius viršijo 100 000“ iranintl.com iranintl.com. (Šis skaičius greičiausiai apima keletą vartotojų dalijantis viena antena – pvz., ant vieno stogo sumontuotas Starlink aptarnauja kelias šeimas – o ne 100 000 atskirų įrenginių.) Nors toks šimtų tūkstančių skaičius nėra patvirtintas išoriniais šaltiniais, jis atitinka žvaigždinį augimą 2024 m.; tas pats pareigūnas nurodė, kad palydovinio interneto naudojimas Irane tąmet išaugo 20 kartų iranintl.com. Palyginimui, Forbes vos mėnesiu anksčiau buvo nurodęs 20 000 skaičių iranintl.com, pabrėždamas, kaip sparčiai augo Starlink juodoji rinka.

Akivaizdu, kad tūkstančiai „Starlink“ terminalų nuo 2022 m. slapta buvo įvežti į Iraną. Šie įrenginiai dažnai yra kontrabanda atgabenami iš kaimyninių šalių (pvz., Irako Kurdistano regiono, Turkijos ar Persų įlankos valstybių), nes „SpaceX“ negali jų teisėtai siųsti į Iraną iranintl.com time.com. Turėti tokį įrenginį rizikinga – Irano valdžia nelegalią palydovinę įrangą laiko nusikalstama, o už jos laikymą galima net būti apkaltintam šnipinėjimu iranintl.com time.com. Vienu atveju Irano saugumo pajėgos 2023 m. lapkritį konfiskavo 22 „Starlink“ lėkštes, teigdamos, kad tai CŽV tiekiami prietaisai disidentams iranintl.com. Nepaisant šių pavojų, paklausa tarp technologijų išmanančių ir aktyvistų Irane išaugo. Kainos „juodojoje rinkoje“ labai didelės: perparduodami „Starlink“ rinkiniai kainuoja nuo 700 iki 2000 JAV dolerių (maždaug 250 JAV dolerių mažmeninė kaina JAV), o 70–110 JAV dolerių mėnesinį mokestį dėl sankcijų reikia apmokėti pasitelkus sudėtingus apėjimo būdus irantimes.com iranintl.com. Šios išlaidos apriboja „Starlink“ prieigą privilegijuotiems asmenims – tai realybė, kurią pripažino net ir pats „Musk“. Irano mastu tai yra prabanga: „(Vidutinis iraniečio mėnesinis atlyginimas yra apie 250 JAV dolerių),“ rašė „Forbes“, parodydama, kad vien „Starlink“ prenumerata daugeliui iraniečių prilygsta visam mėnesio atlygiui irantimes.com.

Taigi ar Muskas „apeidamas“ atstatė ryšį su 20 000 terminalų? Iš esmės, taip – bet netiesiogiai. Musko vaidmuo buvo aktyvuoti „Starlink“ signalą virš Irano (tai jis gali padaryti vienašališkai programinės įrangos pagalba), kad paslauga būtų prieinama. Fiziniai terminalai jau buvo šalies viduje – juos išmoningai slėpė iraniečiai savo namuose ar slėptuvėse. Kai tik „Starlink“ pradėjo veikti, tie įrenginiai – kiek jų iš tikrųjų yra, tikėtina, dešimtys tūkstančių – pajudėjo į veiksmą, vėl sujungdami jų vartotojus su užsienio pasauliu. Kaip vienas analitikas sakė The Economic Times, „remiantis vertinimais, Irane veikia apie 20 000 „Starlink“ terminalų, įsigytų per juodąją rinką“, todėl būtent Musko aktyvacija buvo svarbi economictimes.indiatimes.com. Be to latentinių antenų tinklo, „Starlink“ „spinduliai“ neturėtų jokių imtuvų. Muskas iš esmės atrišo nelegalaus interneto tinklą, pasiruošusį naudoti. Tai dera su virusinio straipsnio pasakojimu: „Starlink“ pradėjo siųsti necenzūruotą internetą numanamai 20 000 slaptų terminalų visos blokados metu journee-mondiale.com journee-mondiale.com. Skaičiai galbūt nėra visiškai tikslūs, tačiau keletas patikimų šaltinių patvirtina mastą ir poveikį.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad 20 000 terminalų vis dar yra labai maža Irano gyventojų dalis (mažiau nei 0,03 % iš ~85 mln. žmonių). Blokada ne tapo visiškai neveiksminga – didžioji dauguma iraniečių liko be ryšio, prieinama tik valstybės valdoma žiniasklaida. Tačiau tūkstančiai „Starlink“ lėkščių turėtojų tapo lemiama informacijos gyvybės linija. Jie galėjo pasiekti necenzūruotą naujienų srautą, bendrauti socialiniuose tinkluose ar saugiai rašyti programėlėse ir galbūt dalytis žiniomis iš Irano vidaus. Šalyje, kuri jau seniai siekia išlaikyti „internetinę geležinę uždangą“, tai buvo precedento neturintis atvejis. Irano pareigūnai pripažino, kad „Starlink“ sukūrė naujų rūpesčių. Irano telekomunikacijų ministras jau anksčiau perspėjo, kad necenzūruotas „Starlink“ ryšys „yra naujos kartos interneto prieiga, kurios vyriausybė nebepajėgi cenzūruoti“ irantimes.com. Iš tiesų, „Starlink“ žemojo Žemės palydovai (LEO) apeina tuos „smaugimo taškus“ (nacionalinius interneto tiekėjus ir telekomo mazgus), kuriuos paprastai kontroliuoja valdžia journee-mondiale.com journee-mondiale.com. Kaip teigiama straipsnyje, „tradicinė interneto cenzūra remiasi fizinės infrastruktūros kontrole… „Starlink“ palydovai šiuos kontrolės taškus paverčia nebereikšmiais.“ journee-mondiale.com Irano cenzoriai suprato, kad jie „nebegalėjo paprastai ‘išjungti’ išorinių palydovinių signalų“ be sudėtingos trukdžių ar blokavimo įrangos journee-mondiale.com.

