Angola per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasistūmėjo išplėsdama interneto prieigą, tačiau ryšio prieinamumas tebėra labai netolygus tarp urbanizuotų centrų ir kaimiškų užkampių. Apie 37 mln. gyventojų turinti šalis [1] – dauguma jaunų žmonių, o daugiau nei du trečdaliai gyvena miestuose [2] – sparčiai kuria savo skaitmeninę erdvę. 2025 m. pradžioje apie 17,2 mln. angoliečių jau naudojosi internetu, o interneto skvarba pasiekė 44,8% [3]. Tai ryškus šuolis nuo 32,6 % 2023 m. [4] — augimas stabilus. Visgi tai reiškia, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų vis dar neprisijungę. Afrikos vidutinis interneto naudojimas buvo tik 38 % 2024 m. — gerokai žemiau pasaulio vidurkio (68 %) [5]. Nors Angola dabar jau šiek tiek aplenkia žemyno vidurkį, ji atsilieka nuo lyderių — pavyzdžiui, Maroke interneto skvarba 2025 m. viršijo 92 % [6]. Šiam skirtumui mažinti būtina spręsti ekonominius, infrastruktūrinius bei politinius iššūkius, dėl kurių kaimo vietovėse ir marginalizuotose bendruomenėse interneto prieiga lieka ribota.
Šioje apžvalgoje apibendrinama interneto prieiga Angoloje: skverbties ir naudojimo dabartinė būklė, mobiliosios ir fiksuotos infrastruktūros raida, prieinamumas bei greičiai, vyriausybių politika, pagrindiniai iššūkiai, palydovinio interneto atsiradimas kaip gelbėjimo linijos atokiausioms vietovėms ir ateities galimybės. Tikslinė auditorija – vystymosi specialistai, telekomunikacijų investuotojai ir politikos tyrėjai – įgis įžvalgų apie tiek pažangą, tiek dar likusias kliūtis siekiant visų angoliečių įtraukimo į skaitmeninį pasaulį.
Interneto skverbtis ir vartotojų demografija
Interneto naudojimas Angoloje stipriai išaugo, tačiau plėtrai dar lieka daug erdvės. Kaip minėta, iki 2025 m. sausio internetu naudosis apie 44,8 % angoliečių [7]. Tai atitinka 17,2 mln. interneto naudotojų, kai prieš metus jų buvo 14,6 mln. (39,3 % skverbtis) [8] [9]. Vadinasi, apie 60 % gyventojų vis dar be interneto [10]. Augimo tendencija teigiama — interneto naudotojų per metus padaugėjo apie 3 %, tačiau dauguma dar nepasiekti, ypač kaimiškose ar žemesnių pajamų grupėse. Oficialūs telekomunikacijų reguliuotojo (INACOM) duomenys tai irgi rodo: prezidentas João Lourenço pranešė, kad iki 2024 m. vidurio interneto abonentų pasiekė 11,2 mln. (apie 33 % skverbtis), smarkiai daugiau nei prieš metus [11] [12]. (Skirtumus tarp oficialių ir išorinių šaltinių lemia metodikos, tačiau visi šaltiniai fiksuoja stabilų augimą.)
Demografiškai Angola labai jauna (vidutinis amžius ~16,6) [13] ir dauguma gyventojų (apie 69 %) – miesto [14]. Tad pagrindiniai interneto naudotojai – urbanizuotose vietovėse, ypač Luandoje (sostinėje), kur prieiga lengvesnė. Skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo ryški: miestiečių naudojimasis internetu gerokai lenkia kaimo gyventojų, kur dėl infrastruktūros stokos ryšys menkas. Taip pat paplitusi kelių SIM kortelių kultūra: apie 28,7 mln. aktyvių mobiliųjų SIM ryšių 2025 m. pradžioje (tai 74,6 % visų šalies gyventojų) [15] [16]. Daugelis turi kelias SIM korteles (skirtingiems operatoriams ar darbo/privačiam naudojimui), tad ryšių daugiau nei unikalių vartotojų. Pagal lytį ir amžių išsamios statistikos nedaug, bet dėl jaunatviško amžiaus daugiausia skaitmeninių paslaugų poreikio kyla iš jaunimo. (Pvz., 2024 m. buvo apie 5 mln. socialinių tinklų vartotojų – apie 13 % visų, dažniausiai – jauni suaugusieji [17] [18].) Kadangi ši karta vis stiprėja, spaudimas tobulinti interneto prieigą tik augs.
