Stulbinanti tiesa apie interneto bumą Čilėje: prisijungę 96 % gyventojų (ir šis skaičius auga)

Įžanga: Pastarąjį dešimtmetį Čilėje įvyko interneto prieigos revoliucija, dėl kurios šalis tapo viena iš labiausiai prisijungusių Lotynų Amerikoje. 2024 m. pradžioje net 96,5% Čilės namų ūkių naudodamiesi internetu – dar 2015 m. šis rodiklis siekė tik apie 70% litoralpress.cl. Ši įspūdinga plėtra buvo paskatinta visos šalies infrastruktūros atnaujinimų, intensyvios plačiajuosčio konkurencijos ir pažangios vyriausybės politikos. Tačiau už pagrindinių rodiklių slypi netikėtumų apie skirtumus tarp miesto ir kaimo vietovių, technologijas, kurios jungia atokiausius Čilės kampelius, bei vis dar išliekančius klausimus dėl kainų prieinamumo ir skaitmeninės atskirties. Šioje ataskaitoje išsamiai analizuojama interneto prieigos situacija Čilėje, aptariama aštuonios pagrindinės įžvalgos – nuo aprėpties statistikos ir technologinių tendencijų iki paslaugų teikėjų rinkos dalių, palydovinio interneto augimo, kainų, naudotojų patirties ir vyriausybės iniciatyvų.

Visuotinė aprėptis ir interneto penetracija

Pagal regioninį standartą, šiandien Čilė pasižymi beveik visiška interneto aprėptimi. Interneto penetracija pasiekė apie 90% asmenų ir daugiau nei 94% namų ūkių, todėl Čilė laikoma Lotynų Amerikos lydere freedomhouse.org. 2023 m. tyrimas, kurį atliko reguliatorius SUBTEL, atskleidė, kad 94,3% Čilės namų ūkių turėjo prieigą prie interneto, tuo tarpu 2016 m. šis rodiklis buvo 79,3% freedomhouse.org. 2024 m. pradžioje šis skaičius pakilo dar labiau – 96,5% namų ūkių prijungti prie interneto, neprisijungusių liko tik 3,5% litoralpress.cl. Tai – puikus šuolis, lyginant su dešimtmečiu atgal. Šiek tiek palyginimui:

• 2015: ~70,2% namų ūkių turėjo prieigą prie interneto litoralpress.cl (beveik 30% neturėjo).
• 2023: 94,3% namų ūkių buvo prisijungę litoralpress.cl – didžiulis pagerėjimas.
• 2024: 96,5% namų ūkių interneto ryšys litoralpress.cl (rekordas – beveik visi namai prijungti).

Toks augimas leidžia Čilei būti tarp pasaulinių lyderių pagal prisijungimą. To pagrindas – stiprus ekonominis augimas, paslaugų teikėjų konkurencija ir didžiulės investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio abonementų buvo 4,52 mln. 2023 m. (22,6 vienam 100 gyventojų) subtel.gob.cl, o mobiliojo interneto abonentų – viršijo populiaciją (daugiau nei 136% penetracija 2022 m.) en.wikipedia.org, rodo, kad daugelis vartotojų turi kelias mobiliojo ryšio paskyras ar įrenginius. Iš viso, 2023 m. pradžioje Čilėje buvo apie 17,7 mln. interneto naudotojų (~90% gyventojų) datareportal.com.

Pažymėtina, kad Čilės „interneto prieigos“ apibrėžimas apima bet kokį ryšio tipą (fiksuotąjį, mobilųjį ar net palydovinį), kuriuo naudojasi namų ūkis. Tad beveik 96% siekiantis rodiklis atspindi ir namų plačiajuostį, ir asmeninį mobilų internetą. Iš tiesų, daugiau nei pusė (55,6%) Čilės namų ūkių naudojasi tiek fiksuotuoju, tiek mobiliuoju internetu, o didėjanti dalis (26,9%) namuose pasikliauja tik mobiliuoju duomenų ryšiu techtegia.com. Šis lankstumas leido anksčiau atskirtoms grupėms prisijungti per išmaniuosius telefonus net ir be laidinio ryšio. Rezultatas – Čilė iš esmės pasiekė visuotinę skaitmeninę prieigą, o prisijungimo lygis tapo palyginamas su daugeliu išsivysčiusių šalių. Daugeliu atvejų likusios spragos kyla ne iš infrastruktūros nebuvimo, o iš socialinių rodiklių (skaitmeninio raštingumo ar įperkamumo), kaip aptarsime vėliau.

Miestų ir kaimo skaitmeninės atskirties mažėjimas

Viena netikėta tiesa apie Čilės interneto sėkmę – itin sumažėjęs miesto ir kaimo atotrūkis. Istoriškai kaimo vietovės gerokai atsiliko, tačiau mobilusis plačiajuostis internetas ir viešos investicijos žymiai sumažino šią atskirtį. Remiantis naujausiu tyrimu, 96,8% miestų namų ūkių ir 94,5% kaimo namų ūkių turi prieigą prie interneto – tai vos apie 2 procentinių punktų skirtumas litoralpress.cl. Kitaip tariant, kaimo Čilė dabar beveik tokia pat prijungta kaip miestai, ir tai pasiekta nepaisant sudėtingos šalies geografinės padėties.

