Palydovinio interneto DUK

Įvadas į palydovinį internetą

K: Kas yra palydovinis internetas?
A: Palydovinis internetas – tai belaidžio interneto prieigos forma, teikiama naudojant Žemės orbitą skriejančius palydovus. Skirtingai nei kabelinis ar DSL internetas, kurie perduoda duomenis požeminiais laidais, palydovinis internetas siunčia duomenis iš antžeminių stočių į palydovus kosmose, o tada juos perduoda į vartotojo vietovėje įrengtą palydovinę lėkštę satelliteinternet.com. Tai reiškia, kad galite prisijungti prie interneto ten, kur nėra sausumos interneto paslaugų. Palydovinis internetas prieinamas visoje šalyje ir daugelyje nuotolinių regionų, todėl tai yra patikimas būdas kaimo namams ir įmonėms prisijungti prie interneto (nors su tam tikrais našumo kompromisais, apie kuriuos kalbėsime vėliau) satelliteinternet.com.

K: Kaip veikia palydovinis internetas?
A: Palydovinis internetas perduoda duomenis tarp jūsų vietos ir palydovo naudojant radijo bangas. Procesas vyksta per kelis perdavimo tinklo etapus satelliteinternet.com:

1. Jūsų įrenginys → modemas: Kai jungiatės prie interneto (paspaudžiate nuorodą arba siunčiate el. laišką), jūsų kompiuteris ar kitas įrenginys siunčia užklausą į namuose esantį palydovinį modemą/maršrutizatorių. Modemas konvertuoja skaitmeninius duomenis į radijo signalą.
2. Modemas → palydovinė lėkštė: Modemas siunčia signalą į lauke įrengtą palydovinę lėkštę (antena), kuri persiunčia jį palydovui.
3. Lėkštė → palydovas: Signalas keliauja ~35 000 km aukštyn į palydovą kosmose (tradiciniams geostacionariems palydovams) satelliteinternet.com.
4. Palydovas → antžeminė stotis: Palydovas gauna jūsų signalą ir perduoda jį atgal į antžeminę stotį (tinklo operacijų centrą, NOC) Žemėje, kuri yra prijungta prie interneto tinklo stuburo satelliteinternet.com. Ši antžeminė stotis veikia kaip mainų centras tarp palydovinio ryšio ir pasaulinio interneto.
5. Interneto atsakas grįžta per palydovą: Antžeminė stotis tada siunčia užsakytus duomenis (pvz., tinklalapį ar vaizdo įrašą) atgal į palydovą, kuris perduoda juos žemyn į jūsų namų lėkštę. Lėkštė perduoda duomenis modemui ir galiausiai – jūsų įrenginiui, užbaigdama visą kelionę.

Visa ši kelionė į kosmosą ir atgal įvyksta per sekundės dalį, tačiau dėl didelio atstumo palydovinis internetas sukelia didesnį delsą (pingą), palyginti su sausumos (laidiniu) internetu.

K: Ar palydovinis internetas prieinamas visur?
A: Dengiamumas – vienas didžiausių palydovinio interneto privalumų. Jis gali pasiekti kone bet kurią Žemės vietą, jei tik turite aiškų vaizdą į dangų. Iš tikrųjų, daugelyje atokių ar kaimiškų vietovių palydovas dažnai yra vienintelė interneto galimybė, nes nereikalauja vietinės kabelinės ar telefoninės infrastruktūros satelliteinternet.com. Signalas siunčiamas iš kosmoso, todėl jei galite sumontuoti lėkštę, nukreiptą į palydovą, dažniausiai galite gauti paslaugą. HughesNet ir Viasat teikia paslaugas JAV teritorijoje (ir už jos ribų), o naujos paslaugos, tokios kaip Starlink, plečia aprėptį daugeliui pasaulio regionų. Visgi, pačiose atokiausiose poliarinėse zonose ar vietose su stipriai užstotu dangumi paslauga gali būti ribota, kol daugiau palydovų neaprėps tų zonų. Apskritai, jei gyvenate „be jungties“ ar už miesto ribų, palydovinis internetas prieinamas beveik visur, kur galite įsirengti įrangą.

Tiekėjai ir prieinamumas

K: Kas yra pagrindiniai palydovinio interneto tiekėjai?
A: Pagrindiniai palydovinio interneto tiekėjai gyventojams (2025 m. duomenimis) yra:

• HughesNet: Seniai veikiantis tiekėjas, naudojantis geostacionarius palydovus. Prieinamas beveik visur JAV. HughesNet siūlo maždaug 25 Mbps atsisiuntimo (ir ~3 Mbps išsiuntimo) greitį visuose planuose rsinc.com. Jis pasižymi palyginti mažomis duomenų ribomis greitam internetui (pvz., 10–50 GB per mėnesį), tačiau dažnai yra pigiausias pasirinkimas ir veikia labai atokiose vietovėse.
• Viasat (anksčiau Exede): Kitas geostacionarus palydovinis tiekėjas, aprėpiantis daugumą teritorijos. Viasat siūlo įvairius planus su atsisiuntimo greičiu nuo 12 Mbps iki ~100 Mbps kai kuriuose regionuose rsinc.com (išsiuntimo ~3 Mbps). Dažniausiai Viasat siūlo didesnes duomenų ribas ir greitesnius planus nei HughesNet, tačiau už didesnę kainą. Tai geras pasirinkimas, jei jums reikia daugiau duomenų ar greičio ir galite mokėti daugiau.
• Starlink: Nauja paslauga iš SpaceX, naudojanti didelę žemai skriejančių palydovų (LEO) konstelaciją. Starlink teikia gerokai didesnius greičius (įprastai 50–200 Mbps atsisiuntimas, 20–40 Mbps išsiuntimas) rsinc.com ir žymiai mažesnį delsą nei GEO tiekėjai. Kol kas nėra griežtų duomenų ribų. Minusai – aukštesnė mėnesinė kaina (110–120 $ už gyvenamąjį planą) ir didesnė pradinių įrenginių kaina. Starlink aprėptis nuolat plečiasi, nes į orbitą leidžiama vis daugiau palydovų; tai puikus pasirinkimas tiems, kas kaimo vietovėse nori geresnio interneto.

(Artimiausiu metu:) Amazon Project Kuiper – Amazon kuria savo palydovinio interneto konstelaciją (Project Kuiper), kurią planuojama pradėti siūlyti artimiausiu metu satelliteinternet.com. Taip pat egzistuoja pasaulinės iniciatyvos, kaip OneWeb (dar viena LEO konstelacija, šiuo metu labiau skirta verslo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros poreikiams) bei regioninės palydovinės paslaugos, bet gyventojams pagrindiniai vardai yra Starlink, HughesNet ir Viasat.

K: Kas yra Amazon Project Kuiper?
A: Project Kuiper – tai Amazon planuojamas palydovinio interneto tinklas, kuriuo siekiama konkuruoti su tokiais tiekėjais kaip Starlink. Jį sudarys net 3 236 žemai skriejantys palydovai, siekiant užtikrinti globalų spartų internetą en.wikipedia.org. Kuiper tikslas – teikti greitą, mažo delsos internetą dešimtims milijonų žmonių, kurie neturi patikimo ryšio, ypač atokiuose regionuose en.wikipedia.org. Projektas gavo FCC leidimą 2020 m., o Amazon ketina jam skirti daugiau kaip 10 mlrd. dolerių en.wikipedia.org. 2025 m. Amazon jau paleido keletą bandomųjų palydovų, o veikiančių palydovų paleidimas numatytas 2024–2025 m. Paslauga dar neveikia, bet kai tik pakankamai Kuiper palydovų atsidurs orbitoje, Amazon pradės siūlyti palydovinio interneto planus – koncepcija bus panaši į Starlink. Trumpai tariant, Project Kuiper – netrukus rinkoje pasirodysiantis palydovinio interneto konkurentas: šiandien paslauga dar neprieinama, bet jau horizonte.

