Įžanga
2022–2025 metų laikotarpis pažymėjo Ukrainos virtimą bepiločių orlaivių (dronų) diegimo ir inovacijų centru. Bepilotės orlaivių sistemos (BOS), visuotinai vadinamos dronais, įsiliejo į beveik visas Ukrainos kariuomenės, komercines, civilines ir humanitarines sritis. Vykstančiame kare, kurį sukėlė 2022 m. Rusijos invazija, dronai tapo nepakeičiamu mūšio lauko įrankiu – jie buvo naudojami nuo žvalgybos ir tiksliųjų smūgių iki logistikos ir elektroninio karo priemonių. Tuo pačiu metu Ukrainos visuomenė ir pramonė išnaudojo dronų technologiją nekariniais tikslais – nuo žemės ūkio ir infrastruktūros stebėsenos iki humanitarinės pagalbos ar medicinos siuntų pristatymo. Šioje ataskaitoje pateikiama išsami Ukrainos dronų naudojimo 2022–2025 m. apžvalga, aprėpianti bepiločių diegimą mūšio lauke ir civilines sritis, svarbiausius gamintojus bei tiekėjus (tiek vietinius, tiek užsienio), karo metu išaugusią Ukrainos dronų pramonę ir ateinančių metų perspektyvas kariniame ir civiliniame sektoriuose.
Dronų panaudojimas kare (2022–2025)
Ukrainos kariškiai ruošia didelį kvadkopterį kovos veiksmams. Dronai iš esmės pakeitė karines operacijas Ukrainos gynyboje prieš Rusijos agresiją. 2023 m. pabaigoje beveik kiekviena Ukrainos kovinė brigada buvo integravusi dronus į savo struktūrą, turėdama specializuotus bepilotes komandas žvalgybai, artilerijos koregavimui ir atakoms [1] [2]. Maži žvalgybiniai dronai tapo kasdienybe fronto linijose – daug jų sudaro komerciniai kvadkopteriai, pavyzdžiui kiniški DJI Mavic, pritaikyti suteikti karių apkasams tiesioginį priešo lauko vaizdą [3] [4]. Šie nebrangūs kvadkopteriai (kainuojantys 1500–3000 JAV dolerių) pasirodė esą neįkainojami nustatant priešo pozicijas ir vedant artilerijos ugnį [5] [6]. Didesni, tvirtagliuistiai žvalgybos dronai su ilgomis skrydžio galimybėmis darbuojasi toliau nuo fronto ir perduoda koordinatės į skaitmenines sistemų platformas, tokias kaip Kropyva [7]. Pastovus oro žvalgybos gebėjimas – dažnai valdomas civiliais apmokytų dronų pilotų – suteikė Ukrainos pajėgoms pranašumą situacijos stebėsenoje ir taikliam nutaikymui.
Kova ir atakos: Ginkluoti dronai ir klajokliai (kamikadzės) buvo plačiai panaudoti Ukrainos tiesioginėms atakoms. Karo pradžioje turkiškas Bayraktar TB2 užkariavo pasaulio dėmesį naikindamas rusų šarvuotą techniką ir tiekimo kolonas. Bent 50 Bayraktar TB2 buvo perduota Ukrainai, o invazijos pirmomis savaitėmis šie bepiločiai atnešė skaudžių nuostolių Rusijos sausumos pajėgoms ir pakėlė ukrainiečių dvasią [8] [9]. Visgi Rusijai prisitaikius savo oro gynybos ir elektroninio karo taktiką, Bayraktar veikla ilgainiui persikėlė į žvalgybą ir masinių smūgių rolė sumažėjo [10]. 2023 m. viduryje Ukrainos vadai pripažino, kad „sunku rasti progą panaudoti [TB2]“ dėl tankios priešo oro gynybos [11] [12]. Dėl to Ukraina vis dažniau naudojo mažesnius kamikadzes dronus ir pigius naikintuvus. JAV perdavė šimtus Switchblade klajojančių dronų ir panašių sistemų – virš 700 Switchblade modelių (tiek mažesnis 300, tiek didesnis 600, skirtas šarvams naikinti) ir apie 1800 Phoenix Ghost taktinių dronų buvo perduoti iki 2023 m. pradžios [13]. Šie dronai paleidžiami iš vamzdžio ir nutaikomi į taikinius, sprogdami smūgio vietoje. Taip pat Lenkija suteikė WB Electronics Warmate klajojančius bepilocius [14], o Jungtinė Karalystė ir Norvegija perdavė mikro Black Hornet dronus (delno dydžio skraidykles žvalgybai ir taikinio paieškai), pagerindamos pėstininkų žvalgybos galimybes [15] [16].