Dar prieš keletą metų kaimą pasiekė ženkliai mažiau ryšio. Mobilieji tinklai tapo didžiuoju lygintoju: apie pusė (50,9%) kaimo namų ūkių dabar prie interneto jungiasi per mobilųjį plačiajuostį ryšį subtel.gob.cl. Ryšio plėtra per operatorius (4G, neseniai ir 5G) pasiekė daug atokių vietovių, kur nutiesti laidus sudėtinga. Taip pat įgyvendintos specialios programos pagal “Brecha Digital Cero” (Nulinė skaitmeninė atskirtis) planą: remiami kaimo infrastruktūros ir paskutinės mylios sprendimai. Šioms pastangoms priskiriama mobiliųjų bokštų statyba kaimuose ir bendruomenės Wi-Fi taškų diegimas viešose erdvėse. Pavyzdžiui, vyriausybės “WiFi ChileGob” iniciatyva veikia šimtai nemokamo Wi-Fi zonų visose 16 regionų, leidžiantiems kaimo gyventojams prisijungti 30 min. sesijoms miestelių aikštėse wifigob.cl interior.gob.cl.

Regioninių duomenų analizė atspindi šią pažangą. Iš esmės kiekvienas Čilės regionas demonstruoja, kad internetą naudoja virš 90% namų ūkių. Net retai apgyvendintuose pietuose (Aisénas, Magelanas) ir indėnų aukštumose dėl naujų šviesolaidinių linijų ir palydovinių ryšių (aprašyta vėliau) prisijungimo rodikliai sparčiai išaugo. Likusieji atskirti namai paprastai yra labai izoliuoti arba jiems trukdo socialinės-ekonominės kliūtys, o ne signalo nebuvimas. Aukštesnes pajamas turinčiuose miestų rajonuose internetą turi praktiškai 100% litoralpress.cl, o net žemos pajamos ar kaimiškose vietovėse jau viršija 90%. Čilė taip sugebėjo praktiškai panaikinti miesto ir kaimo skaitmeninę atskirtį, ko dažnai nepavyksta kitoms Lotynų Amerikos šalims.

Tiesa, kokybės skirtumų dar esama. Kaimuose dažnai greitis kiek mažesnis (naudojami 3G/4G ar palydoviniai ryšiai), o miestuose dominuoja ypač greitas šviesolaidis. Apie greitį ir pasitenkinimą kalbama žemiau. Tačiau pagal pagrindinę prieigą Čilės įtraukianti skaitmeninė politika išties išskirtinė: Patagonijos piemenys, Atakamos dykumos kalnakasiai ir Andų kaimų gyventojai tikėtina turi prieigą, kuri prilygsta Santjago miestiečių galimybėms techtegia.com. Tai išryškina Čilės siekį prisijungti „kiekvieną vietą, kur gyvena žmonės“ subtel.gob.cl.

Prieigos technologijos: šviesolaidis, mobilusis plačiajuostis ir daugiau

Čilės interneto stuburas – įvairių senų ir naujų technologijų mišinys su spartaus perėjimo į modernias plačiajuostes platformas banga pastaraisiais metais. Pagrindinės gyventojų ryšio technologijos:

• Šviesolaidis: Šviesolaidis tapo pagrindine fiksuotojo interneto technologija Čilėje. 2023 m. pabaigoje beveik 70% visų fiksuotojo interneto ryšių buvo šviesolaidiniai (FTTH/B) soychile.cl, ir šis santykis kiekvienais metais kyla. Didmiesčiuose varinė DSL infrastruktūra praktiškai išnyko, šviesolaidis nutiestas ir daugybėje mažų miestų. Valstybė padėjo atpiginti leidimus ir dotavo kaimiškų šviesolaidžių magistralių tiesimą (pvz., Fibra Óptica Austral projektas vedė šviesolaidį į Patagoniją). Rezultatas – pasaulinio lygio greitis: vidutinis parsisiuntimo greitis ~274 Mbps, 3-ias pagal greitį pasaulyje freedomhouse.org. Šviesolaidis tapo pageidaujama paslaugų teikėjų ir vartotojų technologija techtegia.com.
• Kabelinė (HFC): Kabelinis (hibridinio šviesolaidžio ir koaksialinio kabelio) internetas (dažn. teikiamas VTR ar mažesnių kompanijų) – antras pagal populiarumą būdas. Apie 25–27% fiksuotojo interneto ryšių naudojasi kabeliniu modemu subtel.gob.cl. Tai daugiausia didmiesčiuose, kur jau veikė kabelinės TV tinklai. Kabelis užtikrina didelius greičius (100–500 Mbps), tačiau per pastaruosius kelerius metus daug vartotojų persikėlė į šviesolaidį. Kabelio dalis sumažėjo nuo ~35% iki ~26% subtel.gob.cl. Visgi kabelis išlieka svarbus daugiaaukščiuose ar ten, kur šviesolaidžio dar nėra. Operatoriai atnaujina infrastruktūrą ar net diegia šviesolaidį atskiruose rajonuose, kad išliktų konkurencingi.
• xDSL (varis) ir fiksuotas belaidis: Klasikinis DSL (varinė telefono linija) sparčiai nyksta. Kadaise populiariausias, dabar užima tik kelis procentus rinkos (kaimuose, dar nepertvarkytuose į šviesolaidį). Fiksuotas belaidis (pvz., radijo ar 4G pagrindu) sudaro ~2–3% rinkos subtel.gob.cl. Kai kurie operatoriai siūlo 4G/5G belaidį fiksuotą ryšį (FWA, t. y. maršrutizatorius su mobiliojo tinklo SIM) kaime, kur laidinio pasirinkimo nėra. Tačiau šios nišinės paslaugos pralenkiamos šviesolaidžio ir kabelio aprėpties.
• Mobilusis plačiajuostis (3G/4G/5G): Mobilusis internetas – visur ir pagrindinis prisijungimo veiksnys. Mobiliojo plačiajuosčio ryšio abonementai – apie 137% populiacijos en.wikipedia.org, tad daug Čiliečių turi kelias paskyras ar modemus. 4G LTE aprėpia faktiškai 100% apgyvendintų vietovių. 2021 m. gruodį Čilė tapo pirmąja Lotynų Amerikoje, kuri paleido 5G freedomhouse.org. 2024 m. kovą jau buvo daugiau nei 4,2 mln. 5G vartotojų, o iki metų pabaigos – virš 5,3 mln. soychile.cl. Apie 40% mobiliųjų prisijungimų jau 5G pajėgūs, likusieji 4G techtegia.com. 5G diegimo prioritetai – didmiesčiai, tačiau plėtra vyksta ir į mažesnius miestelius. Mobilusis plačiajuostis svarbus ir kaip papildoma ar „atsarginė“ linija – daugiau nei pusė namų ūkių naud. abu tipo internetą techtegia.com. Čiliečiai mobiliuoju naud. vis daugiau duomenų programėlėms, transliacijoms, socialiniams tinklams.
• Palydovinis internetas: Labai atokiuose regionuose be bokštų ar šviesolaidžio kritiniu tampa palydovas. Dėl sudėtingo reljefo (Andų kaimai, Patagonijos atokumas) žemėnė tinklai negali padengti visko. Tokiais atvejais palydovinis internetas jungia namus, mokyklas ar verslą (apie tai vėliau). Iki pastarųjų metų palydovinio ryšio spartą ir kainą ribojo geostacionarūs palydovai. Tačiau LEO (žemutinės orbitos) technologijų (pvz., Starlink) atsiradimas viską pakeitė: spartus, nedidelės delsos internetas tapo prieinamas ten, kur iki šiol jokia kita paslauga nebuvo įmanoma. Čilė buvo viena pirmųjų regione, leidusi SpaceX Starlink veiklą (nuo 2021 m.). Šiuo metu palydovas sudaro ~1–2% visų prisijungimų, tačiau ši dalis itin sparčiai didėja soychile.cl, LEO padengimo plėtrai.

Iš esmės Čilės plačiajuosčio ryšio ekosistemą dabar palaiko modernios, aukštos spartos technologijos: fiksuotas šviesolaidis ir 4G/5G belaidis ryšys. DSL sparčiai traukiasi, o palydovas tampa vis prieinamesnis atokiausiems regionams. Tokia technologinė įvairovė leido ne tik padengti šalį, bet ir pakelti kokybę: fiksuotas internetas užtikrina šimtus Mbps, mobilusis – žemesnis, tačiau pastoviai gerėjantis (mediana ~38 Mbps, tarp greitesnių Lotynų Amerikoje) freedomhouse.org. Toliau – kas pagrindiniai tiekėjai ir kaip pasidalinta rinka.

Pagrindiniai interneto paslaugų tiekėjai ir rinkos dalys

Čilės telekomunikacijų rinka yra aktyvi ir konkurencinga: tiek senbuviai, tiek nauji žaidėjai varo interneto plėtrą. Keli pagrindiniai žaidėjai dominuoja tiek fiksuotame, tiek mobiliame internete, tačiau jų vietos keitėsi besikeičiant rinkai. Pateikiame didžiausių ISP rinkos dalis:

Fiksuotojo interneto tiekėjai: Plačiajuostę fiksuoto ryšio rinką (namų ir verslo) lyderiauja Movistar (Telefónica Chile) ir VTR. Šios dvi kartu sudaro daugiau nei pusę visų fiksuotojo interneto prisijungimų subtel.gob.cl. Tačiau spartų augimą rodo nauji, ypač šviesolaidžiui specializuoti tiekėjai. 2023 m. pabaigoje rinka pasidalinta taip:

Šaltinis: SUBTEL, 2023 m. gruodis. Movistar ir VTR iš viso valdo apie 54,6% rinkos subtel.gob.cl, tačiau Mundo Pacífico – Čilės šviesolaidžio ISP – per keletą metų tapo 18+% turinčiu žaidėju iš nulio. Mundo kerta antrinius miestus ir kaimus, tapo 3-iu pagal dydį tiekėju. GTD (valdanti regioninius, pvz., Telsur) koncentruojasi į pietus ir verslą, turi nedidelę dalį. Entel ir Claro (daugiau žinomi kaip mobiliojo ryšio operatoriai) taip pat siūlo fiksuotą internetą (šviesolaidį ar laidinį, arba belaidį namams) subtel.gob.cl. „Kiti“ – vietos kooperatyvai ir siauresnės rinkos ISP. Su šviesolaidžio augimu didėja konkurencija – pavyzdžiui, kabelio VTR per 2023 m. prarado ~3,8% klientų subtel.gob.cl, kai Mundo išaugo virš 10% subtel.gob.cl.