Įranga ir įrengimas

K: Kokios įrangos reikia norint naudotis palydoviniu internetu?
A: Norint gauti palydovinį internetą, reikia kelių pagrindinių įrenginių (paprastai juos pateikia tiekėjas):

• Palydovinė lėkštė (antena): Lėkštė, tvirtinama prie jūsų namo išorės ir nukreipiama į palydovą. Tradicinėms GEO sistemoms (HughesNet/Viasat) jos būna apie 60–90 cm skersmens, o Starlink naudoja plokščią fazinių gardelių anteną. Lėkštė siunčia ir gauna signalus iš palydovo ir turi turėti neužstotą vaizdą į dangų (be storų medžių ar kliūčių palydovo kryptimi).
• Palydovinis modemas: Specialus modemas, jungiamas prie lėkštės (koaksialiniu kabeliu) ir jūsų vidaus tinklo. Jis moduliuoja ir demoduliuoja palydovinį signalą į tinkamus naudoti interneto duomenis. Modemas yra specifinis tiekėjo tinklui (turite naudoti jų pateiktą ar patvirtintą modemą) rsinc.com. Dauguma naujesnių modemų taip pat atlieka maršrutizatoriaus funkciją.
• Wi-Fi maršrutizatorius (arba dvigubas modulis): Daugelyje šiuolaikinių palydovinių modemų yra integruotas Wi-Fi maršrutizatorius. Jei jo nėra, galite prijungti savo maršrutizatorių, kad namuose turėtumėte belaidį tinklą ir galėtumėte prijungti kelis įrenginius (telefonus, kompiuterius, televizorius ir kt.) prie palydovinio interneto. (HughesNet ir Viasat dažnai pateikia modemo/maršrutizatoriaus du viename įrenginius; Starlink komplekte taip pat yra Wi-Fi maršrutizatorius.)
• Tvirtinimo detalės ir kabeliai: Lėkštė yra tiekiama su tvirtinimo laikikliu arba stovu ir kabeliais. Ji gali būti montuojama ant stogo, ant žemėje įkastos atramos ar išorinės namo sienos. Tinkamas laikiklis užtikrina, kad lėkštė liks stabili ir tiksliai nustatyta. Taip pat dažniausiai įrengiamas įžeminimo laidas žaibo apsaugai.

K: Kaip montuojamas palydovinis internetas?
A: Montavimas gali skirtis priklausomai nuo tiekėjo, bet dažniausiai:

• Naudojant geostacionariųjų palydovų paslaugas kaip HughesNet ar Viasat, paprastai į jūsų vietą atvyksta profesionalus technikas, kuris sumontuoja lėkštę ir modemą. Technikas parenka optimalų tašką, iš kurio yra aiškus pietinio dangaus matomumas (šiaurės pusrutulyje) ir ten sumontuoja lėkštę (pvz., ant jūsų stogo ar stulpo). Tuomet jis tiksliai sureguliuoja lėkštę į palydovo orbitinę padėtį ir nutiesia kabelį iki jūsų namų, prijungdamas prie palydovinio modemo rsinc.com. Profesionalus sureguliavimas yra svarbus, nes net menkiausias nukrypimas gali pabloginti signalą. Montavimo darbai dažnai būna įtraukti į pradines išlaidas arba apmokestinami vienkartiniu mokesčiu, o kartais nemokamai, jei sudaroma sutartis.
• Naudojant naujųjų LEO paslaugų kaip Starlink, montavimas paprastai atliekamas savarankiškai (DIY). Starlink atsiunčia jums rinkinį, kuris apima lėkštę, montavimo trikojį arba pagrindą, maitinimo šaltinį ir Wi-Fi maršrutizatorių. Jūs patys sumontuojate lėkštę lauke (pvz., ant žemės ar pritvirtinate prie stogo/stulpo naudojant papildomus priedus), kur platus atviras dangaus plotas, ir lėkštė automatiškai suranda bei seka palydovus. Montavimo procesas sukurtas taip, kad būtų paprastas – iš esmės „įjunk ir naudokis“ – ir nereikia rankinio reguliavimo rsinc.com. Daugelis naudotojų Starlink įsirengia patys per vieną popietę. (Yra ir trečiųjų šalių montavimo rinkiniai kemperiams, laivams ir pan., jei reikia.) Su Starlink įranga priklauso jums, taigi nuomos mokesčio nėra, bet sumokate pradinę įrangos kainą.

Nesvarbu, kurį tiekėją pasirinksite, aiški palydovo matomumo linija yra būtina. Montuojant gali tekti bandyti kelias vietas, kad būtų išvengta kliūčių, pvz., medžių ar pastatų. Kai lėkštė sumontuota ir sureguliuota, sistema sukonfigūruojama ir jūsų interneto paslauga aktyvuojama tiekėjo.

Veikimas ir apribojimai

K: Koks palydovinio interneto greitis?
A: Greitis laikui bėgant pagerėjo, bet priklauso nuo tiekėjo ir plano:

• Tradiciniai palydovinio interneto tiekėjai (HughesNet, Viasat) siūlo planus, kurių parsisiuntimo greitis yra apie 10 Mbps iki 100 Mbps. Pavyzdžiui, HughesNet savo buitiniuose planuose reklamuoja iki ~25 Mbps parsisiuntimo spartą (ir apie 3 Mbps išsiuntimo) rsinc.com. Viasat turi kelis planus – žemesniuose apie 12 Mbps, aukštesniuose regionuose iki 50 ar net 100 Mbps rsinc.com.
• Naujos kartos žemų orbitų (LEO) paslaugos kaip Starlink siūlo gerokai didesnius greičius – dažniausiai 50–200 Mbps parsiuntimui, o išsiuntimas apie 10–40 Mbps rsinc.com. Daug vartotojų realybėje Starlink gauna apie 100 Mbps parsisiuntimo greitį, kas yra didžiulis šuolis nuo senesnių palydovų. Kai kuriais atvejais, esant idealioms sąlygoms, Starlink lemia ir daugiau nei 200 Mbps rsinc.com.
• Atkreipkite dėmesį, kad šie greičiai gali svyruoti. Veikimui įtakos turi tinklo apkrova (piko valandomis), jūsų geografinė vieta ir padengimas, taip pat orai. Palydovinio interneto ping’as (vėlinimas) yra didesnis nei laidinio interneto (žr. žemiau), tačiau pats parsisiuntimo greitis gali būti panašus į bazinio kabelinio ar DSL interneto, ypač su Starlink. Iš esmės, senesni GEO palydoviniai planai pakankami naršymui, el. paštui ir HD vaizdo transliacijai, o Starlink greitis leidžia patogiai naudotis ir duomenų reikalaujančiomis veiklomis (4K transliacijos, dideli atsisiuntimai ir pan.).

K: Koks palydovinio interneto vėlinimas (ping), ir kodėl?
A: Vėlinimas (ping laikas) palydoviniame internete yra gerokai didesnis nei laidiniuose tinkluose dėl didelio signalo kelio. Tradicinėse geostacionariose sistemose vėlinimas paprastai būna apie 600–800 milisekundžių (0,6–0,8 sekundės) vienam apsisukimui rsinc.com. Šis uždelsimas atsiranda dėl to, kad signalas keliauja ~22 000 mylių iki palydovo ir tiek pat atgal – iš viso apie 44 000 mylių (net ir šviesos greičiu taip atsiranda vėlinimas). Palyginimui, žemyninio interneto vėlinimas būna ~20–40 ms. Didelis GEO palydovo vėlinimas sukelia juntamą „lagą“ dvipusio ryšio veiklose – vaizdo skambučiuose ar žaidimuose internete.

