Modernus karinis palydovas, skriejantis aplink Žemę. Tokie orbitoje veikiantys įrenginiai tapo esminiais strateginiais įrankiais, dažnai vadinamais „galutine aukštuma“ karo veiksmuose.
Karinių palydovų technologijos įvadas
Kariniai palydovai – tai dirbtiniai palydovai, naudojami gynybos ir saugumo tikslams, suteikiantys dabar jau būtinas šiuolaikinio karo galimybes [1]. Nuo ankstyvųjų Šaltojo karo žvalgybinių palydovų kosminės technologijos išaugo iki „tyliųjų sargų“, kurie suteikia neprilygstamų privalumų žvalgybos, ryšio ir tiksliųjų veiksmų srityse [2]. XXI amžiuje kariniai palydovai yra esminiai galios daugintojai – jie rodo valstybės karinę stiprybę ir pasirengimą, užtikrindami realaus laiko stebėseną ir saugų ryšį visame pasaulyje [3]. Šios sistemos suteikia kariuomenėms strateginį pranašumą: jos gali šnipinėti priešininkus iš orbitos, perduoti įsakymus ir duomenis akimirksniu dideliais atstumais, valdyti ginklus su milžinišku tikslumu ar net aptikti raketų paleidimus ankstyvojoje fazėje. Iš esmės kosmosas tapo svarbia kovos aplinka, o planuotojai orbitalinius pajėgumus laiko pagrindiniu veiksniu išlaikyti informacinį pranašumą ir situacinį sąmoningumą mūšio lauke [4] [5]. Dėl to investicijos į karinę kosmoso technologiją visame pasaulyje šoktelėjo, skatindamos spartų inovacijų ir tarptautinės konkurencijos augimą šiame „aukštumos“ sektoriuje.
Kariniai palydovai pagal tipus
Kariniai palydovai būna įvairių tipų, sukurti konkrečioms užduotims. Dažniausios kategorijos: žvalgybos (šnipinėjimo) palydovai, ryšio palydovai, navigacijos palydovai, ankstyvojo perspėjimo palydovai ir signalų žvalgybos (SIGINT/ELINT) palydovai [6]. Žemiau pateikiame kiekvieno tipo apžvalgą ir paskirtį su pavyzdžiais:
Žvalgybiniai/vaizdiniai palydovai
Dar žinomi kaip šnipinėjimo palydovai, skirti žvalgybai, stebėjimui ir žvalgybai (ISR) iš kosmoso. Juose įmontuoti galingi optiniai teleskopai, infraraudonieji jutikliai ar sintetinės apertūros radarai (SAR), leidžiantys daryti aukštos raiškos Žemės vaizdus. Žvalgybos palydovai gali užfiksuoti aiškias priešo objektų nuotraukas, sekti kariuomenės judėjimus, net aptikti maskuotus taikinius, naudodami termovaizdį [7]. Modernios JAV KH-11 serijos ar Kinijos „Yaogan“ konstelacija užtikrina detalią stebėseną, pateikdami gyvybiškai svarbią informaciją karinei analizei [8]. Pagrindinės šių palydovų funkcijos:
- Aukštos raiškos optinių vaizdų darymas iš mūšio laukų ir strateginių objektų.
- Radaro ar termovaizdžio skenavimas, skvarbiantis pro debesis ar tamsą, atskleidžiant paslėptus objektus.
- Raketų bandymų aikštelių, bazių, infrastruktūros stebėjimas laike, norint sekti pokyčius.
- Ilgalaikė karštų geopolitinių taškų stebėsena neišduodant stebimo objekto [9].
Dažni ir slapti „akys iš dangaus“ suteikia vadovams beveik realaus laiko informaciją apie priešo veiksmus, stipriai didindami situacinį suvokimą ir strateginį planavimą.