Mobiliojo ryšio operatoriai: Mobiliojo interneto rinką Čilėje valdo keturi pagrindiniai operatoriai – jie kartu aptarnauja 99% abonentų subtel.gob.cl – Entel, WOM, Movistar ir Claro. Pastaraisiais metais pastebimas sujudimas – Entel išlieka didžiausia, bet WOM (naujas žaidėjas nuo 2015 m.) agresyviai augo ir dabar antroje vietoje pagal abonentus subtel.gob.cl. 2023 m. pabaigoje dalis buvo maždaug tokia:

Entel tradiciškai priekyje (~1/3 vartotojų). WOM išaugimas (nuo 0 iki ~25% per mažiau nei dešimtmetį) – dėl agresyvios kainodaros ir reklamos, dėl ko viso sektoriaus kainos sumažėjo. Movistar ir Claro kiek atsidūrė už nugaros, bet vis dar aptarnauja po 5–6 mln. vartotojų. Keletas virtualių tiekėjų (MVNO, pvz. Virgin Mobile) turi bendrai tik kelis procentus rinkos.

Pajamų ir investicijų prasme ilgą laiką dominavo Entel, Movistar, Claro, bet WOM tapo labai svarbi konkurentė. Visos keturios jau diegia 5G ir konkuruoja dėl spartos ir aprėpties. Mobilioji konkurencija tiesiogiai naudingą vartotojams – 2024 m. Čilėje viena mažiausių mobiliųjų duomenų kainų Lotynų Amerikoje (apie kainas žemiau).

Rinkos tendencijos: Fiksuotojo ir mobiliojo interneto rinkos artėja – mobilieji operatoriai siūlo kompleksines namų paslaugas, ISP – mobiliojo ryšio dėka MVNO. Konkurencija žadina naujoves (neribotų duomenų planai, pluošto+mobilaus rinkiniai) ir išlaiko kainas prieinamas. Reguliatorius SUBTEL atidžiai stebi koncentraciją – kol kas yra bent keli stiprūs tiekėjai kiekviename segmente. Čilės rinkoje veikia tiek pasauliniai (Telefónica, América Móvil, Liberty), tiek vietiniai žaidėjai (Entel, WOM, GTD, Mundo), o investicijos teka iš abiejų šaltinių.

Artimiausiu metu rinkos dalys dar gali keistis – šviesolaidžio plėtra suteiks galimybę mažesniems ISP naujuose regionuose, o 5G galimai keis mobiliųjų reitingus (pvz., WOM ir Entel turi geriausią 5G spektrą). Tačiau šiuo metu Čiliečiai mėgaujasi konkurencijos vaisiais: dauguma vietovių turi platų pasirinkimą, tobulėja kokybė.

Palydovinis internetas Čilėje: Starlink ir naujosios kosminės lenktynės

Nuošaliausiems Čilės regionams pasiekti palydovinis internetas tapo proveržiu. Čilėje stebimas mažas kosminis lenktynių fenomenas – Elon Musko Starlink užkariavo šalį. Apžvalga apie palydovinio interneto prieinamumą, tiekėjus ir plėtrą:

• Starlink proveržis: Starlink (SpaceX LEO palydovų tinklas) pradėjo veikti Čilėje 2021 m. viduryje, pirmiausia testų tvarka nutolusiose bendruomenėse. Nuo tada augimas buvo sprogus. 2025 m. pradžioje Starlink užima 58% Čilės palydovinio interneto rinkos ex-ante.cl. Tai itin svarbu kaimo ir sunkiai pasiekiamose vietovėse, kur iki tol nebuvo jokio veikiančio ryšio ex-ante.cl. Starlink privalumas – didelis greitis (50–150 Mbps arba daugiau) ir maža delsos trukmė (~20–40 ms), todėl palaiko net vaizdo transliacijas, VPN ir t.t. Naudotojų bazė per metus išaugo 81,4% ex-ante.cl, daugiau nei bet kurio kito ISP. Prie to smarkiai prisidėjo kainų sumažinimas: iš pradžių mėnesio kaina siekė ~100 USD, vėliau sumažinta beveik perpus. 2022–2023 m. Starlink planas Čilėje kainavo 47 000 CLP/mėn. (~59 USD), įranga – apie 430 000 CLP (~500 USD) tarreo.com. Tokie kritimai, būdingi tik kai kurioms šalims, pavertė Starlink sąlyginai prieinamu eiliniam vartotojui kaime.
• HughesNet ir geostacionariniai tiekėjai: Prieš Starlink labiausiai žinomas buvo HughesNet (geostacionarūs palydovai) – pradėjo veikti apie 2019 m., teoriškai dengia 98% šalies teritorijos europe.hughes.com. Planai orientuoti į kaimą/SME, bet turi duomenų limitus ir mažesnį greitį (10–50 Mbps). Pvz., HughesNet siūlo 40 arba 80 GB planus už ~41 000–54 000 CLP/mėn. comparaiso.cl. Dideli paketai verslui kainuoja iki 125–200 GB už ~90 000 CLP/mėn. comparaiso.cl. Bėda – didelis vėlavimas (~600 ms), ribojimai programoms realiu laiku. Kiti geostacionariniai tinklai (Viasat ir regioniniai) liko nišoje dėl kainos ir kokybės santykio.
• Našumas ir paskirtys: Palydovinis internetas Čilėje pirmiausia skirtas atjungiamiems – kaimo mokykloms, bendruomenės centrams, ūkiams. Su Starlink daugelis patyrė tikrą plačiajuostį pirmą kartą – atsivėrė nuotolinis mokslas, telemedicina, e-komercija. Greitis dažnai 100–200 Mbps, skirtumas milžiniškas palyginus su senu 5 Mbps palydovu ar lėtu DSL. Po stichinių nelaimių (gaisrai, potvyniai) valdžia naudoja palydovinius modemus komunikacijai atkurti. Minusas – kaina (~50–60 USD vis tiek daug mažas pajamas gaunančioms šeimoms, nebent subsidijuoja bendruomenė). Įranga taip pat reikalauja atviros dangaus linijos ir elektros.
• Prieinamumas: Starlink dabar galima naudoti beveik visoje Čilės teritorijoje, nes palydovų aprėptis – pasaulinė, o leidimas nacionalinis. Pradinės diegimų vietos buvo net atokiausi kaimai ir Pietų žemyno pakraštys Puerto Williams, kas liudija paslaugos pasiekiamumą. HughesNet reklamuoja apie 98% Čilės teritorijos europe.hughes.com. Iš esmės jei gali įrengti lėkštę ir yra elektra – veiks. Tai itin svarbu Čilės tikslui „kad nė vienas pilietis neliktų atjungtas“ – palydovas užpildo paskutines spragas, kur žemas tankis ar sudėtingas reljefas.
• Vartotojų augimo tempai: Kol kas palydoviniai vartotojai mažuma, bet metinis augimas milžiniškas (Starlink +81% per metus ex-ante.cl). SUBTEL pabrėžia +72,7% palydovinio ryšio augimą per metus soychile.cl. Tai tūkstančiai naujų vartotojų kaime/kituose atokiuose regionuose. 2025 m. Entel bendradarbiauja su Starlink diegti Starlink Business klientams atokiuose sektoriuose (kasyba, miškininkystė ir t.t.) towerxchange.com.