Žemoje orbitoje esantys palydovai turi daug mažesnį vėlinimą. Pavyzdžiui, SpaceX Starlink LEO palydovų vėlinimas siekia apie 20–40 ms, kas atitinka DSL ar kabelinio interneto vėlinimą rsinc.com. Taip yra todėl, kad šie palydovai skrenda tik kelių šimtų mylių aukštyje, priešingai nei dešimtys tūkstančių. Apibendrinant: vėlinimą daugiausia lemia orbitos aukštis – kuo palydovas toliau, tuo ilgesnis kelias. GEO = didelis vėlinimas (~0,5 sek. ar daugiau) telarus.com, LEO = mažas vėlinimas (kelios dešimtys milisekundžių) telarus.com. Pašalinti šio fizinio restrikcijos neįmanoma, tik naudojant žemesnės orbitos palydovus. (Plačiau apie tai – LEO vs. GEO skiltyje žemiau.)

K: Ar oras lemia palydovinio interneto veikimą?
A: Taip. Intensyvūs orai gali sutrikdyti palydovinį internetą. Didžiausią poveikį turi lietus ir sniegas – tai vadinama „lietaus slopinimu“ (angl. rain fade), kai drėgmė ore susilpnina radijo signalą. Vidutinio stiprumo ar stiprus lietusar perkūnija gali lėtinti ryšį ar net visiškai laikinai jį nutraukti starlink.com. Panašiai tirštas sniegas ant lėkštės gali užblokuoti signalą. Lengvas lietus ar sniegas paprastai didelės įtakos neturi, tačiau liūtis ar pūga gali laikinai nutraukti ryšį. Tiekėjai kovoja su tuo naudodami galingus siųstuvus ir atsparius dažnius, bet stiprių orų metu gali būti juntamas ryšio sulėtėjimas ar laikini nutrūkimai starlink.com.

Be to, tokie aplinkos faktoriai kaip sniego susikaupimas ar ledukai ant lėkštės gali nutraukti ryšį (tad verta atsargiai pašalinti sniegą nuo lėkštės, jei saugu tai daryti). Kai kurios lėkštės (pvz., Starlink) turi įmontuotus šildytuvus sniegui tirpdyti. Vėjas taip pat gali būti problema, jei pajudina ar nukreipia lėkštę – svarbu ją tvirtai sumontuoti. Geros žinios: tokie orų sukelti trumpalaikiai sutrikimai dažniausiai reti ir trumpi – įsisiautėjus audrai praėjus, ryšys sugrįžta į įprastą būseną. Visgi verta turėti atsarginį planą, jei labai priklausote nuo interneto – dėl audros gali įvykti ilgesnis ryšio nutrūkimas.

Palydovinis internetas transliacijoms, žaidimams ir darbui

K: Ar palydovinis internetas tinka vaizdo transliacijoms (Netflix, YouTube)?
A: Transliacijos per palydovinį internetą gali puikiai veikti, tačiau svarbu žinoti savo plano apribojimus. Kalbant apie greitį, dauguma palydovų interneto srautą atlaiko: SD ir HD vaizdui reikia maždaug 3–5 Mbps, o HD apie 5–8 Mbps, ką net HughesNet bazinis 25 Mbps planas lengvai ištempia. Naujausios paslaugos kaip Starlink, su 50+ Mbps, visiškai neturi problemų dėl transliavimui reikalingo pralaidumo. Vėlinimas transliacijose nekažką reiškia, nes buferiavimas kompensuoja uždelsimą. Tačiau didžiausia problema – duomenų kiekio ribos. Vaizdo transliacijos labai greitai sunaudoja daug duomenų – pavyzdžiui, vienos valandos HD įrašas gali „suvalgyti“ 3 GB ar daugiau. Tradiciniuose palydoviniuose planuose, kuriuose griežtos mėnesio ribos, gausus transliavimas greitai priveda prie duomenų limito ir greitis sumažinamas iki 1–3 Mbps, kas trukdo toliau žiūrėti ar sukelia trikdžius (buferiavimą) satelliteinternet.com rsinc.com. Kitaip tariant, po kelių filmų galite likti su sumažintu greičiu.

Jei Jūsų palydovinis planas siūlo „neribotą“ duomenų kiekį su sąžiningo naudojimo politika (kaip Viasat aukštesniuose planuose ar Starlink), transliacijoms apribojimų bus mažiau. Starlink šiuo metu netaiko griežtų duomenų viršutinių ribų, tad vartotojai gali transliuoti gana laisvai. Praktikoje palydovinis internetas puikiai tinka Netflix, YouTube ir pan., ypač su šiuolaikinėmis sistemomis – tiesiog sekite duomenų sunaudojimą ir rinkitės standartinę raišką, kai reikia taupyti duomenis. Daug kaimo gyventojų, kurių internetas palydovinis, renkasi laidas atsisiųsti iš anksto (arba naudoja palydovinę TV) norėdami išvengti duomenų švaistymo. Tačiau retkarčiais transliuoti įmanoma ir per palydovinį internetą, jei viską tinkamai valdote.

K: Ar galima žaisti internetinius žaidimus naudojant palydovinį internetą?
A: Internetiniai žaidimai yra vienas iš sudėtingiausių dalykų tradiciniam palydoviniam internetui dėl didelės delsos (latency). Žaisti galima, tačiau greitiems daugelio žaidėjų žaidimams (pvz., pirmojo asmens šaudyklėms ar konkurenciniams eSporto žaidimams) tai bus didelė problema. GEO palydovų delsos dažnai siekia 600 ms ar daugiau, todėl vėlavimas (lagas) yra ryškus – jūsų veiksmai žaidime gali atsiliepti po pusės sekundės, kas yra didelis trūkumas rsinc.com. Realiojo laiko žaidimai, kuriuose svarbūs greiti refleksai (Fortnite, Call of Duty ir kt.), tampa labai sudėtingi naudojant didelės delsos ryšį. Lėtesni arba ėjimais pagrįsti internetiniai žaidimai (galvosūkiai, strateginiai žaidimai, laisvesni MMO) yra pakantūs, nes juose laikas nėra toks svarbus.

Vis dėlto Starlink žemo delsos ryšys (20–40 ms) žymiai pagerino galimybes žaisti internete naudojant palydovą rsinc.com. Daugelis vartotojų praneša, kad naudojant Starlink internetinius žaidimus žaisti panašu kaip per įprastą kabelinį/DSL ryšį – galite žaisti šaudyklas, lenktynių žaidimus ir pan., tik su mažais skirtumais. Palydovinio interneto pralaidumas žaidimams dažniausiai yra pakankamas (žaidimai naudoja gana mažai duomenų), todėl lemiamas dalykas yra delsos laikas (ping). Jei naudojate geo palydovą, vis tiek galite mėgautis kai kuriais žaidimais (RPG, ėjimais pagrįsti, vieno žaidėjo internetiniai žaidimai), tačiau konkurenciniams greitos reakcijos žaidimams tai nebus idealu. Jei žaidimai jums prioritetas ir turite galimybę naudotis Starlink ar kita žemos delsos paslauga, tai bus geresnis pasirinkimas. Priešingu atveju kai kurie HughesNet/Viasat žaidėjai pasitelkia įvairias gudrybes, pvz., iš anksto atsisiunčia atnaujinimus ar renkasi mažiau jautrius laikui žaidimo režimus. Apibendrinant: žaidžiant per senąjį palydovą – galima, bet veikiausiai laguos veiksmo žaidimuose, o naujos kartos LEO palydovinis internetas internetinius žaidimus padarė visai tinkamus net atokiose vietovėse.

