Kinijos 2025 m. birželio eksperimentas, kai iš geostacionariosios orbitos lazeriu, vos ryškesniu už naktinę lempelę, buvo perduodama 1 Gbps duomenų, sukrėtė telekomunikacijų pramonę – ir išgąsdino karinius planuotojus visame pasaulyje. Daugelyje atvirųjų šaltinių sutariama, kad šis demonstravimas įrodo, jog Kinija gali perduoti didelės spartos duomenų srautą penkis kartus greičiau nei šiuolaikiniai „Starlink“ ryšiai, vartodama tik dalį galios, nes pasitelkia naują „AO–MDR sinergiją“ optiniame sprendime. Visgi analitikai įspėja, kad antraštės, tokios kaip „sumalė Starlink į miltus“, tik hiperbolizuoja šį įvykį; išties niekas nebuvo sunaikinta. Tikrasis šio pasiekimo signalas – tai brandėjantis Kinijos veikimo planas, kuriame komercinės inovacijos derinamos su antipirmos kosmoso doktrina, priversdamas JAV ir sąjungininkus paspartinti savo tiesioginės energijos gynybą.
Kas tiksliai įvyko?
Kinijos tyrėjai, vadovaujami prof. Wu Jian (Pekino pašto ir telekomunikacijų universitetas) ir Liu Chao (Kinijos mokslų akademija), nukreipė 2 vatų lazerį iš 36 000 km aukščio į antžeminę stotį ir pasiekė 1 Gbps – „penkis kartus greičiau nei Starlink“, rašė South China Morning Post, pavadindamas spindulį „tokiu blankiu kaip žvakė“, bet išskirtinai gerai pataisytu per adaptyvią optiką + modalinę įvairovės priėmimą (AO–MDR) [1]. Interesting Engineering patvirtino tuos pačius rodiklius ir nuopelnus AO–MDR schemai, kuri pagerino naudingo signalo kokybę nuo 72 % iki 91 %, nepaisant stiprių turbulencijų [2].
Populiarus mokslo portalas Daily Galaxy techninį proveržį pavertė klikų viliojimu, teigdamas, kad palydovas „pranoko Starlink … ir peržengė daugelio įsivaizduojamas ribas“ [3]. Europos leidinys Visegrád Post tai įvardijo kaip „stulbinamą žygdarbį, galintį revoliucionizuoti globalią duomenų mainų rinką“ [4].
Kaip veikia AO–MDR
Tradicinės optinės jungtys arba koreguoja iškraipytas bangų frontus (adaptyvi optika), arba surenka išsklaidytus modalinius signalus (modalinė įvairovė). Wu ir Liu prototipas daro abu vienu metu: per 1,8 m teleskopą perduoda aštuonias erdvines modas, o programinė įranga realiu laiku pasirenka tris švariausius kanalus, tokiu būdu išlaikant žemą bitų klaidų dažnį net naudojant tik du vatus optinės galios [5].
Greitumo palyginimas su Starlink realybe
„Starlink“ paslaugų naudotojai įprastai gauna 100–300 Mbps greitį savo antenoms, nors atskiri žemės traukos (LEO) palydovo siuntimai gali pasiekti net 600 Mbps; duomenų siuntimas atgal yra lėtesnis. Palyginti – kinų GEO ryšys pasiekė 1 Gbps vienu lazeriu, o tai – reikšmingas šuolis, įvertinant GEO 36 000 km signalų slopinimą. SCMP straipsnis tiesiog pastebėjo, kad „Starlink“ „sunkios atmosferos sąlygomis“ bandomose pozicijose „maksimaliai siūlo vos kelis megabitus“, tad 1 Gbps – „penkis kartus greičiau“ tokiu kontekstu [6].
„IEEE Spectrum“ autorius Andrew Jones primena, kad „SpaceX“ jau naudoja 100 Gbps lazerines tarp-palydovines jungtis orbitoje, o Kinijos startuoliai, tokie kaip „Laser Starcom“, jau demonstruoja 400 Gbps spartą, taigi vien pralaidumas nėra revoliucinis; naujovė yra tame, kad tai pasiekiama su tokia maža galia iš GEO [7].
Strateginė nauda – ir grėsmė
Kariniai analitikai demonstraciją iš karto vertino per antipirmos kosmoso prizmę. Asia Times anksčiau aprašė kinišką, dirbtinio intelekto valdomą idėją, kaip „numušti Starlink tinklą iš dangaus“ Taivano konflikto scenarijuje, pasitelkiant 99 palydovus-„medžiotojus“, sekančius žvaigždyną [8]. 2024 m. liepos tyrimo užrašuose užfiksuoti paraleliniai darbai prie povandeninių laivų megavatinių lazerių, galinčių slaptai švitinti palydovus per ištraukiamą stiebą ir taip sukelti sunkiai nustatomą palydovo žūtį žemoje orbitoje [9].