Galbūt labiausiai lūžį sukėlė Ukrainos masinis FPV kamikadzės dronų naudojimas. Tai pigūs, greiti kvadkopteriai ar nedideli sparnuočiai, iš pradžių skirti hobinės lenktynių rinkai, dabar pritaikyti su sprogiomis kovinėmis galvutėmis ir kameromis, signalą perduodant tiesiai į operatoriaus VR akinius [17] [18]. FPV drono surinkimo kaina tėra 400–500 JAV dolerių (plius susprogdintinas užtaisas) [19] [20], bet jie gali sunaikinti milijonus kainuojančius taikinius, pvz. tankus ar artileriją [21] [22]. Patyrę pilotai valdo FPV dronų spiečius ir, 2023 m. Ukrainos šaltinių vertinimu, iki 60–80% kai kurių rūšių Rusijos įrangos nuostolių sukėlė būtent nedideli taktinių klasių dronai [23] [24]. Kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose skelbiami kovinių FPV dronų vaizdo įrašai, atakuojantys šarvuotą techniką [25]. Šiuos bepiločius ypač sunku numušti, nes jie skraido žemai, greitai ir gali persekioti judantį taikinį labai tiksliai [26]. Ukrainos puolimo daliniai taip pat naudoja modifikuotus komercinius kvadkopterius, krentančius granatas ar minas iš oro – ši taktika verčia priešo karius budriai klausytis dronų ūžesio virš galvų [27]. 2023 m. pabaigoje mažųjų dronų naudojimas tapo organizuotas – buvo suformuotos puolamosios dronų kuopos, beveik kiekvienas pėstininkų būrys turėjo savo žvalgybinius dronus [28]. Taip pat pradėta avariniu tempu masiškai gaminti dronus vietoje – siekiant pagaminti iki 1 mln. FPV dronų 2024 metais [29]. 2025 m. pradžioje Ukrainoje jau buvo gaminama apie 200 000 FPV dronų kas mėnesį [30].
Tolimieji smūgiai: Dronus naudojo abi pusės smūgiams toli už fronto linijų. 2022 m. rudenį Rusija masiškai paleido Shahed-136 klajojančius dronus (tiekė Iranas), kad atakuotų Ukrainos miestus ir infrastruktūrą [31]. Shahed-136 – delta tipo „kamikadzė“, skrendantis iki 2500 km, sunkiai aptinkamas radaru ir kainuojantis mažiau nei 100 000 dolerių [32]. Šie dronai skraido iš anksto suplanuotais maršrutais, dažnai puldami spiečiuose ir versdami Ukrainą švaistyti brangius oro gynybos resursus arba šaudyti į juos kulkosvaidžiais [33]. Atsakydama į nuolatinius dronų reidus, Ukraina improvizavo taktiką – ant pikapų montavo zenitinius pabūklus Shahedų perėmimui [34]. Be to, Ukraina ėmėsi kurti nuosavus tolimojo nuotolio bepiločius, skirtus taikyti į gilius Rusijos taikinius [35]. Nors pirmieji ukrainietiški tolimų atstumų dronai buvo pažeidžiami Rusijos trukdyme ir oro gynyboje, 2023 m. pabaigoje Ukraina pasiekė sėkmės su nuosavomis sistemomis, pvz., UJ-22 dronu (UkrJet), kurio nuotolis – 800 km, panaudonu taikiniams už Ukrainos ribų [36]. Ukraina sukūrė ir stambesnius tolimuosiuose atstumuose veikiančius dronus, pvz., „Liuty“ (Antonov), panašius dydžiu ir nuotoliu į Shahed [37]. Šie ilgo nuotolio bepiločiai buvo naudojami smogiant oro bazėms, degalų sandėliams ir infrastruktūrai už šimtų kilometrų nuo fronto [38]. 2024 m. sausį drono ataka sudegino Novatek Ust-Luga degalų terminalą Rusijoje [39]. Prezidentas Zelenskis pažymėjo Ukrainos didėjančią bepiločių flotilę kaip „aiškią ir veiksmingą garantiją“ atsakomųjų smūgių galimybėms [40].