Apibendrintai, Starlink pakeitė palydovinį internetą Čilėje – užkariavo rinką ir atnešė palydovui nebūdingą spartą. Tradiciniai tiekėjai (pvz., HughesNet) vis dar aptarnauja kaimą, kai pakanka vidutinių greičių ar kai svarbi dar mažesnė kaina mažiems duomenų kiekiams. Net „danguje“ įsiplieskusi konkurencija atnešė kainų kritimą vartotojams. Čilės patirtis įrodo, kad LEO palydovinis internetas efektyviai papildo žeminius tinklus siekiant kone visuotinės skaitmeninės įtraukties. Plečiant galimybes, satelitinė prieiga dar pigiaus ir taps dar labiau įprasta.

Kainodaros tendencijos ir prieinamumas vartotojui

Nors Čilėje – aukštos kokybės interneto paslaugos, vartotojai mėgaujasi santykinai prieinamomis kainomis pagal regioninius ir pasaulio standartus. Konkurencija bei išmaniai valdoma valstybinė politika per laiką kainas smarkiai sumažino ir padarė interneto prieigą prieinamą eiliniam namų ūkiui. Pagrindinės įžvalgos apie kainodarą:

• Pigiausias plačiajuostis Lotynų Amerikoje: Pagal Electronics Hub analizę, vidutinė fiksuotų ryšių kaina Čilėje – apie 25,5 USD/mėn., gerokai žemesnė nei Pietų Amerikos vidurkis (~38,5 USD) chocale.cl. Tai iškelia Čilę tarp prieinamiausių šalių ir pagal paslaugos/įplaukų santykį. Už megabitą už mokamą tik 0,04 USD chocale.cl. Daug kur kaimynuose mokama daugiau už lėtesnes paslaugas. Baziniai šviesolaidžio ar kabelio planai (dažnai 100 ar 200 Mbps) būna vos už 15–20 tūkst. CLP (~18–25 USD) akcijų metu – labai konkurencingai.
• Mobiliojo interneto kainos: Mobilusis duomenys taip pat itin pigūs Čilėje. Electronics Hub rodo, kad 10 GB mobiliųjų duomenų kainuoja tik ~0,69% vidutinių mėnesinių pajamų chocale.cl, tai – vienas geriausių rodiklių net pasaulyje. Prieš keletą metų WOM pradėta kainų karai, supaprastinta numerio perkėlimo tvarka, MVNO skatino kainų kritimą. Siūlomi ir neriboti ar didžiuliai duomenų (pvz., 100 GB už 10–15 tūkst. CLP), o už GB mokama pigiai taip pat ir išankstiniu apmokėjimu. Dėl to net mažas pajamas gaunantys gali sau leisti internetą telefone.
• Ilgalaikės tendencijos: Per 5–10 metų kaina/bitas vis mažėja, o greitis tik auga. Prieš dešimtmetį 10 Mbps planai kainavo ~30 USD, šiandien už tiek gausi 300 Mbps šviesolaidį. ARPU rodikliai stagnuoja arba krenta, tai rodo gerėjantį santykį. Dauguma miestuose – keli ISP, tad dažnos akcijos: nemokamas įrengimas, pirmi mėnesiai pigiau, TV/telefonas kartu už nuolaidą. Regioniniai subsidijos kaimuose taip pat mažina kainą. Kai kur vyriausybė remia viešuosius interneto centrus ar nemokamą Wi-Fi nepasiturintiesiems.
• Palydovinio ir nišinių paslaugų kaštai: Palydovas anksčiau buvo brangus (50 tūkst. CLP+ už mažus duomenis), bet ir čia Starlink nuleido kainą. Neribotas Starlink už ~60 USD – proveržis kaimui, kuris prieš tai tiek pat mokėjo už vos keli GB. Didžiausi Hughes planai (pvz., 200 GB) – ~93 tūkst. CLP (~110 USD) comparaiso.cl, tad Starlink žymiai pigiau už daug didesnę spartą. Pastebima gerėjanti prieiga net specializuotiems segmentams.
• Pajamų ir regioniniai skirtumai: Nors Čilė per vidurkį išsiskiria, skurdžiausiems šeimoms ir 15 USD/mėn. planas gali būti našta. Valdžia matuoja, kokią dalį biudžeto sudaro telekomunikacijos, ir planuoja „socialinio tarifo“ įvedimą nepasiturintiesiems arba subsidijuojamas programas. Bibliotekos ir telecentrai siūlo nemokamus prieigos taškus. 2023 m. CADEM tyrime tarp neturinčių interneto apie 15% nurodė kainą kaip priežastį (dažniausiai – nemokėjimas arba nenaudojimo poreikis) techtegia.com. Tad prieinamumas yra geras, bet gali būti gerinamas kraštutinėse grupėse.
• Tarptautinės talpos/kainų tendencijos: Dėl daugialypių povandeninių kabelių (pvz., Google Curie ir pan. en.wikipedia.org) Čilėje ypač žema wholesalinė talpos kaina – tai leidžia ISP siūlyti neribotus planus ir nenaudoti apribojimų. Skirtingai nei kai kurios šalys, fiksuoto ryšio planai neturi jokio duomenų limito (tik palydovas), todėl vartotojai gauna pasitikėjimą naudotis laisvai.