2025 m. balandžio liudijime JAV kosminių pajėgų vadas gen. Chance Saltzmanas įspėjo Kongresą, kad Kinija jau turi „antžeminius lazerius, galinčius trikdyti, sumenkinti arba sugadinti palydovų jutiklius“ ir greitu metu gali dislokuoti tokio stiprumo spindulius, kad būtų galima sunaikinti palydovų struktūras [10]. Saltzmanas dar kartą pakartojo susirūpinimą kitame Air & Space Forces interviu, pabrėždamas, kad Pekinas investuoja į visas šešias priešpalydovinių ginklų kategorijas – kinetinius ir tiesioginės energijos, tiek antžeminius, tiek kosminius – kol JAV atsilieka nuo kosmose esančių galimybių [11].
„Fox News“ išskyrė Saltzmano apibūdinimą apie Kinijos pasiekimus kaip „proto neaprėpiami“, pažymėdama, kad Kinijos ginklų arsenale jau yra trukdikliai, raketos ir tiesioginės energijos spinduliai, galintys išjungti JAV palydovus nesukeldami pavojingų nuolaužų [12].
Atvirųjų šaltinių žvalgybos bendruomenė taip pat stebi Kinijos ir Rusijos radijo dažnio bei aukštos galios mikrobanginio užtaisų tyrimus; Markos Trichas ir Matthew Mowthorpe Space Review tai vadina „ypač efektyviu antipirmos kosmoso ginklu“ [13]. „Popular Mechanics“ anksčiau išryškino neįprastą veiklą Kinijos Korlos lazerių bazėje, įtardama treniruotes, kaip „sunaikinti pranašumą“ apakindama ar perimdama Vakarų palydovus [14].
Ar iš tiesų Starlink buvo „sumalė į miltus“?
Ne. Populiari frazė Daily Galaxy straipsnyje tėra metafora, žyminti, kad laboratorinė demonstracija pranoko „Starlink“ greitį, o ne kad fiziniai LEO tinklo palydovai buvo sugadinti. Jokie veikiančio „Starlink“ palydovai nebuvo nei suardyti, nei sunaikinti. Ekspertai įspėja nepainioti lazerinių komunikacijų – kurios siunčia informaciją – su lazeriniais ginklais, kurie perkaista paviršius ar naikina jutiklius. 2 vatų testas priskiriamas būtent pirmajai kategorijai; destruktyvūs ASAT lazeriai reikalauja šimtus ar tūkstančius kartų didesnės galios.
Vis dėlto ši technologija yra dvejopo naudojimo. Tokia tiksli spindulio valdymo technologija, kuri leidžia duomenų srautą nutaikyti į Žemę, padidinus galios lygį ir aktyvumą, leistų pažeisti priešininko palydovo optinius įtaisus ar saulės kolektorių grandines. Tai ir kelia susirūpinimą Vašingtone bei sostinėse sąjungininkių.
Ekspertų balsai
| Ekspertas | Pagrindinė citata | Šaltinis |
|---|---|---|
| Wu Jian (Pekino universitetas) | AO–MDR metodas yra „proveržinis“, leidžiantis „žvakės galios lazeriui prasiskverbti per turbulenciją“ gigabitiniais greičiais. | [15] |
| Andrew Jones (IEEE Spectrum) | Kinijos 400 Gbps tarp-palydovinis testas rodo „laipsnišką pokytį, o ne technologinį lūžį“, tačiau sekimo tikslumas iki penkių µrad yra „gyvybiškai svarbus“. | [16] |
| Gen. Chance Saltzman (JAV kosminės pajėgos) | Kinija „didelėmis apimtimis investuoja“ į visas šešias antipirmos kosmoso ginklų klases; „iki 2020-ųjų pabaigos–2030-ųjų pradžios tikimės lazerių, galinčių fiziškai sunaikinti palydovų struktūras.“ | [17] |
| Markos Trichas ir Matthew Mowthorpe (BAE / Space Review) | RF ir mikrobanginės tiesioginės energijos ginklai galbūt nepakankamai viešinami, bet „naikūs“ ir, tikėtina, bus greitai pradėti naudoti Kinijoje. | [18] |
Tarptautinės reakcijos ir politikos pokyčiai
- Jungtinės Valstijos – Pentagonas pirmiausia renkasi antžeminius trukdiklius ir pigius antipirmos kosmoso įrankius, tačiau pripažįsta, kad galiausiai reikės prilygti Kinijai kosmose esančiomis tiesioginės energijos sistemomis [19].