Elektroninis karas ir kontrapriemonės: Įtempta dronų dvikova Ukrainoje sukėlė lygiavertį elektroninį karą abiejose pusėse. Elektroniniai trikdžiai tapo efektyviausia priemone stabdyti dronus skrydžio metu [41]. Priešininkai sočia frontą EW sistemomis, kurios trukdo GPS ir radijo signalus, priversdamos dronus prarasti valdymą ar vaizdo saitą [42]. Tai sukelia aukštųjų technologijų „katės ir pelės“ žaidimą: vos drone pakeitus valdymo dažnius ar šifravimą, priešininko EW adaptuojasi [43]. Ukrainos pilotai teigia, kad turi nuolat ieškoti naujų dažnių, naudoti signalo retransliatorius (net kabinamus ant kito drono), kad išlaikytų ryšį didesniame atstume [44]. Abi pusės perka „antidronines šautuvus“, spinduliuojančius trukdymo signalus tiesiogiai į priešo kvadkopterius [45]. Kai Rusijos dronai perėjo prie naujų dažnių, dalis senesnės ukrainietiškos EW įrangos tapo mažiau efektyvi [46]. 2024 m. elektromagnetinė aplinka tapo ypač „triukšminga“, o dėl persidengiančių trukdymo zonų net savai dronai dažnai būdavo nevaldomi. Kad aplenktų trukdymą, abi pusės pradėjo vystyti bepiločius, gebančius veikti autonomiškai arba per nenutrūkstamus optinius ryšius. Vienas sprendimų – dirbtinio intelekto valdomi dronai, galintys atpažinti taikinį ir pulti be tolimesnio operatoriaus įsikišimo [47]. Kaip paaiškino vienas Ukrainos piloto, „tokio drono nesutrukdysi, nes tiesiog nėra ko trukdyti,“ bet ekspertai pabrėžia, jog ši technologija dar brandinama [48]. Taip pat rusiški dronai jau naudoja optofiberinius kabelius, todėl jų valdymo neliečia radijo triukšmai; Ukraina skuba diegti tą patį [49]. Tokie modernūs valdymo sprendimai ir autonomija lems kitą dronų karo etapą, nes elektroninės kontrpriemones nuolat tobulėja [50].
Logistika ir kita karinė paskirtis: Nepaisant dominavimo kovos ir žvalgybos srityse, Ukraina eksperimentavo su dronų naudojimu logistikai tiesioginiame mūšio lauke. Maži multikopteriai kartais panaudoti šaudmenims, vandeniui ar vaistams perduoti atokioms padėtims, sumažinant pavojų žmonėms. Didžiųjų krovinių dronų idėja Ukrainoje vystoma dar prieš karą (pvz., „Airlogix“ projektas), po invazijos pritaikyta kariniam žvalgybos naudojimui [51]. Kol kas dronų pristatymai mūšio sąlygomis riboti tik trumpiems atstumams dėl oro erdvės kontrolės ir svorio limitų. Tačiau plečiantis Ukrainos bepiločių gebėjimams, kariuomenė svarsto panaudoti „droninius mulus“ gyvybiškai svarbių atsargų gabenimui rizikingose zonose.