Starlink įsitraukimo Irane laiko juosta

Norint geriau patikrinti šį teiginį, verta peržvelgti, kaip buvo pasiektas 2025 m. birželio etapas. Toliau pateikiama pagrindinių įvykių laiko juosta su patikimais šaltiniais, sekanti „Starlink“ kelią Irane nuo idėjos iki realybės:

Lentelė: esminiai „Starlink“ dalyvavimo Irano interneto ryšyje įvykiai 2019–2025 m., su šaltiniais.

Vyriausybės ir ekspertų reakcijos

Pagrindinė žiniasklaida ir pareigūnai patvirtino pagrindinius faktus apie Starlink veikimą Irane. Pavyzdžiui, Reuters ir BBC portaluose buvo pranešta apie Musko Starlink aktyvavimą tiek 2022, tiek 2025 metais. 2022 m. pabaigoje Reuters pažymėjo Musko pažadą tiekti Starlink kaip JAV remiamų pastangų dalį „interneto laisvei ir laisvai informacijos srautui“ remti per Mahsa Amini protestus Irane reuters.com. 2022 m. gruodį Musk viešai patvirtino, kad Irane aktyvuoti beveik 100 terminalų reuters.com. 2025 m. birželio mėn. daugybė portalų – nuo The Jerusalem Post iki NDTV ir Reuters partnerių – pranešė, kad Musk aktyvavo Starlink reaguodamas į Irano blokadą ndtv.com jpost.com. Irano valstybinė žiniasklaida taip pat netiesiogiai pripažino šį žingsnį; ISNA naujienų agentūra paskelbė ryšių ministerijos pareiškimą apie interneto ribojimus ir pažadėjo juos atšaukti atstačius tvarką ndtv.com, taip netiesiogiai pripažindama, kad pagrindinė priežastis – informacijos kontrolė konflikto metu.

Technologijų analitikai ir žmogaus teisių grupės pasisako apie Starlink svarbą Irane. Freedom House savo 2024 m. Freedom on the Net ataskaitoje Iraną įvardijo kaip vieną iš labiausiai suvaržytų interneto aplinkų pasaulyje (3-čia blogiausia pasaulyje) ir pažymėjo režimo tendenciją „kriminalizuoti prieštaravimus internete“ iranintl.com. Palydovinio interneto atsiradimas vertinamas kaip galimas atsakas represijoms. „Starlink plėtra Irane svarbi, nes ji įkūnija naujos kartos interneto prieigą, kurios valdžia negali cenzūruoti,“ aiškina Cyrus Farivar, vyresnysis Forbes žurnalistas, pabrėždamas jo reikšmę, jei sumažėtų kainos irantimes.com. Aktyvistai Irane tą pačią viltį atspindi – anot jų, Starlink yra kaip „deguonis” žmonėms, kuriuos užgniaužia informaciniai atjungimai time.com time.com. 2022 m. protestų metu šifruotos žinutės ir VPN dažnai būdavo užblokuojami ar stipriai lėtinami; Starlink siūlo necenzūruotą kanalą, kurio valstybė negali lengvai filtruoti.

Tačiau stebėtojai taip pat ragina būti atsargiems. Turėti Starlink terminalą Irane gali būti labai pavojinga. Kaip sakė vienas aktyvistas, „Turėdamas neleistinus ryšio įrenginius, režimo akyse gali tapti šnipu“ time.com. Pranešama, kad Irano Revoliucinė gvardija ir saugumo tarnybos, ypač pasienio provincijose, tikrina transporto priemones ir ieško būtent Starlink įrangos time.com. Baudos gali būti drakoniškos – pagautieji gali būti apkaltinti bendradarbiavimu su užsienio žvalgyba. Žmogaus teisių žurnalistikos portalas IranWire praneša, kad net turėjimas palydovinio telefono ar VPN maršrutizatoriaus jau anksčiau žmones įkalino; akivaizdus ir matomas Starlink indas gali būti pakankamas „įrodymas“ sunkiems kaltinimams. Virusiniame straipsnyje išsakyti perspėjimai, jog naudotojams gresia didesnė stebėsena ir net gyvybei pavojingos pasekmės, deja, yra tikslūs journee-mondiale.com journee-mondiale.com. Aktyvistai žurnalui TIME sakė, kad tiems, kurie pagauti su Starlink įranga, „Tai tikra gyvybės ir mirties klausimas… jei pagauna – nėra jokio tarpinio varianto” time.com time.com. Tai pabrėžia, kad, nors Starlink išlaisvina žmones nuo kibernetinės cenzūros, jis taip pat paverčia juos fiziniais taikiniais paranojiškam režimui.