Apibendrinant, Angolos interneto skverbtis – apie 40–45 % 2024–2025 m. – patenka į vidurinį Afrikos šalių sluoksnį, atsiliekant nuo Maroko ar PAR, bet lenkiant posacharinį vidurkį [19] [20]. Dauguma jungiasi iš miesto, labiau išsilavinę, pirmenybę teikia mobiliesiems duomenims. Didžiausias uždavinys – paskatinti naudojimąsi tarp likusių gyventojų, ypač kaimo bendruomenėse.
Mobiliojo ir fiksuoto ryšio interneto infrastruktūra
Mobilieji tinklai – Angolos interneto infrastruktūros pagrindas, kaip ir daugelyje Afrikos šalių. Angoloje veikia trys mobiliojo ryšio operatoriai: Unitel, Movicel ir Africell. Unitel (nuo 2001 m.) ilgai buvo rinkos lyderis, faktiškai išlaikęs monopolį. Movicel pradėjo kaip valstybinis operatorius, o 2022 m. konkurenciją padidino įėjęs Africell. 2023 m. Unitel ir Africell kartu aptarnavo apie 65,7 % ir 27,8 % mob. ryšio rinkos [21], Movicel turėjo likusius 6–7 %. Africell (kontinentinis tinklas) labai greitai augo, siekia šalies masto aprėpties iki 2025 m. [22] [23]. Didėjanti konkurencija verčia operatorius modernizuotis ir mažinti kainas, tačiau Unitel aprėptis vis dar plačiausia.
Mobiliosios technologijos ir pasiekiamumas: Angolos tinkluose veikia 2G, 3G, 4G LTE, o kai kur ir pirmieji 5G. Trečios kartos (3G) ryšio zona apima beveik visą šalį – 90–92 % gyventojų yra 3G zonoje [24]. 3G – pagrindas balsui ir pagrindinėms duomenų paslaugoms. 4G LTE diegimas sustojo: nors Unitel ir Movicel 4G pradėjo 2012 m. miestuose [25], iki 2022 m. apėmė tik 44 %, 2023 m. – apie 34 % šalies [26], o planuota iki metų pabaigos padidinti iki 48 %, iki 2027 m. – iki 85 % [27]. Realioje situacijoje 4G liko pagrinde Luandoje ir didžiuosiuose miestuose. Prastą padėtį kaimuose atspindi dažni skundai dėl tinklo perkrovų 3G/4G zonoje [28].
Be to, 5G pasirodė eksperimentinėje fazėje. Unitel komerciškai įdiegė 5G Luandos centre 2022 m. gruodį [29]. Pradiniu laikotarpiu 5G veikė tik sostinės dalyse, siūlydama 10–200 Mbps greitį už 15 000–125 000 Kvanza (30–245 USD/mėn.) [30]. 2023 m. paslaugos išplėstos dar į dvi provincijas [31]. Reguliuotojas (INACOM) paskirstė vidutinio dažnio 5G spektrą visiems trims operatoriams, kurie pradėjo diegti bandomuosius tinklus [32]. Visgi 2024 m. pabaigoje 5G dengė tik apie 2 % gyventojų (daugiausiai verslo rajonuose) [33]. Tolimesnė plėtra priklausys nuo investicijų ir užklausos, o valstybės planas iki 2027 m. siekia 21 % gyventojų dengti 5G [34].