Ryšio palydovai
Kariniai ryšio palydovai (MilSatCom) – saugaus, didelio nuotolio karinių pajėgų ryšio stuburas. Jie orbitoje (dažnai geostacionariniuose taškuose) perduoda balsą, duomenis ir vaizdą tarp vadų ir pasaulyje išdėstytų padalinių. Šie palydovai kuria užšifruotus, sunkiai trukdomus ryšius, leidžiančius kariams, laivams ir orlaiviams darniai veikti skirtinguose žemynuose [10] [11]. Pavyzdžiui, JAV Advanced Extremely High Frequency (AEHF) palydovų sistema užtikrina sustiprintą pasaulinį ryšį, atsparų trukdžiams bei branduolinio poveikio padariniams [12]. Ryšio palydovai užtikrina:
- Realaus laiko vadovavimą ir kontrolę, kad įsakymai būtų perduodami net į nutolusius regionus.
- Aukštos kokybės vaizdo, jutiklių duomenų ir situacijos ataskaitų perdavimą.
- Jungtis valdomiems bepilotėms sistemoms (drone‘ams) ir platformoms, reikalaujančioms nuolatinių duomenų [13].
- Tvirtą ryšį susidūrus su kibernetiniais ar fiziniais trikdžiais, naudojant šifravimą bei palydovų keitimą.
Iš esmės palydovai veikia kaip „karinio interneto mazgai kosmose“, išlaikydami ryšį ir koordinaciją. Pavyzdžiui, JK Skynet ir Prancūzijos Syracuse palydovai užtikrina dedikuotus ryšio kanalus tų šalių kariuomenėms [14].
Navigaciniai (GNSS) palydovai
Navigacijos palydovai teikia pozicionavimo, navigacijos ir laiko (PNT) paslaugas, kurios būtinos tiksliems veiksmams. Garsiausios pasaulio navigacijos sistemos (GNSS) – GPS (JAV), GLONASS (Rusija), Galileo (ES), Beidou (Kinija) – yra dvigubos paskirties konstelacijos, suteikiančios vietos nustatymą ir laiko signalus tiek kariuomenei, tiek civiliams. Su GPS navigacija kariuomenė gali tiksliai judėti ir valdyti ginklus. Pavyzdžiui, JAV JDAM bombos išnaudoja palydovo koordinates, kad pataikytų beveik metru tikslumu [15]. Šiuolaikinės karinės kampanijos naudojasi šiomis sistemomis:
- Valdant protingąsias bombas, raketas ir artileriją iki tikslių koordinatų efektyviam sunaikinimui [16] [17].
- Teikiant navigacinę pagalbą kariams ir technikai nežinomoje ar GPS blokuotoje vietovėje.
- Pagalba laivynui ir orlaiviams tiksliam navigavimui ir koordinuotoms atakoms.
- Laiko sinchronizavimas saugiam ryšiui ir tinkliniams veiksmams [18] [19].
Pavyzdžiui, JAV Navstar GPS konstelacija (valdoma Kosmoso pajėgų) laikoma auksiniu standartu ir teikia viso pasaulio, bet kokiu oru veikiančią lokalizaciją JAV bei sąjungininkų pajėgoms [20]. Rusijos GLONASS bei Kinijos Beidou atitinkamai užtikrina tų šalių karinę nepriklausomybę navigacijos srityje. GNSS signalų trikdymas (blokuojant ar klaidinant) laikomas rimta grėsme, nes šiuolaikinis precizinis karas yra stipriai priklausomas nuo palydovų navigacijos.
References
1. en.wikipedia.org, 2. www.aerospacedefensereview.com, 3. www.aerospacedefensereview.com, 4. www.aerospacedefensereview.com, 5. www.af.mil, 6. en.wikipedia.org, 7. www.nsin.us, 8. www.nsin.us, 9. www.nsin.us, 10. www.nsin.us, 11. www.nsin.us, 12. www.nsin.us, 13. www.nsin.us, 14. spacenews.com, 15. www.af.mil, 16. www.nsin.us, 17. www.nsin.us, 18. www.nsin.us, 19. www.nsin.us, 20. www.nsin.us