Tarptautiniu mastu Irano valdžia itin piktinasi dėl Starlink veiklos savo teritorijoje. Teheranas pateikė oficialius skundus JT Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai (ITU), tvirtindamas, kad SpaceX pažeidžia Irano suverenumą teikdama paslaugas be licencijos iranintl.com. 2025 m. balandį ITU iš dalies pripažino Irano poziciją, pareiškusi, kad Starlink „neturi teikti paslaugų Irano teritorijoje be leidimo”, ir netgi turėtų padėti identifikuoti nelegalias stotis wanaen.com wanaen.com. (Kaip tai įgyvendinti – kitas klausimas: SpaceX ir JAV pareigūnai teigia, kad sekimas kontrabandos būdu įvežtų įrenginių „yra už bet kurio telekomo reguliatoriaus kompetencijos ribų“ wanaen.com.) Irano nepasitenkinimas akivaizdus – praradusi informacijos prieigos kontrolę, ji baiminasi „skaitmeninės maišto”, kurio negalės nuslopinti. Irano vyriausybė taip pat imasi ir grubiesnių metodų: pranešama, kad buvo eksperimentuota su Starlink ir GPS signalų trukdymu. Neramumų metu režimas dažnai trukdo palydovinės TV transliacijas; tikėtina, kad panašias priemones gali mėginti naudoti ir prieš Starlink, nors visų LEP palydovų dažnio uždengimas techniškai sudėtingas journee-mondiale.com iranintl.com. Tačiau dalis Starlink naudotojų Irane praneša apie trumpus interneto sutrikimus, galbūt dėl lokalaus trukdymo (pvz., aukštos galios radijo trukdytuvų) – tai tiesioginė „katės ir pelės“ kova tarp technologijų išmanančių gyventojų ir valstybės cenzorių.

Aktyvistai ir NVO, kovojantys už interneto laisvę, vienareikšmiškai sveikina Starlink potencialą Irane – bet jie taip pat ragina užtikrinti didesnį prieinamumą. Pagrindinė kliūtis – kaina. 2025 m. birželio viduryje, sklindant žiniai apie Starlink paleidimą, aktyvistų koalicija platformoje Ekō pradėjo peticiją, ragindami Musk panaikinti Starlink mėnesinius mokesčius iraniečiams uniladtech.com. Jie argumentuoja, kad neteisinga teigti, jog iraniečiai prisijungę, jei realiai internete gali būti tik pasiturintieji. „Net tie, kurie galėtų sumokėti 110 JAV dolerių, neturi galimybės tai padaryti, nes neturi kreditinės kortelės,” rašoma peticijoje, nurodant JAV sankcijų poveikį Irano bankams uniladtech.com uniladtech.com. Aktyvistai primena Muskui, kad karo niokojamoje Ukrainoje SpaceX panaikino mokesčius ir padovanojo daugybę terminalų be atlygio (padedant JAV/Europos finansavimui) uniladtech.com time.com. Jie ragina jį tą patį padaryti Irano žmonėms: „Elonas nori pasigirti, kad jungia iraniečius, bet renkasi viešųjų ryšių įvaizdį, o ne realią pagalbą… Mažiausia, ką jis galėtų padaryti – tai panaikinti mėnesinius Starlink mokesčius Irane.” uniladtech.com uniladtech.com. Kol kas Musk viešai tam neįsipareigojo, o Starlink Irane išlieka tiek technologiškai neteisėtas, tiek finansiškai daugeliui neprieinamas. Tačiau viešas spaudimas atskleidžia esminį punktą – palydovinis internetas taps tikra demokratizavimo priemone tik tada, jei bus prieinamas ne tik tiems, kas gali mokėti šimtus dolerių juodojoje rinkoje.