Visi operatoriai kaimuose tebepagrindžia 2G/3G, kur 3G tampa pagrindine alternatyva be 4G. Unitel ir Movicel kritikavo, kad pernelyg ilgai išlaikė 3G/GSM tinklus ir pavėlavo plėtoti LTE, kol nepajuto konkurencijos spaudimo [35]. Įsitraukus Africell ir sustiprėjus valstybės spaudimui, atnaujinimai pagreitėjo. 2023 m. pradėjus strigti Unitel tinklui, dėl perkrovų krisdavo skambučių ir duomenų kokybė; Unitel nurodė, kad investicijos ribojamos dėl valiutų stygiaus [36] [37]. Taip infrastruktūros kokybė lieka iššūkiu net dengiamose teritorijose – padengimas nebūtinai reiškia patikimą paslaugą.
Teigiamai vertintina, kad Angola aktyviai investuoja į pagrindinę infrastruktūrą (backbone). Naujausias projektas – Unitel North povandeninis kabelis, atidarytas 2023 m. vasarį, jungiantis atskirtą Cabindos provinciją su pagrindiniu šalies tinklu [38]. Tai žymiai pagreitino ryšį Cabindoje ir Zaire, palengvino mobiliojo/fiksuoto interneto paslaugas kratant priklausomybę nuo brangių palydovinių sprendimų. Telekomunikacijų ministerija taip pat skatino stiprinti tinklų dalijimąsi ir nacionalinę tarpusavio roamingo paslaugą (programa „Ilumina Angola“) [39].
Fiksuotojo ir „plačiajuosčio” interneto infrastruktūra: be mobiliojo ryšio Angola fiksuotojo interneto srityje atsilieka — linijų skverbtis labai maža ir koncentruota keliuose miestuose. Valstybinė Angola Telecom ilgą laiką buvo monopolistė [40]. Nors dabar liko viena iš pagrindinių didmeninių tiekėjų ir ISP, įmonė patyrė finansinių sunkumų. Jai priklauso apie 12 000 km šalies šviesolaidžio pagrindo (~22 000 km visos šalies šviesolaidžio) [41], tačiau atnaujinimai vėluoja; vietoje privatizacijos 2023 m. imtasi restruktūrizuoti įmonę bei perduoti tinklo valdymą privačiam konsorciumui (Gemcorp) [42].
Fiksuotojo interneto rinkoje veikia kelios privačios ISP ir antrinės įmonės, aptarnaujančios pagrinde verslą ir pasiturinčius vartotojus Luandoje. Tarp jų MSTelcom (Sonangol), Multitel (Angola Telecom), TV Cabo Angola (kabelinis internetas), ITA, Net One ir kt. [43]. Fiksuotojo interneto vartotojų skaičius mažas – 2022 m. buvo vos apie 740 000 fiksuotojo interneto abonentų (tik 2 % visų šalies gyventojų) [44]. Dauguma jų sostinėje; kituose miestuose ar regionuose prieiga menka.
Angola nepriklausomybę tarptautiniams ryšiams užtikrina povandeniniais kabeliais į Atlanto vandenyną. Svarbiausi: West Africa Cable System (WACS), SAT-3/WASC, Africa Coast to Europe (ACE) ir novatoriškas South Atlantic Cable System (SACS) (jungia tiesiogiai su Brazilija) [45]. 2023 m. prijungtas naujas 2Africa kabelis užbaigė ilgalaikį Angola Telecom monopolį tarptautiniam pralaidumui [46]. Luandoje veikianti ANGONIX mainų aikštelė tapo viena iš pagrindinių Afrikoje [47].
Regioninei prieigai stiprinti 2023 m. užbaigtas naujas sausumos šviesolaidžio maršrutas Luanda–Johanesburgas per DRC, Zambiją, Zimbabvę ir PAR, integruojantis į Liquid Intelligent Technologies tinklą [48]. Tokios jungtys didina atsparumą, mažina kainas ir latentinę trukmę, o partnerystės su privačiu sektoriumi rodo strateginę valstybės kryptį [49].