Galima teigti, kad interneto prieiga Čilėje ne tik universali, bet ir labai prieinama pagal pajamas, ypač lyginant su regionu. Vidutinis Čilės vartotojas mokėdamas saikingą dalį už kokybišką internetą – tai konkurencijos ir valstybinės įtraukties politikos laimėjimas. Toliau dirbama, kad šimtaprocentinis įtraukimas pasiektų likusias mažas pajamas gaunančias ar atokias šeimas (subsidijos, bendruomenės prieiga). Toks kainų lygis skatina vartojimą ir užtikrina, kad didelė statistinė aprėptis reiškia realią prieigą žmonėms.

Vartotojų patirtis: greitis, pasitenkinimas, naudojimo modeliai

Čilės interneto naudotojai apskritai mėgaujasi puikia patirtimi pagal pasaulio standartus, ypač naudojant fiksuotą ryšį. Dėl plačiai taikomo šviesolaidžio ir tvirtos infrastruktūros Čilės interneto greičiai – tarp aukščiausių pasaulyje, internete Čiliečiai labai aktyvūs. Tiesa, dar yra galimybių tobulinti kokybės pastovumą ir skaitmeninius įgūdžius. Pagrindiniai parametrai:

• Pasaulinio lygio greitis: Bendrai Čilė užtikrina geriausius greičius tiems, kas naudojasi internetu. Fiksuoto interneto greičiai – top 5 pasaulyje. 2024 m. gegužę medianinis fiksuotas parsisiuntimo greitis buvo apie 274,5 Mbps, įkėlimas – 185 Mbps, 3 pozicija iš 181 šalies freedomhouse.org. Daugelis yra prisijungę per planus, kurie siūlo 100–300 Mbps, tad galima nesunkiai žiūrėti video, dirbti nuotoliu ir žaisti. Mobilieji greičiai kuklesni, bet gerėja: medianinė sparta ~38,3 Mbps/13,4 Mbps (2024 m.) freedomhouse.org. Tai apie 71 vieta pasaulyje – vis dar geriau nei regiono vidurkis. 5G spartaus plėtros eigoje mobiliojo greitis dažnai siekia 100–200 Mbps.
• Vartotojų pasitenkinimas ir kokybė: Dideli greičiai išvertė į gana aukštą pasitenkinimą. Beveik visi Čiliečiai internetą naudoja kasdien – 2023 m. apklausa rodė 89,7% internautų jungiasi kasdien techtegia.com, daugiau nei pusė (52%) praleidžia internete 4 ir daugiau valandų per parą techtegia.com. Patenkinamą kokybę liudija kasdienis naudojimas. SUBTEL diegia internetinės kokybės matavimo sistemą, kuri viešai atskleidžia paslaugų spektrą pagal tiekėją medux.com. ISP turi užtikrinti deklaruotą greitį ir kompensuoti už strigimus. Nors būna ir skundų (pvz., VTR kritikuotas dėl trikdžių kai kuriuose miestuose iki šviesolaidžio įvedimo), apskritai Čilės ISP vertinami palankiau nei regiono kolegos, konkurencija spaudžia tobulėti.
• Naudojimo modeliai – įrenginiai ir veiklos: Čiliečiai internetą integravo į kasdienybę. Beveik visi – 98,9% – naudojasi išmaniuoju telefonu techtegia.com. Namie populiarūs išmanieji televizoriai (73,4% namų ūkių) ir nešiojamieji kompiuteriai (57,3%) techtegia.com, kas rodo video ir nuotolinio darbo populiarumą. Stacionarūs PC ir planšetės – mažiau (~23% kiekvienas) techtegia.com. Dažniausios interneto naudojimo priežastys – 69,8% komunikacijai (žinutės, socialiniai tinklai), 57% informacijai gauti subtel.gob.cl. Populiarios internetinės parduotuvės, e-vyriausybės paslaugos – daugiau nei 60% perka internetu, pandemija šešėliniai paspartino skaitmeninę adaptaciją.
• Išlikę iššūkiai: Tačiau 3,5% namų ūkių vis dar be interneto, priežastys dažniausiai nesusijusios su infrastruktūra: 31,4% nemoka naudotis kompiuteriais/telefonais, 24,1% nemato naudos, 17% nežino kur gauti prisijungimą techtegia.com. Tai rodo, kad skaitmeninis raštingumas ir suvokimas – paskutinė kilometro problema. Valdžia ir NVO aktyviai organizuoja skaitmeninių įgūdžių kursus suaugusiems, kaimo bendruomenėms, ypač vyresniems. Vyresnių šeimų (senjorų) naudojimo lygis – tik 82,9% turi internetą litoralpress.cl, užtat su vaikais – virš 99% techtegia.com. Tad svarbu ne tik turėti internetą, bet ir turėti žinių naudotis. Čilė rūpinasi mokymų programomis (SENCE) ir bendruomenės technologijų centrais – kad prieiga taptų naudinga visiems.
• Turinio ir cenzūros aspektai: Svarbus vartotojų patirties aspektas – atviras internetas. Čilė labai gerai vertinama laisvės reitinguose – nėra cenzūros, laisvai galima naudotis socialiniais tinklais, naujienų portalais ir t.t. 2010 m. Čilė net pirmoji pasaulyje įvedė „neutralumo“ įstatymą, draudžiantį ISP blokuoti ar riboti teisėtą turinį. Tai užtikrina, kad vartotojai išnaudos visą savo ryšio potencialą, nepriklausomai nuo naudojimo, ir dar labiau prisideda prie pozityvios patirties.