„Starlink“ precedentai: nuo Ukrainos iki Irano

Elono Musko „Starlink“ tinklas jau anksčiau buvo geopolitikos centre. Karas Ukrainoje buvo pirmas rimtas atvejis, kai „Starlink“ tarnavo kaip kritinė infrastruktūra konflikto zonoje, ir jis nustatė svarbius precedentus, kurios dabar pasikartoja Irano atveju. Praėjus vos dviem dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą (2022 m. vasaris), kai Rusijos pajėgos nutraukė Ukrainos ryšius, Muskas sutiko su Ukrainos skaitmeninės plėtros ministro prašymu aktyvuoti „Starlink“ šalyje reuters.com. Per kelias savaites tūkstančiai „Starlink“ terminalų pasiekė Ukrainą – dalį jų paaukojo „SpaceX“, daugelį finansavo Vakarų valstybės ir privatūs rėmėjai. 2022 m. kovą „Starlink“ lėkštės jau buvo matomos ant subombarduotų Ukrainos miestų stogų ir šalia karinių tranšėjų, palaikydamos šalies internetą ten, kur šviesolaidžiai buvo nutraukti time.com. Galų gale buvo išdalinta dešimtys tūkstančių vienetų. Reikšminga, kad vien Lenkija per karą Ukrainai pristatė 20 000 „Starlink“ komplektų ir apmokėjo jų priežiūrą, taip palaikydama Ukrainos ryšį reuters.com. Tai parodo, kad atviros karinės konfrontacijos metu sąjungininkų vyriausybės prisidėjo kartu su Musku finansuodamos ir platindamos šią technologiją.

„Starlink“ įtaka Ukrainoje buvo didžiulė: ji „faktiškai pakeitė okupacijos metu nutrauktą internetą,“ kaip pažymėjo žurnalas TIME time.com. Kovinės fronto padaliniai „Starlink“ naudojo saugiam ryšiui ir dronų operacijoms; civiliai – bendrauti su artimaisiais ir perduoti karo vaizdo įrašus pasauliui. Visgi kilo diskusijų, nes „Starlink“ yra privatus Musko valdomas verslas – iškilo klausimų dėl patikimumo ir kontrolės. 2022 m. spalį Muskas pareiškė, kad „SpaceX“ „negalės begalybę laiko finansuoti „Starlink“ Ukrainoje“ ir paprašė JAV vyriausybės perimti išlaidas, taip sukeldamas diskusiją apie milijardieriaus galios svertus šalies ryšių atžvilgiu reuters.com. (Netrukus po to jis persigalvojo ir sakė, kad „Starlink“ tęsiantis paslaugą Ukrainoje „nemokamai“, bent laikui, o vėliau dalį išlaidų perėmė Pentagonas.) 2023 m. paaiškėjo, kad Muskas atmetė kai kuriuos Ukrainos prašymus išplėsti „Starlink“ padengimą puolamosiose operacijose (pvz., prie Krymo), taip parodydamas, kad vienas asmuo lemia, kur tinklas veikia. Šie atvejai atskleidžia dilemą: „Starlink“ gali išgelbėti gyvybes konflikte, bet jei savininkas nusprendžia atjungti paslaugą ar kyla politinių nesutarimų, tai tampa vienu dideliu pažeidžiamumu.

Kaip tai susiję su Iranu? Irano atvejis taip pat atskleidžia privatizuoto globalaus interneto galimybes ir pavojus. Iš vienos pusės „Starlink“ suteikė sprendimą, kurio negalėjo pasiūlyti nei vyriausybiniai, nei humanitariniai kanalai. Jokia vyriausybė ar NVO negalėtų taip greitai apeiti Irano blokadą kaip „SpaceX“ – iš esmės, tereikėjo Musko tviterio žinutės ir kelių paspaudimų, kad tie 20 000 terminalų prisijungtų. Toks operatyvumas yra beprecedentis; „privatus sektorius reaguoja per valandas“, kai vyriausybės – per dienas journee-mondiale.com journee-mondiale.com. Tai ryškus pavyzdys, kai technologijų įmonės faktiškai tampa užsienio politikos vykdytojais. Tačiau tai taip pat reiškia, kad didžiulė galia sutelkta Musko rankose. Šiandien Elonas Muskas iš esmės yra interneto prieigos vartininkas dviejose karo alinamuose šalyse (Ukrainoje ir dabar Irane) – nerenkamas, neatskaitingas veikėjas, kurio nuotaika ar verslo interesai gali lemti milijonų žmonių ryšį su pasauliu. Tai kelia nepatogių klausimų: kas jei Muskas nesutiktų su kokios nors grupės tikslais? Kas jei „SpaceX“ pasiduotų politiniam ar teisminiam spaudimui ir išjungtų paslaugą? Tai nėra tušti klausimai – jie kilo Ukrainoje ir, be abejo, kyla ir iraniečiams.