Taigi, Angolos interneto infrastruktūroje dera stiprybės ir silpnybės. Mobilusis ryšys apima daugumą šalies, tačiau greitas 4G/5G liko beveik tik miestuose. Pagrindinis pluoštas ir tarptautinės jungtys stiprios, tačiau „paskutinė mylia” į eilinį vartotoją – dažniausiai tik mobilusis ryšys; fiksuoto ryšio pasiūla prastai prieinama ir neįperkama daugumai. Kitas skyrius aptars paslaugų kokybės, prieinamumo ir naudotojų patirties aspektus.
Prieinamumas, prieigos kainos ir interneto greičiai
Nors infrastruktūra tobulėja, interneto prieiga Angoloje išlieka brangi daugeliui, o greičiai vargiai atitinka pasaulinius standartus. Didelės kainos ir pirkimo galią ribojantys veiksniai yra didžiausios kliūtys ryšiui, ypač kaimuose ir žemesnių pajamų namų ūkiuose.
Interneto kaina: Pagal regioninius standartus, Angolos interneto kainos aukštos. 2023 m. vidutinė fiksuoto interneto mėnesio kaina siekė apie $78,50 – viena didžiausių Pietų Afrikos regione [50]. 2024 m. kainos sumažėjo iki apie $47,50 [51], bet Angolos viena gyventojo BVP per metus ~3000 USD, tad kaina vis tiek didelė. Mobilieji duomenys pigesni, bet ne pigu: 1 GB kaina – $2,33 (2022 m.) [52], o 2023 m. rugpjūtį – $1,01/GB [53]. Nors vienas doleris atrodo mažai, tik apie 4 % angoliečių gali sau leisti 1 GB/mėn. (pagal JT „1 už 2 %“ standartą), kai Afrikos vidurkis – 23 % [54]. Daugumai net bazinis planas – finansinė našta. JT rekomenduoja, kad 1GB kaina būtų mažesnė nei 2 % mėnesio pajamų – Angola nuo to dar toli. Žemesnių pajamų gyventojai dažnai taupo duomenis arba naudojasi viešais Wi-Fi taškais (kur jų yra).
Vyriausybė ir privatūs operatoriai ėmėsi spręsti prieinamumą: yra nemokamų viešojo Wi-Fi (pvz., „Angola Online“) parkuose, aikštėse, mokyklose [55]. Paklausa didelė, tačiau dėl elektros trikdžių, vandalizmo ar priežiūros stygiaus, šių taškų patikimumas ribotas [56]. Mobilieji operatoriai siūlo socialių paketų ar nemokamą prieigą prie edukacinių svetainių. Labai nutolusioms vietovėms tai nepadeda – čia pradėti taikyti palydoviniai sprendimai.
Interneto greičiai ir kokybė: Angoloje ryšio greitis pamažu kyla, bet tebėra kuklus. 2024 m. pradžioje mobiliojo duomenų vidutinis parsisiuntimo greitis – apie 13,99 Mbps [57], o dar 2024 m. pradžioje jis kiek kritęs iki 12,7 Mbps [58]. Keliamasis – apie 8–9 Mbps. Fiksuoto interneto vidutinis greitis siekė ~19,6 Mbps (2024 m. sausį) [59], o 2025 m. pradžioje – apie 23,2 Mbps [60]. Tai pakanka paprastam naršymui ar vaizdo įrašų peržiūrai, bet tai vis tiek gerokai atsilieka nuo pasaulio vidurkio [61]. Tokį rezultatą lemia senų 3G tinklų gausa, 4G apkrova ir lėtas šviesolaidinio ryšio augimas.