- Europos Sąjunga / ESA – Europos „HydRON“ programa siekia 100+ Gbps lazerinių ryšių iš GEO, norėdama neatsilikti nuo Kinijos pažangos ir „Starlink“ atnaujinimų [20].
- Komercinis sektorius – Investuotojai pastebi: jei 2 vatų GEO mazgas gali teikti gigabito spartos duomenų srautus, atokiuose regionuose duomenų perdavimo ekonomika gali vėl pasvirti GEO naudai, menkinant didžiulių LEO įsikūrusių žvaigždynų populiarumą. Telekomunikacijų analitikai ragina skubiai bandyti mažos galios optinius įtaisus Vakarų GEO palydovuose [21].
Perspektyva: kas bus toliau?
- Galios didinimo eksperimentai – Kinijos laboratorijos jau paskelbė kilovatinių lazerių koncepcijas palydovams; patikimas galios padidinimas orbitoje ištrintų ribą tarp komunikacijos ir ginklo.
- Antilazerinė apsauga – Tikėtina, kad „Starlink“ ir kitos žvaigždynų sistemos pridės apsaugines dangas, veidrodinius jutiklių dangtelius ir vengiamojo manevravimo algoritmus.
- Elgesio normos ir susitarimai – JT atviro darbo grupė dėl kosminių grėsmių veikiausiai susidurs su didesniu spaudimu iš anksto reglamentuoti grįžtamuosius tiesioginės energijos atakas, kol negrįžtamieji bandymai nesukels nuolaužų krizės.
- Komercinė įsisavinimo lenktynės – GEO operatoriai galėtų išbandyti mažos galios lazerinius duomenų srautus per dvejus metus, konkuruodami, kas pasiūlys mažesnį nei 100 ms delsos laiką, derinant optines linijas su LEO pakraščio saugyklomis.
Papildoma literatūra
- South China Morning Post – „Kinijos palydovas pasiekia 5 × Starlink greitį su 2 W lazeriu“ [22]
- Interesting Engineering – „5× greičiau nei Starlink: Kinijos palydovas siunčia duomenis naudodamas minimalią lazerio galią“ [23]
- Daily Galaxy – „China Strikes Hard: Satellite pulverizes Starlink with a 2-Watt laser“ [24]
- Visegrád Post – „Blazing‑Fast Chinese Satellite Outpaces Starlink“ [25]
- Asia Times – „China plans to blow Starlink out of the sky in a Taiwan war“ [26]
- China-Arms – „Submarine Laser Weapon Research Targets Starlink Threat“ [27]
- Defense One – „How China is expanding its anti‑satellite arsenal“ [28]
- Air & Space Forces Magazine – „Space Force focused on the ground for anti‑satellite weapons“ [29]
- Fox News – „Mind‑boggling: Space Force chief warns about Chinese capability to knock out US satellites“ [30]
- IEEE Spectrum – „China makes high‑speed laser links in orbit“ [31]
- The Space Review – „Russian and Chinese development of RF directed‑energy weapons for counterspace“ [32]
- Popular Mechanics – „China could be using laser weapons to hijack American satellites“ [33]
Taigi Kinijos 2 vatų lazerinis ryšys – tai ir techninis meistriškumas, ir galingas geopolitinis signalas: mažos galios precizinė optika jau geba atlikti darbus, kuriems anksčiau būdavo reikalinga didžiulė ir galinga įranga. Ar ši galimybė nulems atgimstančią kosminę plačiajuostę erą, ar tylų palydovų susirėmimų periodą, priklausys nuo to, kaip greitai reaguos konkurentai – ir ar diplomatams pavyks aplenkti šiuos spindulius.
References
1. www.scmp.com, 2. interestingengineering.com, 3. dailygalaxy.com, 4. visegradpost.com, 5. interestingengineering.com, 6. www.scmp.com, 7. spectrum.ieee.org, 8. asiatimes.com, 9. www.china-arms.com, 10. www.defenseone.com, 11. www.airandspaceforces.com, 12. www.foxnews.com, 13. www.thespacereview.com, 14. www.popularmechanics.com, 15. www.scmp.com, 16. spectrum.ieee.org, 17. www.defenseone.com, 18. www.thespacereview.com, 19. www.airandspaceforces.com, 20. spectrum.ieee.org, 21. visegradpost.com, 22. www.scmp.com, 23. interestingengineering.com, 24. dailygalaxy.com, 25. visegradpost.com, 26. asiatimes.com, 27. www.china-arms.com, 28. www.defenseone.com, 29. www.airandspaceforces.com, 30. www.foxnews.com, 31. spectrum.ieee.org, 32. www.thespacereview.com, 33. www.popularmechanics.com