Reikšminga, kad autoritariniai režimai reaguoja į „Starlink“ diegimą, laikydami tai nauja grėsme. Rusija atvirai perspėjo, kad Vakarų komerciniai palydovai, naudojami karo tikslams (tokie kaip „Starlink“), galėtų tapti „teisėtais atsakomaisiais smūgio taikiniais“ reuters.com. 2022 m. spalį aukštas Rusijos pareigūnas JT teigė, jog „kvazi-civilinė infrastruktūra gali tapti teisėtu taikiniu“, jei bus panaudota Ukrainos naudai reuters.com reuters.com. Tai – beveik tiesioginė užuomina į „Starlink“, ir iš tiesų Rusija bandė blokuoti „Starlink“ signalus mūšio lauke (SpaceX teigia, kad teko greitai atnaujinti programinę įrangą, kad priešintųsi Rusijos elektroniniam karui) reuters.com reuters.com. Panašiai Irano kariuomenė ar žvalgyba gali laikyti „Starlink“ terminalus šnipinėjimo ar kariniu komunikavimo įrankiu – iš esmės paversdami kiekvieną asmenį su lėkšte priešu. Tai pavojingas modelis. Jis gali įtraukti technologijų įmones ar jų turtą į karo veiksmus, ištrina ribą tarp civilių ir karių. Pačios „SpaceX“ palydovai gali tapti taikiniais (nors šaudyti į palydovus – kraštutinis, eskaluojantis žingsnis; Muskas 2022 m. juokavo, kad „jei bandytų juos susprogdinti, tai nėra lengva“, nes „Starlink“ sudaro tūkstančiai mažų palydovų).

Be Ukrainos, „Starlink“ buvo naudojamas ir mažesnio masto nelaimėse ar dingus ryšiui, kas patvirtina jo vertę. Pavyzdžiui, per 2023 m. karą Sudane, kai savaitėmis neveikė telekomunikacijos, dalis sudaniečių sugebėjo gauti „Starlink“ įrangą ir vėl pasijungti prie interneto reuters.com. Po 2022 m. vulkano išsiveržimo Tongoje internetą atstatyti taip pat padėjo „Starlink“. Šie pavyzdžiai įrodo, jog palydovinis internetas gali užtikrinti ryšį net tada, kai įprasta infrastruktūra sunaikinta ar sąmoningai išjungta. Irano atvejis išskirtinis tuo, kad interneto blokada buvo sąmoninga (politinio persekiojimo įrankis), o privatus veikėjas faktiškai tai sužlugdė. Tai stiprus precedentas: kai autoritarinė vyriausybė kitąkart įsakys atjungti internetą – ar tai būtų Sirijoje, Mianmare ar kitur – gali pasigirsti raginimų įsikišti „Starlink“ ar panašioms sistemoms.

Irano interneto cenzūra ir „Starlink“ poveikis

Irano režimas jau seniai taiko griežtą kibernetinę kontrolę. Interneto cenzūra Irane apima tūkstančių svetainių blokavimą (nuo socialinių tinklų, tokių kaip Twitter, Facebook, Instagram, iki daugybės naujienų portalų), greičio lėtinimą ir interneto veiklos stebėjimą. Jautriais laikotarpiais valdžia, nedvejodama, įveda beveik visišką interneto atjungimą. Vien 2022 m. žmogaus teisių organizacija „Access Now“ „fiksavo 18 interneto atjungimų Irane – beveik visi jie vyko per masinius protestus“. whyy.org Tai apėmė tiek regioninius trikdžius (pvz., mobiliojo interneto atjungimą neramiose provincijose), tiek visos šalies masto ryšio komendanto valandas protestų įkarštyje. Režimas nemažai investavo į vadinamąjį nacionalinį informacijos tinklą, intranetą, kuris leidžia vidaus paslaugoms (pvz., bankams ar vyriausybės puslapiams) veikti net atkirtus globalų internetą – tai savotiška „nukirpimo“ architektūra, siekiant visiškai izoliuoti Iraną virtualiai.

Atsižvelgiant į šį kontekstą, „Starlink“ atėjimas į Iraną gali kardinaliai pakeisti iki šiol vykusį cenzūros žaidimą. Irano vartotojai tradiciškai naudojosi VPN, proxy serveriais ir cenzūros apeinimo programine įranga, kad pasiektų užblokuotas programėles kaip „Telegram“ ar „WhatsApp“ whyy.org. Tačiau visos šios priemonės vis tiek veikia per vietinius tinklus, kuriuos režimas gali sulėtinti arba visiškai uždaryti. „Starlink“ priešingai – siunčia ryšį iš už Irano ribų, apeidamas valstybės kontroliuojamus vartus. Kol vartotojo lėkštė mato dangų ir paslauga aktyvuota, valdžia negali filtruoti, ką interneto naudotojas mato – tai necenzūruojamas ryšys. Tai paverčia Irano garsiąją „filternetą“ neveiksniu tiems vartotojams. Taip pat ši sistema griauna „skaitmeninę sieną“, kurią valdžia naudoja apsunkindama informacijos judėjimą. Naujienos apie represijas ar korupciją gali pasiekti pasaulį net ir per valdiškos blokados metu, kai „Starlink“ naudotojai dalijasi vaizdo įrašais ir pranešimais. Pavyzdžiui, per 2019 m. lapkričio protestus pasaulis beveik nieko nesužinojo apie situaciją Irane, nes buvo atjungtas internetas – šimtai žuvo slapta. Ateities sukrėtimų metu masinis „Starlink“ naudojimas galėtų gerokai apsunkinti tokių informacinių užtvarų įvedimą, didindamas skaidrumą ir atskaitomybę.