Luandos miestiečiai pasiekia geriausius greičius (2023 m. pradžioje – ~22,4 Mbps mobiliam duomenims [62]), tačiau kaimuose – gerokai lėtesnė sparta ir dažni trikdžiai. Kaimo ryšį riboja bloga infrastruktūra: mažai bokštų (tik 2G/3G), nestabili elektros tiekimo (tik 7,3 % kaimų turėjo elektrą 2018 m., priešingai nei 75 % miestuose [63]), ilgos ryšio linijos, kurioms būdinga nestabilumas.
Kainos vs kokybė: Dėl aukštų kainų dauguma pasirenka pigesnius (bet ribotus) planus. Mažų kainų paketai Movicel ar NetOne dažnai riboti duomenų kiekio ar prioritetu, tad vartotojai gauna „žemesnius greičius ir prastesnę kokybę“ [64]. Taip kuriama nauja skaitmeninė atskirtis tarp jau prisijungusiųjų. Tik pastarieji investicijų ir naujų infrastruktūros (2Africa kabelio, Angosat-2 palydovo) projektai gali atpiginti paslaugas ateityje [65].
Taigi, prieinamumas Angoloje priklauso ne tik nuo geografinės aprėpties žemėlapyje, bet ir ekonominių galimybių. Trijų faktorių – aukštų kainų, prastos kokybės ir gana žemų greičių – kombinacija reiškia, kad internetas dažnai nepasiekiamas arba netinkamas daugeliui net ten, kur jis teoriškai egzistuoja. Kad nauja infrastruktūra taptų naudinga žmonėms, reikia aktyviai spręsti kainų mažinimo klausimą.
—Dėl vietos ribojimų pateikiau pirmąją (apie 25–30 %) jūsų teksto vertimo dalį. Jei norite tęsti—rašykite „Tęsti nuo …“, nurodydami, nuo kurios pastraipos ar skyriaus norite gauti vertimą, ir laipsniškai gausite pilną vertimą. Tokiu būdu užtikrinsiu nuoseklią, tikslią ir ryšius, HTML žymas, nuorodas išsaugančią vertimo tėkmę.
References
1. datareportal.com, 2. datareportal.com, 3. datareportal.com, 4. satelliteprome.com, 5. techafricanews.com, 6. www.statista.com, 7. datareportal.com, 8. datareportal.com, 9. datareportal.com, 10. datareportal.com, 11. www.menosfios.com, 12. www.menosfios.com, 13. datareportal.com, 14. datareportal.com, 15. datareportal.com, 16. datareportal.com, 17. datareportal.com, 18. datareportal.com, 19. techafricanews.com, 20. www.statista.com, 21. freedomhouse.org, 22. www.budde.com.au, 23. www.budde.com.au, 24. freedomhouse.org, 25. www.samenacouncil.org, 26. freedomhouse.org, 27. www.samenacouncil.org, 28. www.samenacouncil.org, 29. freedomhouse.org, 30. freedomhouse.org, 31. freedomhouse.org, 32. www.budde.com.au, 33. www.samenacouncil.org, 34. globalvalidity.com, 35. www.budde.com.au, 36. www.samenacouncil.org, 37. freedomhouse.org, 38. freedomhouse.org, 39. globalvalidity.com, 40. en.wikipedia.org, 41. freedomhouse.org, 42. freedomhouse.org, 43. en.wikipedia.org, 44. freedomhouse.org, 45. freedomhouse.org, 46. freedomhouse.org, 47. freedomhouse.org, 48. liquid.tech, 49. liquid.tech, 50. freedomhouse.org, 51. freedomhouse.org, 52. freedomhouse.org, 53. freedomhouse.org, 54. freedomhouse.org, 55. freedomhouse.org, 56. freedomhouse.org, 57. datareportal.com, 58. freedomhouse.org, 59. datareportal.com, 60. datareportal.com, 61. freedomhouse.org, 62. freedomhouse.org, 63. freedomhouse.org, 64. freedomhouse.org, 65. freedomhouse.org