Jūrų dronai: Ukraina pionieriškai įdiegė nuotoliniu būdu valdomus paviršinius laivus (jūros dronus), dar labiau plėsdama dronų karo apimtį. Nuo 2022 m. Ukrainos laivynas ir specialiosios pajėgos dislokavo sprogmenimis užkrautus nuotolinius katerius Rusijos karo laivų puolimui Juodojoje jūroje. Šie jūros dronai sėkmingai nugalėjo uostų gynybą, sunaikindami ar smarkiai pažeisdami ne vieną Rusijos laivą [52]. Jūrų dronai privertė Rusijos Juodosios jūros flotilę trauktis iš okupuotų Krymo uostų ir palengvino Ukrainos pakrantės blokadą [53]. Tokiu būdu buvo iš dalies atverti uostai Ukrainos grūdų eksportui. 2024–2025 m. Ukraina ėmė ginkluoti jūrinius dronus raketomis ir zenitiniais pabūklais, paversdama nuotolinius katerius mobiliais paleidimo kompleksais [54]. 2025 m. sausį Ukrainos jūrų dronas su raketomis numušė kelis Rusijos sraigtasparnius virš Juodosios jūros, o gegužę – du naikintuvus, tai buvo pasaulio mastu analogų neturintis dronų pasiekimas [55]. Šie įvykiai išryškina Ukrainos inovatyvų požiūrį į dronus ne tik ore, bet ir jūroje bei ant žemės – taip Ukrainai pavyko atremti žymią Rusijos kiekybinę persvarą. 2024 m. pabaigoje Ukraina pirmoji pasaulyje įvykdė pilnai nuotolinę bendrą ataką, derindama sausumos ir FPV orinius dronus, visiškai be žmonių dalyvavimo tiesioginėje atakoje [56].
<!– Jei pageidaujate, tęsiu likusių skyrių vertimą į lietuvių kalbą išlaikydamas visą HTML ir nuorodas.
References
1. www.reuters.com, 2. www.reuters.com, 3. www.reuters.com, 4. www.reuters.com, 5. www.reuters.com, 6. www.reuters.com, 7. www.reuters.com, 8. www.businessinsider.com, 9. www.businessinsider.com, 10. www.businessinsider.com, 11. www.businessinsider.com, 12. www.businessinsider.com, 13. defensescoop.com, 14. en.wikipedia.org, 15. www.reuters.com, 16. www.reuters.com, 17. www.reuters.com, 18. www.reuters.com, 19. www.reuters.com, 20. www.reuters.com, 21. www.reuters.com, 22. www.reuters.com, 23. georgetownsecuritystudiesreview.org, 24. georgetownsecuritystudiesreview.org, 25. www.reuters.com, 26. www.reuters.com, 27. www.reuters.com, 28. www.reuters.com, 29. www.reuters.com, 30. www.atlanticcouncil.org, 31. www.reuters.com, 32. www.reuters.com, 33. www.reuters.com, 34. www.reuters.com, 35. www.reuters.com, 36. www.reuters.com, 37. www.uasvision.com, 38. www.atlanticcouncil.org, 39. www.reuters.com, 40. www.atlanticcouncil.org, 41. www.reuters.com, 42. www.reuters.com, 43. www.reuters.com, 44. www.reuters.com, 45. www.reuters.com, 46. www.reuters.com, 47. www.reuters.com, 48. www.reuters.com, 49. www.atlanticcouncil.org, 50. www.reuters.com, 51. www.uasvision.com, 52. www.atlanticcouncil.org, 53. www.atlanticcouncil.org, 54. www.atlanticcouncil.org, 55. www.atlanticcouncil.org, 56. www.atlanticcouncil.org