Trumpai tariant, Čilės naudotojai džiaugiasi greitu, patikimu internetu ir labai aktyviai jį naudoja. Pasitenkinimas aukštas, bet skaitmeninės įtraukties (ypač vyresniems, prasčiau išsilavinusiems ar dar be interneto esančioms grupėms) tobulinimas lieka prioritetas. Ateityje mobiliai diegiant 5G ir plečiant šviesolaidį net atokiausiuose kaimuose bei miesteliuose tikėtini dar pokyčiai į gerą pusę. Čilės pavyzdys įrodo, kad įvairiapusė prieiga kartu su aukšta paslaugų kokybe iš esmės transformuoja visuomenę.

Vyriausybinė politika ir skaitmeninės įtraukties programos

Čilės įspūdingas interneto paveikslas nėra atsitiktinis – už nugaros aktyvi valstybinė politika, nacionalinės programos, siekiančios išplėsti ir demokratiškinti skaitmeninę prieigą. Keli svarbūs žingsniai:

• Internetas – viešoji paslauga: 2024 m. balandį nacionalinis kongresas priėmė istorinį įstatymą, pripažįstantį internetą viešąja telekomunikacijų paslauga, kuri turi būti prieinama visiems freedomhouse.org. Taip internetas iškilo tuo pačiu lygiu kaip elektra ar vanduo. Tai viešai įpareigoja valstybę pašalinti skaitmeninę atskirtį, lengviau taikyti prievolių tiekėjams, remti nepelningus regionus.
• Plan Brecha Digital Cero (2022–2025): Startavęs 2022 m. gegužę „Nulinės skaitmeninės atskirties“ planas – išsamus žemėlapis į 100% ryšio. Keturi pagrindai: 1) Reguliacinės priemonės (leidimų supaprastinimas, spektro paskirstymas, neutralumo laikymasis); 2) Infrastruktūra (šviesolaidis, kaimų bokštai, palydoviniai sprendimai); 3) Teisiniai projektai (viešosios paslaugos įstatymas, duomenų apsauga, kibernetinė sauga); 4) Paskutinės mylios projektai – pasiekti net atokiausius taškus cooperativa.cl. Dėmesys „raudonosioms zonoms“, įskaitant skurdžius miestų kvartalus ir kaimus. Planas per subsidijas skatina operatorius diegti ryšį šiose vietovėse, sprendžia kabelių vagystės problemą cooperativa.cl. Tikslas – nesvarbu, kur ir kas gyventų ar kokias pajamas gautų, visi galėtų prisijungti cooperativa.cl. Rezultatai – kaip ir aptarta – neatjungtų namų dalis per planą sumažėjo iki 3,5%, o kaimai pirmą kartą prisijungė prie tinklo.
• Viešasis Wi-Fi ir bendruomenės prieiga: Valstybė daugelį metų diegia nemokamą Wi-Fi viešosiose erdvėse iniciatyvą. “WiFi ChileGob” (kitaip Zona WiFi) jau veikia šimtai prieigos taškų visoje šalyje interluz.cl – bent 668 taškai 153 savivaldybėse interluz.cl. Įprastai veikia viešose aikštėse, bibliotekose, mokyklose ar stotyse; jungiamasi 30 min. seansui, galima prisijungti vėl iš naujo wifigob.cl. Tai – gelbėjimosi ratas tiems, kurie neturi galimybių turėti namų internetą ar įrenginių. Daug savivaldybių turi telecentrus ar infocentrus kompiuteriais su interneto prieiga nemokamai. Pandemijos metu kai kurie net važinėjo po kaimus su „Wi-Fi furgonais“, kad vaikai galėtų mokytis internete. Neturtingiausieji tokiu būdu gauna bent minimalų naudojimą.