Vis dėlto režimas prisitaikys. Jau minėjome fizinių represijų ir teisinio persekiojimo riziką Starlink vartotojams. Taip pat galime sulaukti, kad Iranas suintensyvins technines kontrapriemones, pavyzdžiui, agresyvesnį radijo slopinimą. (Iranas turi patirties slopindamas palydovinės televizijos transliacijas, nors Starlink išskleistų spektrų signalai ir tinklo redundancija yra gerokai sunkesnis taikinys.) Taip pat egzistuoja baimė dėl signalo trianguliacijos: saugumo pajėgos galėtų bandyti radijo kryptiniu nustatymu surasti aktyvius Starlink terminalus ir tada surengti reidus tuose vietose. Karo zonose, kaip Ukraina, Rusijos pajėgos esą bandė nustatyti Starlink uplink signalų vietą ir bombarduoti tas pozicijas time.com. Irano protestuotojai baiminasi panašių taktikų – Starlink lėkštė teoriškai galėtų tapti švyturiu, jei režimas dislokuotų pažangią įrangą jų aptikimui. SpaceX daug neatskleidė apie priešslopinimo priemones, tačiau Muskas sakė, kad Ukrainoje teko inovatyviai spręsti rusiško slopinimo problemas. Irano naudotojai taip pat ėmėsi atsargumo: kai kurie slepia išskirtinės formos Starlink lėkštę (pavyzdžiui, ją nudažo arba paslepia tarp palydovinės TV antenų, kad nebūtų pastebėta) reddit.com.

Kita intriguojanti naujovė – ateinanti palydovinio ryšio telefonams paslauga. SpaceX jau paskelbė apie Starlink Direct-to-Cell paslaugą iki 2024–2025 m., bendradarbiaudami su operatoriais, kad paprasti mobilieji telefonai galėtų tiesiogiai prisijungti prie palydovų SMS (vėliau – ir skambučiams/duomenims) meforum.org. Jei tokia technologija ištobulės, ji galėtų visiškai sugriauti interneto kontrolės mechanizmus – nes tada kiekvienas išmanusis telefonas potencialiai galės apeiti vietinius tinklus net be Starlink lėkštės. Įsivaizduokite Iraną (ar Kiniją, ar Šiaurės Korėją), kur žmonių telefonai jungiasi prie viršuje esančio palydovinio tinklo, nepaklūstančio valdžiai. Autoritariniams režimams tai būtų dar didesnis košmaras, nes priežiūros ir filtravimo galimybės smuktų drastiškai. Aišku, jie galėtų reaguoti uždrausdami ar slopindami konkrečius telefonų modelius arba stipriai ekranizuodami šalį nuo palydovinių signalų (tai techniškai ir fiziškai milžiniškas iššūkis). Šios ginklavimosi lenktynės tik stiprės. Irano valdžia jau svarsto „Kibernetinio laisvės zonas“ (pagal kai kurias ataskaitas) – iš esmės kuria kontroliuojamas atviras interneto zonas, kad žmonės būtų privilioti iš nelegalių palydovinių tinklų. Tai signalas, kad kontrolės status quo atsidūrė pavojuje.

Ateitis: palydovai, suverenitetas ir interneto laisvė

Starlink Irane epizodas yra lūžio momentas, keliantis didelių klausimų apie interneto laisvės ir valstybinio suvereniteto ateitį. Piliečiams represiniame režime tai leidžia pažvelgti į išsilaisvinimo galimybę: necenzūruojamas interneto kanalas, kurio valdžia negali lengvai atkirsti. Režimams tai – įspėjamasis šūvis: tradicinės cenzūros ir atjungimo taktikos atsilieka nuo technologijų pažangos. Kaip taikliai pastebėjo journee-mondiale straipsnis, „kiekviena autoritarinė vyriausybė dabar žino, kad informacijos blokados gali būti apeinamos privačių bendrovių“, todėl tenka pergalvoti strategijas journee-mondiale.com journee-mondiale.com. Tikėtina, kad autoritarinės valstybės dvigubins pastangas imtis kontrapriemonių (teisinių, techninių ar prievartinių) norėdamos užkirsti kelią palydoviniam internetui griauti jų kontrolę.

Kita vertus, demokratinės valstybės ir tarptautinės organizacijos gali matyti palydovinį internetą kaip naują minkštosios galios ar humanitarinės pagalbos įrankį. Jungtinės Valstijos atvirai palaikė Starlink naudojimą Irane – JAV iždas net 2022 m. specialiai pakoregavo sankcijas, kad „didintų interneto laisvę Irane“, sukurdamas išimtį, leidžiančią Starlink įrangą ir paslaugas tiekti iranams reuters.com. Pareigūnai tai pristatė kaip solidarumą su Irano žmonėmis prieš valdžios informacinę priespaudą. Ateityje palydovinio interneto suteikimas galėtų tapti įprasta tarptautinės bendruomenės praktika autokratijai nutraukus ryšius – tarsi „skaitmeninė oro pagalba“ junglumui užtikrinti.