K: Ar palydovinis internetas tinkamas dirbti iš namų (vaizdo skambučiai ir VPN)?
A: Dirbti iš namų naudojant palydovinį internetą tikrai įmanoma – taip daro tūkstančiai žmonių – tačiau patirtis priklausys nuo ryšio tipo ir darbo pobūdžio. Įprastoms užduotims, pvz., el. paštui, darbui su ofiso programomis, debesijos paslaugoms ar naršymui internete, palydovinis internetas (net su didele GEO delsos laiku) tinka, tik reikės šiek tiek ilgiau laukti kol puslapiai užsikraus. Sunkumai kyla su realaus laiko interaktyviais įrankiais: vaizdo konferencijos ir kai kurie VPN variantai tradiciniame palydoviniame tinkle gali būti lėti. Jei naudojate GEO palydovą (HughesNet/Viasat), ~600 ms delsos laikas įveda pastebimą dvipusio bendravimo pauzę. Per Zoom ar Teams susitikimą gali tekti būti atidiems, kad nekalbėtumėte vienu metu kaip kiti, nes pusės sekundės delsimas gali sukelti nepatogių kalbėjimo persidengimų. Priprantama – žmonės pripranta prie šiek tiek vėluojančio ritmo, – tačiau tai nėra taip sklandu kaip naudojant šviesolaidį ar kabelį. VPN (Virtualaus privačiojo tinklo) jungtys taip pat dažnai būna lėtos per didelės delsos ryšius; kai kurie korporaciniai VPN net gali atsijungti ar sutrikti, nes palydovinio ryšio delsos ir duomenų praradimas jiems trukdo. Yra optimizavimo sprendimų (kai kur HughesNet siūlo VPN spartinimą), bet našumas vis tiek bus ribotas. Didelių failų įkėlimas (pvz., siunčiant didelius priedus) per klasikinį palydovą irgi lėtas dėl mažesnio upload greičio.

Kita vertus, Starlink žemo delsos plačiajuostis ryšys gerokai palengvino darbą nuotoliniu būdu naudojant palydovą. Su delsos laiku keliolikos milisekundžių ribose Starlink veikia labai panašiai kaip įprastas antžeminis ryšys – Zoom ir vaizdo skambučiai daug natūralesni ir realesni rsinc.com, o VPN dažniausiai dirba be didesnių trikdžių visuose normaliuose greičiuose. Didelis pralaidumas taip pat padeda naudojantis debesijos programomis, sinchronizuojant didelius failus ir pan. Daugelis nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų praneša sėkmingai dalyvaujantys vaizdo susitikimuose, programuojant (naudojant nuotolinius serverius) ar atliekant kitas didesnį pralaidumą reikalaujančias užduotis su Starlink. Kartais vis viena gali nutikti nesklandumų – pavyzdžiui, kelių sekundžių ryšio užstrigimų, jei palydovo perdavimo momentas nėra tobulas ar yra kliūčių, – tačiau tai reti atvejai. Apibendrinant: baziniams darbams iš namų tiks bet kuris palydovinis ryšys (tiesiog planuokite, kad bus delsos), o sudėtingesniam bendradarbiavimui naujieji LEO ryšiai labai pagerino situaciją.

Patarimas: Jei dirbate naudodamiesi palydoviniu internetu, verta didesnius atnaujinimus ar atsargines kopijas į debesiją suplanuoti naktį ir iš anksto informuoti kolegas, kad per skambučius gali būti nedidelis audio vėlavimas. Jei yra galimybė, kompiuterį darbe prie maršrutizatoriaus junkite laidu (Ethernet), kad išvengtumėte papildomos „Wi-Fi“ delsos. Labai svarbių situacijų atvejais (pvz., tiesioginių seminarų metu) verta turėti ir atsarginį variantą – pvz., telefono HOTSPOT, jei konkretų momentą palydovinį ryšį paveiktų oro sąlygos, – tačiau tai nutinka retai.

Planai ir kainodara

K: Kiek kainuoja palydovinis internetas?
A: Kainos už palydovinį internetą paprastai yra didesnės nei už miesto kabelinį/šviesolaidinį internetą, nes pati infrastruktūra labai brangi. Kainos skiriasi priklausomai nuo tiekėjo ir plano, bet apytiksliai: HughesNet planai gali kainuoti apie 50–100 USD per mėnesį už namų paslaugą satelliteinternet.com (kainos priklauso daugiausia nuo duomenų kiekio, nes visi HughesNet planai turi tą patį 25 Mbps greičio limitą). Viasat planai dažniausiai brangesni – dažnai apie 100–150+ USD per mėnesį už didesnio greičio ar didesnių prioritetinių duomenų planus satelliteinternet.com. Starlink paslauga kainuoja maždaug 120 USD per mėnesį standartiniam namų planui satelliteinternet.com. (Starlink taip pat turi premium variantus, pvz., namelius ant ratų/judrius arba verslo planus, kurie gali kainuoti daugiau – nuo $150 iki $500 per mėnesį priklausomai nuo paslaugos lygio satelliteinternet.com.) Šios kainos nenurodo įrangos mokesčių ar galimų mokesčių. Trumpai: už palydovinio interneto prenumeratą metams reikėtų tikėtis sumokėti apie $600–$1200.

Įrangos ir įrengimo kaina: Be mėnesinio mokesčio reikia įvertinti ir įrangą. Tradiciniai palydoviniai tiekėjai dažnai nuomoja jums anteną ir modemą už papildomą nuomos mokestį (apie 10–15 USD per mėnesį) arba siūlo įsigyti iš karto. Kartais įrengimas nemokamas su sutartimi; kitu atveju gali būti įrengimo mokestis. HughesNet ir Viasat dažnai reikalauja 24 mėn. sutarties, o įranga dažnai lieka tiekėjo nuosavybe (nutraukus sutartį ją reikia grąžinti). Starlink priešingai – įrangą reikia įsigyti iš karto (standartinis komplektas su antena, maršrutizatoriumi ir laidais – apie $599) – ir nėra ilgalaikio kontrakto satelliteinternet.com. Starlink įranga jums nuosava, o paslauga – be ilgalaikių įsipareigojimų, tik mėnesinis mokestis. Pagrindiniuose palydoviniuose planuose duomenų vartojimo viršijimo mokesčių nėra (dažniausiai tik sumažina greitį viršijus ribą, o ne skaičiuoja už GB). Visada galima pasidomėti akcijomis: kartais HughesNet ar Viasat siūlo įvadines nuolaidas (pvz., $50/mėn. pirmais 6 mėn.) ar nemokamą įrengimą. Tačiau atkreipkite dėmesį į standartines kainas po akcijų laikotarpio bei į ankstesnio nutraukimo mokesčius nutraukus sutartį anksčiau laiko.

K: Ar palydovinio interneto planai turi duomenų limitus (duomenų „kepus“)?
A: Duomenų limitai yra įprasti palydoviniuose planuose, tačiau konkretūs variantai priklauso nuo tiekėjo:

• HughesNet: Taip, HughesNet planai suteikia fiksuotą kiekį greitųjų duomenų per mėnesį (10 GB, 20 GB, 30 GB arba 50 GB – priklauso nuo plano). Viršijus šį limitą, internetas neišjungiamas, tačiau greitis sumažinamas iki 1–3 Mbps visam likusiam ciklui rsinc.com. Tai vadinama „Sąžiningo naudojimosi politika“ (Fair Access Policy). Galite nusipirkti „duomenų žetonus“ (Data Tokens) papildomam greičio papildymui arba tiesiog laukti naujo mėnesio, kai limitas atsinaujins. Yra ir kasdienis Bonus Zone (nakties metu), kur naudojimas nėra skaičiuojamas į mėnesinį limitą – patogu dideliems atsisiuntimams planuoti.
• Viasat: Daugelis naujų Viasat planų turi „minkštą“ duomenų limitą. Reklamuojama, kad planai „neriboti“, bet yra slenkstis (pvz., 100 GB, 150 GB ir kt.), po kurio jūsų ryšys praranda prioritetą. Praktiškai viršijus tą kiekį, jūsų greitis gali būti sumažintas, jei tinklas perkrautas (didelio užimtumo valandomis) rsinc.com. Kiek stipriai ribos – priklauso nuo tinklo apkrovos; tyliais laikais gal to ir nepajusite, tačiau piko metu būsite vieni pirmųjų, kam sumažins greitį. Senesniuose Viasat planuose buvo griežti limitai kaip HughesNet, naujesniuose labiau atskiria prioritetinius duomenis nuo standartinių.
• Starlink: Šiuo metu standartinei namų paslaugai nėra griežtų duomenų limitų rsinc.com. Anksčiau Starlink buvo visiškai be limitų, o nuo 2023–2024 m. kai kur buvo įvestas 1 TB „pirmenybės duomenų“ (priority data) rodiklis: jei per mėnesį viršijamas 1 TB, gali būti suteikiamas mažesnis prioritetas perkrauto ryšio metu. Tačiau paprastam vartotojui Starlink faktiškai lieka be apribojimų – jokių papildomų mokesčių ar išjungimo už didelį naudojimą rsinc.com. Galite transliuoti ir siųstis be jokių nerimo dėl limitų – tai didelis skirtumas nuo GEO tiekėjų. Verslo ir mobilieji Starlink planai turi apibrėžtą „pirmenybės duomenų“ kiekį, nuo kurio vėliau pereinama prie standartinio greičio, tačiau griežtų išjungimų ar mokesčių nėra.