• Kaimo aprėpties projektai: Per Telekomunikacijų plėtros fondą (FDT) ir kitus mechanizmus kofinansuota infrastruktūra kaimuose ar neturtinguose rajonuose. Tarp svarbiausių – Fibra Óptica Austral (FOA) – 4500 km ilgio šviesolaidinis magistralinis ryšys į pačius šalies pietus. 2020 m. pabaigoje projektas (apie 100 mln. USD, iš jų 64 mlrd. peso subsidijų) jau jungė atokiausius Patagonijos miestelius developingtelecoms.com. Dėl FOA Puerto Williams, Caleta Tortel ir pan. gavo platų ryšį vietoje brangaus palydovo foa.subtel.gob.cl. Nacionalinis šviesolaidinis koridorius („Fibra Óptica Nacional“) plečiamas šalies gilumose. Reguliatorius įpareigojo operatorius diegti bokštus ne tik sostinėje, bet ir kaime (4G diegimas), valstybė subsidijavo belaidžių bokštų įrengimą kaimuose (dažnai su saulės baterijomis). Paskutinės mylios projektai („Brecha Digital Cero“) apima apie 1000 atokių kaimų – pasiekiami įvairių technologijų mišinys (šviesolaidis, mikrobangos, palydovas), kad kiekviena gyvenama vieta turėtų bent vieną sprendimą.
• Skaitmeniniai įgūdžiai ir įtrauktis: Pripažinus, kad vien prieiga nepakanka, Čilė diegia skaitmeninio raštingumo programas. Pvz., “Vive Digital”, “Biblioredes” (per bibliotekas) mokymai vyresniems žmonėms, pagrindiniai kompiuterių/ interneto įgūdžiai. Švietimo ministerija programų įtraukė į mokyklinę programą, socialiai remtinų vaikų šeimoms skirstomi įrenginiai. Bandomasis „Brecha Digital Cero – SENCE“ projektas Araucanijoje su nemokamu internetu ir mokymais indėnų moterims sence.gob.cl. Įtraukimo politika rūpinasi prieinamumu neįgaliesiems, vietiniu turiniu ispanų ir indėnų kalbomis. Šios „minkštosios“ priemonės papildo sunkesnę infrastruktūrą.
• Reguliacinė aplinka: Čilės reguliatorius SUBTEL išsiskiria pažangia politika: diegta numerio perkėlimo tvarka, infrastruktūros dalybų taisyklės (leidžia sumažinti diegimo kaštus). 4G/5G konkursai su sąlyga dengti regionus, o ne tik Santiagą. Veikia universalios paslaugos fondas kompensuojantis verslams nepelningus regionus. Įstatymai užtikrina atvirą internetą (neto neutralumas), o 2024 m. priimtas naujas asmens duomenų apsaugos įstatymas įsteigė nepriklausomą priežiūros agentūrą freedomhouse.org. Visa tai sukuria vartotojui draugišką sistemą, prioritizuojančią prieigą ir teises.

Iš esmės Čilės vyriausybė aktyviai, daugialypiu būdu skatina visuomenės skaitmeninimą. Internetą laikant būtinąja paslauga, investuojant į infrastruktūrą, socialinius sprendimus ir žmogaus kapitalą, sudarytas pamatas universaliai prieigai. Tai atsispindi aptartose statistikose. Darbas nesibaigia – paskutiniai keli procentai prieigos, visos visuomenės skaitmeninis raštingumas išlieka nuolatinis tikslas. Tačiau Čilės politika laikoma sektinu pavyzdžiu regione ir paaiškina šalies pirmavimą IRT rodikliuose. Artimiausioje perspektyvoje (pvz., „Čilė skaitmeninė 2035“ planas apie DI, daiktų internetą, naujos kartos tinklus bnamericas.com)) šios pamatai bus kritiškai svarbūs ekonominiam kilimui, švietimui ir inovacijoms.

Išvada: Čilės kelias iki 96% interneto aprėpties – ryški sėkmės istorija, paremta masine šviesolaidžio plėtra, konkurencingu mobiliuoju internetu, pažangiomis politikomis ir įtraukiomis programomis. Per santykinai trumpą laiką Čilė tapo viena prisijungusiųjų valstybių Vakarų pusrutulyje. Miestai ir kaimai naudosis internetu užprotingą kainą ir su puikia kokybe. Likę iššūkiai – pasiekti visišką kaimą ir skurdesnius, išmokyti neįgudusius ir išlaikyti kainų prieinamumą – aktyviai sprendžiami. Čilės patirtis rodo, kad turint reikiamą politikų ir rinkos balansą, skaitmeninę atskirtį išties galima įveikti. Plečiant 5G, palydovinio ryšio sektorių ar (ateityje gal net 6G ar šviesolaidžio į kiekvieną kaimą) Čilė įrodo, ką gali nuosekli nacionalinė strategija, padarant visuotinio prieinamumo viziją realybe. Kitoms šalims iš Čilės interneto revoliucijos verta mokytis.