Tačiau tai ir slidi riba. Kada interneto prieigos suteikimas jau tampa užsienio kišimusi? Iranas būtent taip ir žiūri – iš esmės apkaltindamas Muską (ir JAV vyriausybę) savo suvereniteto pažeidimu. Atveriamas naujas etapas, kuomet privati įmonė, spustelėjusi jungiklį, gali akimirksniu daryti įtaką kitos šalies viduje be kariuomenės ar skrajučių. Kai kurie tai jau vadina „skaitmenine diplomatija“ ar net nauja informacinio karo forma. Journee-mondiale rašė: „technologijos tampa diplomatija“, o privatūs subjektai įgyja “valstybinės įtakos be tradicinių diplomatinių apribojimų“. journee-mondiale.com journee-mondiale.com. Iš tiesų, Musk‘o intervencija Irane ištrynė ribą tarp korporacinės paslaugos ir užsienio politikos veiksmo.

Šis precedentas gali paskatinti ir kitas technologijų įmones (ar jų vadovus) imtis aktyvesnio vaidmens – arba, priešingai, atbaidyti nuo to dėl galimos reakcijos. Musko žinomumas daro Starlink išskirtiniu atveju; ne kiekviena įmonė ryžtųsi stoti prieš priešišką valdžią. Taip pat Musko motyvacija nevienalytė – jis puoselėja liberalią, už žodžio laisvę pasisakančio įvaizdį, bet turi ir verslo interesų visame pasaulyje (pavyzdžiui, Tesla veikia Kinijoje, kur interneto laisvė – jautrus klausimas). Ar Starlink nuosekliai gins atviro interneto principus – lieka atviru klausimu.

Reikia apsvarstyti ir „militarizacijos“ aspektą: jei privatūs palydovai dažnai padės disidentams ar vienai konflikto pusei, priešiškos valstybės imsis taikytis į šiuos išteklius. Rusijos grėsmės komerciniams palydovams – viena iš to pavyzdžių reuters.com. Didėja ir susirūpinimas, kad tokios įmonės kaip SpaceX gali tapti valstybių remiamų kibernetinių atakų ar sankcijų taikiniu. Irano atveju Iranas negali lengvai atakuoti palydovų, bet gali persekioti SpaceX kitais būdais – pvz., suimti SpaceX ar Tesla darbuotojus, jei jie kada nors ten keliautų, ar surengti kibernetines atakas prieš Starlink infrastruktūrą. Galėtų siekti ir tarptautinio reguliavimo palydoviniam internetui. ITU diskusijos rodo bręstančią diplomatinę kovą dėl to, kas valdys kibernetinės erdvės „dangų“.

Pasaulinei interneto laisvės bendruomenei Iranas-Starlink istorija – didelis laimėjimas: ir toliau tekėjo informacija, žmonėms suteikta viltis. Hadi Ghaemi iš Irano žmogaus teisių centro 2022-aisiais sakė, kad Starlink „bus žaidimo keitėjas pilietinei visuomenei… Islamo Respublikos vidinis internetas taps faktiškai nereikalingas.“ (Cituojama per CNN). Ir 2022 m. protestų metu moterų, deginančių hidžabus, vaizdai galėjo pasiekti pasaulį tik keliems Starlink vartotojams uplinkinant vaizdo įrašus, kai mobilieji duomenys buvo atjungti. 2025 m. pranešimai apie tai, kas vyko Irano-Izraelio susirėmimų metu, taip pat, ko gero, išplito Starlink pagalba. Taigi Starlink iš tiesų sudavė smūgį cenzūrai.

Tačiau tai nėra stebuklinga kulka. Interneto laisvė iš esmės priklauso nuo žmonių, o ne tik nuo technologijų. Autoritariniai režimai gali išlaikyti kontrolę brutalia jėga – išjungdami bokštus, areštuodami bet ką, įtariamą lėkštės turėjimu, kankindami žmones norėdami jų slaptažodžių. Matėme Irane, kad skaitmeninis pasipriešinimas turi derėti su fizinio saugumo strategijomis. Režimo „knyga“ gali keistis: vietoje ilgų, visos šalies masto atjungimų, kurie kviečia Starlink ar panašias intervencijas, jie gali pereiti prie selektyvių, regioninių atjungimų arba tokio interneto lėtinimo, kad naudotojai būtų prislėgti, bet pasauliui nebūtų aišku, kas vyksta. Jie galėtų investuoti į vietinę palydovinę techniką ar alternatyvius tinklus (Rusija ir Kinija jau kuria savo palydovų konstelacijas, kurios, savaime suprantama, būtų valdomos valstybės).