Apibendrinant, seni palydoviniai planai yra gana griežti duomenų apribojimų prasme, o naujieji – žymiai laisvesni. Visada tiksliai pasidomėkite tiekėju: „neribotas“ gali turėti niuansų/gudrybių. Turint ribotą duomenų planą reikės valdyti naudojimą (pvz., didelius atnaujinimus ar atsisiuntimus planuoti bonus zonoje ar rinktis brangesnį planą, jei nuolat pasiekiate ribą). Viršijus limitą dažniausiai sumažinamas greitis, o ne papildomai mokesčiai, bet tie sumažinti greičiai (pvz., 1 Mbps) rimtai ribos, ką galite veikti internete rsinc.com. Starlink šiuo metu yra palankiausias vartotojui duomenų atžvilgiu: įprastam naudotojui dėl „kepų“ rūpintis paprastai nereikės.

Palyginimas su kitomis interneto galimybėmis

Klausimas: Kaip palydovinis internetas lyginamas su DSL, kabeliniu, šviesolaidiniu ir mobiliuoju internetu?
A: Palydovinis ir kitos interneto technologijos: Kiekvienas interneto tipas turi savo privalumų ir trūkumų, ypač kalbant apie greitį, delsą, prieinamumą ir patikimumą. Štai trumpa apžvalga:

• Palydovinis internetas: Didžiausias privalumas yra prieinamumas – jis gali pasiekti kaimiškas ir atokias teritorijas, kur nėra jokio kito plačiajuosčio ryšio getinternet.com. Jums nereikia telefono ar kabelinių linijų; jei matote dangų, dažnai galite gauti palydovinį internetą. Jo aprėptis tikrai nacionalinė (ir pasaulinė). Tačiau palydovinis internetas turi didesnę delsą nei bet kuri laidinė paslauga (dėl didelio atstumo signalų) ir istoriškai pasižymėjo žemesniu greičiu ir griežtais duomenų limitais broadbandnow.com. Naujos kartos palydovinės paslaugos (Starlink) žymiai pagerino greitį ir delsą, bet palydovinis internetas vis dar paprastai yra brangesnis per mėnesį ir gali būti paveiktas oro sąlygų. Tai puikus sprendimas, kai niekas kitas neveikia, bet jei yra sausumos alternatyva, ji dažniausiai pasiūlys geresnį našumą.
• DSL (skaitmeninė abonentinė linija): DSL veikia per telefono linijas. Tai plačiai prieinama daugelyje vietų (įskaitant kai kurias kaimiškas sritis), tačiau greitis priklauso nuo atstumo iki centrinio telefono mazgo. Įprastas DSL greitis svyruoja nuo kelių Mbps iki maždaug 100 Mbps (naujesni VDSL ar trumpi kabeliai), tačiau daug kur kaimiškose vietovėse gali būti tik 5–20 Mbps. DSL delsos mažos (ping 20-50 ms, tinka žaidimams). Paprastai DSL pigesnis nei palydovinis ir nėra paveiktas oro sąlygų. Tačiau jei esate labai toli, DSL našumas gali būti prastas (vos atitikti plačiajuosčio ryšio standartus), o kai kuriose atokiose vietose visai nėra infrastruktūros.
• Kabelinis internetas: Kabelinis plačiajuostis (iš kabelinės TV tiekėjų) būdingas priemiestinėse ir miesto vietovėse. Jis naudoja koaksialinį kabelį ir dažniausiai siūlo žymiai didesnį greitį nei DSL – įprastai 100–300 Mbps, o naujosios DOCSIS sistemos – iki 1 Gbps. Delsa maža (dažnai 10-30 ms). Kabelinis nepasiekiamas daugelyje kaimo vietovių už miestelių ribų, nes reikalauja kabelinių tinklų plėtros. Ten, kur kabelinis prieinamas, jis dažniausiai lenkia palydovinį pagal greitį ir stabilumą. Vienas minusas – kabeliniai tinklai dalijami su kaimynais, tad didelio vartojimo metu greitis gali sumažėti (nors šiuolaikinėse sistemose ši problema retesnė). Kabelinis dažnai turi didelius ar net neribotus duomenų srautus, o kainos vidutinės (dažnai $50–$100/mėn.). Jei galite gauti kabelinį, dažniausiai jis bus pranašesnis už palydovinį – tačiau jo aprėptis nepasiekia tikrai atokių vietovių.
• Šviesolaidinis internetas: Šviesolaidis yra interneto jungčių auksinis standartas. Naudoja optinius kabelius, kad pristatytų gigabitinį greitį (1000 Mbps ar daugiau, dažnai su simetrišku išsiuntimu ir atsisiuntimu). Šviesolaidžio delsa yra itin maža (kartais <10 ms). Taip pat labai patikimas, nebijo elektrinių trikdžių ar oro sąlygų. Didžiausias minusas – ribotas prieinamumas – dauguma šviesolaidžių įrengta tik miestuose ar tankiai apgyvendintose vietovėse, o daugelyje kaimo regionų jis visai neprieinamas getinternet.com. Ten, kur šviesolaidis prieinamas, jis dažnai geriausias pasirinkimas pagal našumą (puikus srautiniam transliavimui, žaidimams, darbui, viskam). Dažniausiai kainuoja pigiai už tokį greitį (kai kur municipalinis ar Google Fiber šviesolaidis kainuoja $70/mėn. už 1 Gbps). Tačiau atokiose vietose jo beveik nėra. Palydovinis internetas gali pasiekti ten, kur šviesolaidžio įvesti ekonomiškai neapsimokėtų.
• MOBILAUS/ bevielio interneto: Tai apima 4G LTE ir 5G namų internetą ar mobilųjį ryšį (hotspot). Šios paslaugos naudoja mobiliųjų telefonų tinklą. Kai kuriose kaimiškose vietovėse gali būti tiekiamas fiksuotas bevielis ar mobiliojo ryšio pagrindu veikiantis internetas iš tokių kompanijų kaip Verizon, T-Mobile ar vietiniai ISP. Greitis gali labai skirtis – senesnis 4G LTE pasiekia 10–50 Mbps, o 5G esant geroms sąlygoms – 100–300 Mbps ir daugiau. Delsa maža (palyginama su DSL/kabeliniu, kai signalas geras). Prieinamumas plečiasi, bet reikia būti netoli bokšto su pakankama talpa; tikrai atokiose vietovėse signalas gali būti silpnas arba jo visai nėra, ar planai gali turėti ribojamą duomenų kiekį. Daugelis mobiliųjų interneto planų turi didesnes duomenų ribas nei palydoviniai, bet kai kurie vis dar apriboja greitį po tam tikro kiekio (pvz., 100 GB) arba riboja vaizdo transliacijos kokybę. Privalumas – jei jau turite mobiliojo ryšio paslaugą, įdiegimas paprastas (tiesiog modemas arba telefono hotspot panaudojimas). Minusas – našumas gali labai svyruoti: per didelį tinklo užimtumą arba esant silpnam signalui gali stipriai lėtėti. Kaina panaši kaip palydovinio ar mažesnė, priklausomai nuo tiekėjo (kai kurie LTE/5G interneto namams planai – apie $50–$70/mėn. už „neribotus“ duomenis, su nurodytais prioritetavimo apribojimais). Apibendrinant: jei turite stiprų 4G/5G signalą, bevielis namų internetas gali būti gera alternatyva palydoviniam, su mažesne delsa ir jokiomis oro problemomis. Tačiau jo prieinamumas atokiose vietose mažas – labiau apima netoli miestelių ar kelių esančias vietas, bet ne giliai miškuose ar laukuose.

Apibendrinant: Palydovinio interneto unikalumas – pasiekti ten, kur kiti neveikia getinternet.com. Pagal našumą: šviesolaidis > kabelinis > mobilus > DSL > palydovinis (istoriškai), nors Starlink palydovinis dabar varžosi su DSL/mobiliuoju ir kai kuriais atvejais priartėja prie kabelinio lygio. Palydovinis vis dar turi didelės delsos ir dažniausiai griežtesnės duomenų politikos trūkumą. Jei įmanoma, verta patikrinti, ar yra kokia nors sausumos paslauga (šviesolaidis, kabelinis, DSL ar fiksuotas belaidis), nes jos dažnai užtikrins geresnę naudotojo patirtį už tą pačią kainą. Tačiau jei palydovinis yra vienintelis pasirinkimas, tai visapusiškai galimas sprendimas, kuris per metus tapo daug geresnis.

Palydovinio interneto istorija ir ateitis

Klausimas: Kada buvo išrastas palydovinis internetas ir kaip jis vystėsi laikui bėgant?
A: Palydovinio interneto kaip koncepcijos ištakos siekia XX a. vidurį–pabaigą. Bandymų naudoti palydovus duomenų perdavimui prasidėjo 1970-aisiais, kai palydovai pradėti naudoti telekomunikacijų tinkluose rsinc.com. Pradžioje šiuos bandymus ribojo didelės sąnaudos ir maža sparta. Pirmosios vartotojams skirtos palydovinio interneto paslaugos atsirado 1990-aisiais. Ypač svarbu, kad 1996 m. Hughes Network Systems pristatė DirecPC – pirmąją pasaulyje palydovinio interneto paslaugą namų naudotojams hughesnet.com. Tos ankstyvosios paslaugos buvo labai lėtos pagal šiuolaikinius standartus – dažnai reikėjo naudoti dial-up „į viršų“, o palydovą tik „į apačią“, ir praktikoje greitis siekdavo tik šimtus Kbps. Iki 1990-ųjų pabaigos palydovinis internetas liko nišinė sritis: lėtas ir su brangia įranga, o populiarėjant kabeliniam ir DSL, palydovinis buvo laikomas paskutinės vilties pasirinkimu.

Vis tik technologijos toliau tobulėjo. Jau 2000-ųjų pradžioje tiekėjai pradėjo leisti geresnius, internetui skirtus palydovus (pvz., Hughes DirecWay ir vėliau Spaceway palydovai, ir WildBlue, vėliau tapęs Viasat). Greičiai po truputį didėjo iki vieno kito Mbps. Lūžis įvyko 2007-aisiais, kai Astra (Europoje) galėjo pasiūlyti apie 20 Mbps – vieną iš pirmųjų kartų, kai palydovinis internetas pasiekė tikrą plačiajuostį greitį broadbandnow.com. JAV ViaSat-1 (paleistas 2011) ir HughesNet Jupiter 1 (paleistas 2012) buvo didelės talpos palydovai, leidę pasiūlyti 12–15 Mbps planus. Jau 2010-ųjų pabaigoje Jupiter 2/Echostar XIX ir ViaSat-2 leido dar didesnį greitį. Iš tiesų, 2018 m. HughesNet Gen5 paslauga (Jupiter 2 palydovas) pasiūlė 25 Mbps atsisiuntimo greitį, pirmą kartą atitinkantį FCC plačiajuosčio interneto apibrėžimą broadbandnow.com. Duomenų kvotos taip pat laikui bėgant padidėjo, tačiau vis tiek liko ribojančios.

Didžiulis palydovinio interneto šuolis vyksta 2020-aisiais su žemoms orbitoms (LEO) skirtomis žvaigždynų sistemomis ir naujos kartos itin didelio pralaidumo GEO palydovais. SpaceX Starlink, kurio vieša beta prasidėjo 2020-aisiais, leidžia tūkstančius LEO palydovų, užtikrinančių pasaulinį padengimą. Šis naujas požiūris jau leidžia pasiekti greičius virš 100 Mbps ir gerokai sumažinusią delsą, iš esmės pakeitė palydovinio interneto įvaizdį telarus.com. Kitos kompanijos, kaip OneWeb (LEO palydovai įmonėms) ir Amazon planuojamas Kuiper žvaigždynas, taip pat seka iš paskos, žadindamos greitą, mažos delsos palydovinį plačiajuostį internetą masiniu mastu. GEO srityje Viasat paleido ViaSat-3 (itin didelės talpos palydovą), o Hughes ruošiasi paleisti Jupiter 3, kiekvienas jų orientuojasi į GEO greičių ir duomenų apimčių didinimą (potencialiai 100+ Mbps planai ir dosnesni duomenų limitai).

Apibendrinant, palydovinis internetas labai patobulėjo nuo labai lėtų pradžių (1990-ųjų paslaugos buvo tik šiek tiek geresnės už dial-up) iki dabartinių sistemų, kurios kai kuriais atvejais gali prilygti DSL ar kabelinio interneto greičiui. Pagrindiniai istoriniai aspektai: pirma vartotojų paslauga 1996 m. hughesnet.com, nuoseklus pagerėjimas 2000-aisiais pasiekus dviženklį Mbps greitį ir LEO revoliucija, leidusi iš palydovų pasiūlyti plačiajuosčio interneto klasės ryšį telarus.com. Tai buvo istorija apie didžiulių techninių iššūkių – delsos, riboto pralaidumo, brangių paleidimų – įveikimą, ir kiekvienas dešimtmetis atnešė patobulinimų. Šiandien vartotojai turi galimybių, kurios atrodė mokslinė fantastika, kai prasidėjo palydovinis internetas, o tendencija – didesnė talpa, mažesnė delsa ir platesnis naudojimas, padedantis sumažinti skaitmeninę atskirtį tiems, kurie gyvena toli nuo bet kokio laidinio ryšio.Klausimas: Kaip galiu pagerinti palydovinio interneto greitį arba sumažinti delsą?
Atsakymas: Yra keli žingsniai, kuriuos galite žengti, kad optimizuotumėte savo palydovinio interneto patirtį (atsižvelgiant į technologijos ribas):