Iš ateities perspektyvos galima įsivaizduoti pasaulį per artimiausius 5–10 metų, kuriame palydovinis internetas – visur; jį siūlys ne tik Starlink, bet ir Amazon Project Kuiper, Europos planuojamos žvaigždynų sistemos, Kinijos GNSS palydovai ir t.t. Jei tiekėjų daugės, režimams bus dar sunkiau blokuoti visus šaltinius. Gali atsirasti ir tarptautinės normos: galbūt būsimų sutarčių ar JT gairių, kaip užtikrinti interneto prieigą krizės metu, kad tai nebūtų klaidingai suprasta kaip agresija. Starlink naudojimas Ukrainoje jau paskatino JAV Gynybos departamentą diskutuoti apie garantuotos prieigos įsigijimą, kad ateityje sprendimas nepriklausytų nuo vieno žmogaus.

Apibendrinant, teiginys, kad „Elonas Muskas aplenkė Irano visišką interneto blokadą su 20 000 paslėptų Starlink terminalų“, atlaiko faktų patikrinimą. Patikimi šaltiniai patvirtina, kad 2025 m. birželį Muskas aktyvavo Starlink virš Irano, o apie 20 000 pogrindinių terminalų, slapta įvežtų per pastaruosius dvejus metus, leido tūkstančiams iraniečių vėl jungtis prie necenzūruoto interneto ndtv.com economictimes.indiatimes.com. Tai užfiksavo ir didieji leidiniai nuo Reuters iki regioninės spaudos, o pareigūnai ir ekspertai apskritai patvirtina tokį scenarijų. Šis įvykis yra reikšmingas posūkis tarp junglumo ir cenzūros. Kaip ironiškai pastebėjo vienas Izraelio komentatorius, Starlink dabar – „laisvinimo mašina“ prieš interneto tironiją iranintl.com. Ar tai – vienkartinis atvejis, ar naujos eros pradžia, kai palydoviniai tinklai nuolat pralauš skaitmeninius geležinius uždangus – parodys laikas. Bet viena aišku: jėgų pusiausvyra tarp autoritarinių režimų ir laisvos informacijos srauto jau pasislinko, net jei tik keliais laipsniais, Starlink dėka. O milijonams, trokštančių necenzūruoto interneto, tie keli laipsniai pokyčio – nešami tūkstančių mažų palydovų danguje – tampa vilties švyturiu.

Šaltiniai

• Reuters – „Elon Musk sako, kad apie 100 Starlink dabar aktyvūs Irane“ (2022 m. gruodžio 27 d.) reuters.com reuters.com
• Reuters – „Muskas sako, kad aktyvuos Starlink per Iran protestus“ (2022 m. rugsėjo 23 d.) reuters.com reuters.com
• Reuters – „Elonas Muskas susitiko su Irano JT ambasadoriumi, praneša NYT“ (2024 m. lapkričio 14 d.) reuters.com
• Reuters – „JAV iždas sako, kad kai kurią palydovinio interneto įrangą galima eksportuoti į Iraną“ (2022 m. rugsėjo 20 d.) reuters.com
• Iran International – „100 000 iranų naudojasi Starlink apeidami interneto ribojimus“ (2025 m. sausio 6 d.) iranintl.com iranintl.com
• Iran International – „Ar Starlink paverčia Irano interneto filtravimą beprasmiu?“ (2024 m. rugsėjo 10 d.) iranintl.com iranintl.com
• Forbes – „Viduje Irano klestinti juodoji Starlink terminalų rinka“ (2024 m. gruodžio 18 d.) irantimes.com irantimes.com
• Economic Times (Indija) – „Elono Musko Starlink aktyvuotas Irane esant įtampai“ (2025 m. birželio 15 d.) economictimes.indiatimes.com economictimes.indiatimes.com
• NDTV – „Elono Musko Starlink aktyvuoja palydovinį internetą Irane…“ (2025 m. birželio 15 d.) ndtv.com ndtv.com
• Times of Israel – Liveblog: Muskas sako, kad jis aktyvavo Starlink po to, kai Iranas išjungė internetą (2025 m. birželio 15 d.) timesofisrael.com timesofisrael.com
• Iran International – „Muskas sako ‘spinduliai įjungti’… Starlink internetas aktyvus virš Irano“ (2025 m. birželio 14 d.) iranintl.com
• Unilad Tech – „Aktyvistai ragina Muską atsisakyti Starlink mokesčio po aktyvavimo Irane“ (2025 m. birželio 17 d.) uniladtech.com uniladtech.com
• WANA News (Iranas) – „ITU patvirtina Irano teritorines teises dėl Starlink“ (2025 m. balandžio 9 d.) wanaen.com wanaen.com
• Reuters – „Rusija perspėja Vakarus: galime taikytis į jūsų komercinius palydovus“ (2022 m. spalio 27 d.) reuters.com
• Reuters – „Lenkija moka už Ukrainos Starlink… pristatė 20 000 įrenginių“ (2025 m. vasario 22 d.) reuters.com reuters.com
• TIME – „Kaip aktyvistai Irano protestuotojams gauna Elono Musko Starlink“ (2023 m. sausis) time.com time.com