• Optimizuokite savo lėkštės nustatymą: Įsitikinkite, kad jūsų palydovinė lėkštė tinkamai pritvirtinta ir nukreipta. Jei ją įrengė profesionalas, ji turėtų būti jau suderinta, bet laikui bėgant (dėl vėjo ar audrų) ji gali kiek pasislinkti. Užtikrinkite, kad lėkštė turi aiškią liniją į dangų (jei įmanoma, apkarpykite naujai išaugusias šakas, kurios gali užstoti vaizdą). Gerai suderinta lėkštė gaus stipriausią signalą, o tai padės palaikyti geriausią greitį. Jei įtariate problemų su suderinimu (pvz., ryšys blogėja laikui bėgant), kreipkitės į savo tiekėją – galbūt jie atvyks iš naujo suderinti lėkštę.
• Mažinkite namų tinklo „siaurąsias vietas“: Naudokite laidinį Ethernet ryšį tiems įrenginiams, kuriems reikalingas maksimalus greitis ir mažiausia delsa (pvz., vaizdo skambučiams ar žaidimams kompiuteryje). Taip išvengsite papildomo vėlavimo ar trukdžių dėl „Wi-Fi“. Jei naudojate „Wi-Fi“, maršrutizatorių pastatykite arčiau pagrindinės darbo vietos ir venkite trukdžių (pvz., nelaikykite jo metalinėje spintoje).
• Apribokite nereikalingus įrenginius ir naudojimą: Palydovinis pralaidumas ribotas, todėl jei daugybė įrenginių vienu metu transliuoja ar atsisiunčia duomenis, ryšys lėtės. Išjunkite ar atjunkite nuo tinklo įrenginius, kurių nenaudojate satelliteinternet.com. Venkite didelių failų ar atnaujinimų atsisiuntimo tuo metu, kai jums svarbus geras ryšys. Daugelis maršrutizatorių leidžia prioritetizuoti tam tikrą srautą ar įrenginius – naudokite QoS („Quality of Service“) nustatymus, kad, pavyzdžiui, darbo kompiuteris būtų prioritetinis darbo metu prieš vaiko transliuojamą vaizdo įrašą.
• Stebėkite duomenų naudojimą: Jei jūsų plane yra duomenų riba ar slenkstis, svarbu tinkamai kontroliuoti naudojimą. Viršijus svarbių duomenų kiekį, greitis stipriai kris satelliteinternet.com. Kad to išvengtumėte, stebėkite sunaudojimą naudodami tiekėjo programėlę ar matuoklį. Jei nuolat pasiekiate ribą, apsvarstykite planą su daugiau duomenų arba pažiūrėkite, ar tiekėjas siūlo bonus zonas (nemokami duomenys ne piko metu) dideliems atsisiuntimams. Esant reikalui, tokie tiekėjai kaip „HughesNet“ ir „Viasat“ leidžia įsigyti papildomų duomenų žetonų ir atkurti pilną greitį, jei jus apribojo satelliteinternet.com – tai papildoma kaina, tačiau gali būti naudinga avarinėje situacijoje. („Starlink“ naudotojams šiuo metu rūpintis duomenų ribomis nereikia, bet turintiems ribotus planus reikėtų taupyti srautinius vaizdus ir „cloud“ kopijas.)
• Delsos mažinimas: Geo sistemų palydovine delsa praktiškai neįmanoma pagerinti – fizikos įstatymų nepakeisite. Kai kurie paslaugų teikėjai į modemus integruoja našumo spartintuvus ar TCP spartinimą, ir tai gali truputį pagerinti puslapių užkrovimą, bet 600+ ms pagrindinė delsa išliks. Jei itin svarbi maža delsa (pvz., žaidimams ar realaus laiko akcijų prekybai), vienintelis sprendimas yra pereiti prie žemos žemės orbitos (LEO) palydovinio tiekėjo (pvz., „Starlink“), kuris natūraliai turi mažesnius ping laikus. Savo vietiniame tinkle pasirūpinkite, kad, pavyzdžiui, dideli duomenų siuntimai nebūtų tuo metu, kai norite mažesnės delsos – tai taip pat galėtų padėti. Kai kurie VPN protokolai sukelia papildomų vėlavimų – jei būtina naudoti VPN per palydovą, pasirinkite greitesnį protokolą (pvz., „WireGuard“).

Trumpai tariant, pasirūpinkite teisingu įrengimu, pašalinkite išvengiamas lėtėjimo priežastis ir veikite pagal savo plano ribas. Nors „GEO“ palydovo delsos nepadarysite tokios mažos kaip šviesolaidžio, galite užtikrinti, kad pasiektumėte savo paslaugos leidžiamą maksimalią spartą. Ir naujoms palydovinėms alternatyvoms tampant prieinamoms, verta apsvarstyti jų atnaujinimą, jei reikia geresnio greičio ar mažesnės delsos.Klausimas: Ar galiu gauti palydovinį internetą nemokamai?
Atsakymas: Ne, šiuo metu nėra tikros nemokamos palydovinio interneto paslaugos vartotojams. Visi pagrindiniai tiekėjai reikalauja mokamos prenumeratos ir specializuotos įrangos – palydovų bei antžeminės infrastruktūros eksploatavimas labai brangus, tad paslauga negali būti nemokama. Būkite atsargūs, jei kas nors reklamuoja „nemokamą palydovinį internetą“, – tai greičiausiai sukčiai ar klaidinanti informacija discussions.apple.com. Bent jau reikės įsigyti įrangą ir paslaugos planą. Artimiausias „nemokamam“ palydoviniam internetui variantas buvo labai specialiose situacijose: pavyzdžiui, karo Ukrainoje metu „SpaceX“ tam tikrose vietovėse, kurios liko be interneto, teikė „Starlink“ terminalus ir paslaugą nemokamai discussions.apple.com, taip pat kai kuriose stichinių nelaimių ar vyriausybės remiamose programose apmokamas palydovinis internetas bendruomenėms, kurioms to reikia. Tačiau tai išimtiniai atvejai. Yra tokia paslauga kaip Outernet/Othernet, kuri transliuoja tam tikrus duomenis palydovu nemokamai (vienkryptis ryšys, pvz., naujienos ar edukacinis turinys), tačiau tai ne pilnai interaktyvus interneto ryšys. Praktiškai, jeigu norite naudotis palydoviniu internetu namuose, turėsite mokėti įprastus mokesčius. Jei kaina – kliūtis, patikrinkite, ar galite pretenduoti į valstybės plačiajuosčio ryšio subsidijas, arba pažiūrėkite, gal užteks mobiliojo interneto su pigesniu duomenų planu. Bet šiuo metu jokia palydovinė kompanija nesiūlo nemokamo interneto plačiajai visuomenei – pati įranga kainuoja šimtus, o palydovų paleidimas ir eksploatavimas – milijonus, tad visos išlaidos dengiamos iš prenumeratų.Klausimas: Ar galiu naudoti palydovinį internetą kemperyje ar laive?
Atsakymas: Taip, galima naudotis palydoviniu internetu keliaujant – ypač šiandien su naujomis technologijomis – tačiau yra keletas niuansų. Tradiciškai palydovinis internetas buvo tik pastoviai vietai. Tokios paslaugos kaip „HughesNet“ ir „Viasat“ reikalauja registruoti ryšio adresą ir būti nutaikytiems į konkretų palydovinį spindulį; jei nuvažiuotumėte toli nuo tos zonos, paslauga neveiktų be naujo nutaikymo ir patvirtinimo (ir lėkštes nėra lengva tiesiog taip perstatyti). Kai kurie kemperių entuziastai tuomet vežiodavosi nešiojamą palydovinę lėkštę ir kiekvienoje stovėjimo vietoje ją nustatydavo rankiniu būdu, bet tai užimdavo daug laiko ir kelionės metu nebuvo galima naudotis satelliteinternet.com. Panašiai ir laivuose – seniems sprendimams reikėjo labai brangios stabilizuotos palydovinės antenos GEO palydovams, todėl tai dažniausiai buvo tik turtingiems laivams ar jachtoms.Šiandien mobilusis palydovinis internetas daug prieinamesnis dėl „Starlink“ ir naujų inovacijų. Starlink siūlo paslaugą specialiai kemperiams/keliautojams („Starlink Roam“). Naudojant „Starlink“, galite pasiimti lėkštę su savimi ir gauti internetą visur, kur yra ryšys – nėra priklausomybės nuo vieno spindulio. Stovyklavietėje išskleidžiate lėkštę – ji automatiškai susijungia. Taip pat pristatytos plokščios, didelio našumo „Starlink“ lėkštės, kurias galima montuoti ant kemperių ar laivų naudojimui judant (jos gali sekti palydovus keliaujant). Vartotojai sėkmingai transliuoja, dirba ir važiuodami greitkeliu, ir plaukdami – su tokiomis sistemomis. Žinoma, tokia speciali įranga ir planai kainuoja daugiau (judėjimui skirta lėkštė – apie 2 500 USD, o jūriniai planai – kelis šimtus dolerių per mėnesį), bet baziniai kemperių planai (naudojant stovėjimo vietoje) daugeliu atveju apie 120 $/mėn.Kemperiui dabar galima gauti plačiajuostį internetą bet kurioje stovėjimo vietoje, ir tai tikra revoliucija skaitmeniniams klajokliams. Tik atminkite – tokie kliuviniai kaip medžiai ar uolų sienos gali užstoti net „Starlink“ – jums vis tiek reikia matomo dangaus. Kalbant apie laivus, ypač priekrantės ar ežerų naudojimui, „Starlink“ veikia maždaug iki 100 mylių nuo kranto (tolimesnėms kelionėms jūra siūlomas atskiras jūrinis planas). Tradiicinis jūrinis palydovinis internetas (pvz., „Inmarsat“, „KVH“) egzistuoja, tačiau yra labai brangus ir lėtas (dažniausiai skirtas tik pagrindiniams el. laiškams ar balsui). „Starlink“ sparčiai tampa populiariausiu pasirinkimu laivų savininkams, kurie nori tikro interneto vandenyje.Apibendrinant, naudotis palydoviniu internetu kemperyje/laive įmanoma:

• Jei reikia ryšio stovint vietoje (parkuojantis ar inkaruojantis), galite naudotis vartotojiškomis palydovinėmis paslaugomis (kai kurie žmonės paprastą „Starlink“ lėkštę pasiima į kiekvieną sustojimą).
• Jei norite ryšio keliaujant, reikės specialios įrangos (pvz., „Starlink“ judėjimui skirtos lėkštės arba profesionalios GEO automatiškai nutaikančios antenos).
• Visada tinkamai pritvirtinkite lėkštę ir laikykitės tiekėjo taisyklių (pvz., „Starlink Roam“ leidžia naudoti už regiono ribų, bet jei per ilgai būsite ne savo šalyje arba pateksite į nesuderintas šalis, taikomi apribojimai).

Pagrindinė mintis: prasidėjo patikimo interneto kemperyje ar laive era, ypač dėl naujų LEO palydovų paslaugų. Nebereikia ribotis tik stacionariu naudojimu ar labai brangiomis jūrinėmis sistemomis. Kiekvienam, keliaujančiam toliau nuo civilizacijos, palydovinis internetas padės išlikti ryšyje, jei tik tinkamai pasirūpinsite įranga ir prenumerata.

K: Kuo skiriasi LEO ir GEO palydovai interneto paslaugose?

• Diagrama, lyginanti žemosios Žemės orbitos ir geostacionariosios orbitos palydovų padėtis.
  Geostacionarieji (GEO) palydovai skrieja maždaug 35 000 km (22 000 mylių) aukštyje virš Žemės pusiaujo ir išlieka pastovioje padėtyje Žemės atžvilgiu (skrieja tokiu pačiu greičiu, kaip sukasi Žemė). GEO palydovas iš esmės „stovi“ virš vienos vietos. Kadangi jie yra taip aukštai, kiekvienas GEO palydovas dengia milžinišką plotą – vos trys GEO palydovai gali padengti beveik visą Žemę (išskyrus poliarinius regionus). Pavyzdžiui, vienas GEO gali padengti visą žemyninę JAV dalį. Tai reiškia, kad pasauliniam padengimui nereikia daug palydovų (istoriškai kompanijos naudoja vos keletą didelių palydovų) telarus.com. Trūkumas – atstumas: signalui reikia ~0,25 sekundės pakilti ar nusileisti, tad bendras delsos (latency) laikas siekia ~500–700 ms telarus.com. Taip pat GEO palydovo pralaidumas (bandwidth) dalijamas tarp visų naudotojų dideliame plote, tad anksčiau vienam naudotojui tekdavo mažas greitis (nors nauji didelio pralaidumo GEO palydovai turi gerokai daugiau galios nei senieji). Pavyzdžiai: HughesNet ir Viasat naudoja GEO palydovus, kaip ir palydovinės TV paslaugos. Jūsų lėkštė GEO paslaugoms visada nukreipta į vieną fiksuotą tašką danguje. GEO palydovai dideli, brangūs (daugiau nei 100 mln. USD už vieną), bet pasauliniam tinklui tereikia kelių palydovų (nors jų pralaidumas ribotas, nes kiekvienas aptarnauja labai daug žmonių).
• Žemos Žemės orbitos (LEO) palydovai skrieja daug arčiau Žemės – paprastai 300–1 200 mylių (480–2 000 km) aukštyje broadbandnow.com. Kadangi jie nefiksuoti vienoje vietoje, jie greitai juda danguje. Iš naudotojo perspektyvos, konkretus LEO palydovas matomas tik keletą minučių, tada jį pakeičia kitas, ir taip nuolat. Nuolatiniam padengimui LEO sistemoms reikia daugelio palydovų konstelacijos, skriejančios koordinuotai telarus.com. Didelis pranašumas – trumpas atstumas: delsa gali būti vos 20–40 ms, beveik kaip laidinio interneto telarus.com. Taip pat, kiekvienas palydovas aprėpia mažesnį plotą, tad vienam naudotojui gali tekti daugiau pralaidumo (o tinkle galima dažnių daugkartinis panaudojimas). LEO palydovai perduoda ryšį, kai vienas pasislepia už horizonto, o kitas pasirodo – visa tai automatiškai valdo programinė įranga ir antenos, kurios seka judančius palydovus. Pavyzdžiai: SpaceX Starlink (planas – virš 12 000 palydovų), OneWeb (planavo 648 palydovus) – abi tai LEO interneto konstelacijos. LEO palydovai mažesni ir pigesni nei GEO, bet jų reikia daug daugiau. Taip pat reikia tankaus antžeminių stočių tinklo ir pažangios programinės įrangos tinklui valdyti. Sudėtingumas didesnis, tačiau veikimas geresnis (maža delsa, didelis greitis), o padengimas galiausiai gali būti tikrai pasaulinis (įskaitant poliarines sritis, kurios GEO pasiekiamos prastai).

Apibendrinant, GEO vs LEO: GEO palydovai = labai aukštas skriejimo aukštis, nejudantys Žemės atžvilgiu, tad tereikia kelių palydovų ir paprastų fiksuotų antenų naudotojų įrangoje, bet delsa didelė ir pralaidumas ribotas. LEO palydovai = žemas aukštis, juda danguje, reikia daug palydovų ir sekimo antenų, bet delsa labai maža ir galima aptarnauti daugiau naudotojų didesniu greičiu vienam asmeniui. Dar yra MEO (vidutinės Žemės orbitos) sistemos tarpinio aukščio zonoje (pvz., apie 5 000–12 000 km), kurios bando pasiekti kompromisą tarp abiejų variantų – pvz., O3b tinklas (~8 000 km aukštyje) turi apie 150 ms delsą ir naudojamas telekomunikacijų magistralėms nuošaliose vietovėse. Tačiau vartotojų internetui 2025 m. pagrindinės strategijos yra GEO (senasis tipas) ir LEO (nauja kryptis). Kiekviena orbita turi savo nišą: GEO įrodyta ir patikima plačiam padengimui (ir puikiai tinka TV transliacijoms ir pan.), o LEO – pažangiausia mažos delsos, didelio greičio ryšiui. Ateities tinklai galbūt netgi derins abi sistemas, kad gautų abiejų privalumus telarus.com telarus.com.