Tikroji interneto padėtis Baltarusijoje: laidinis, belaidis ryšys ir stebėjimas iš dangaus

Baltarusija pasižymi paradoksalia interneto aplinka: viena vertus, šalyje yra labai išvystyta tinklo infrastruktūra, teikianti platų prieinamumą ir prieinamas didelės spartos jungtis; kita vertus, čia veikia viena iš griežčiausiai kontroliuojamų ir cenzūruojamų režimų Europoje. 2022 m. duomenimis, beveik 89,5 % baltarusių naudojosi internetu freedomhouse.org, o tai atspindi aukštą skverbtį net ir pasauliniu mastu. Šalis labai investavo tiek į laidinį plačiajuostį internetą (ypač šviesolaidinius tinklus), tiek į belaidžius mobiliojo ryšio tinklus, pasiekdama vienus aukščiausių ryšio rodiklių Rytų Europoje freedomhouse.org. Šioje ataskaitoje pateikiama išsami Baltarusijos interneto apžvalga, apimanti laidinio plačiajuosčio tinklo infrastruktūrą, išplėtotą mobiliojo interneto sektorių, kylančias palydovinio ryšio galimybes („stebėjimas iš dangaus“), techninius našumo rodiklius bei valdžios politikos įtaką prieigai ir laisvei. Taip pat nagrinėjami skirtumai tarp miesto ir kaimo prieigos, skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų socialinių grupių ir naujausia raida, kuri formuoja interneto ateitį Baltarusijoje.

Interneto skverbtis ir infrastruktūros apžvalga

Baltarusijoje internetas plačiai paplitęs, o tai užtikrina tvirta infrastruktūra. 2023 m. pradžioje maždaug 8,27 mln. žmonių šalyje naudojosi internetu – apie 86,9 % gyventojų datareportal.com. Oficialioje statistikoje taip pat nurodyta, kad 2022 m. pabaigoje 89,5 % gyventojų naudojosi internetu – beveik 3 % daugiau nei ankstesniais metais freedomhouse.org. Absoliučiais skaičiais Baltarusijoje buvo apie 3,1 mln. laidinio plačiajuosčio interneto vartotojų bei 9,3 mln. mobiliojo interneto abonementų, kai gyventojų – 9,4 mln. freedomhouse.org. Tai reiškia, kad laidinio plačiajuosčio interneto skverbties rodiklis siekia apie 33–35 % gyventojų, o mobiliojo interneto – daugiau nei 100 % (daugelis turi po kelias mobiliojo interneto SIM korteles) freedomhouse.org. Iš tiesų, Baltarusijos mobiliojo interneto skverbties lygis (viršijantis 100 % gyventojų) 2022 m. buvo vienas didžiausių Centrinėje ir Rytų Europoje freedomhouse.org.

Laidinė infrastruktūra: Baltarusijos interneto stuburas yra modernus šviesolaidinis tinklas, kuris pasiekia daugumą gyvenviečių. Per dešimtmetį gigabitinio pasyvaus optinio tinklo (GPON) šviesolaidis sparčiai pakeitė pasenusias ADSL/DSL linijas visoje šalyje freedomhouse.org. Todėl dabar Baltarusija yra tarp Europos lyderių pagal šviesolaidžio skverbtį į namus freedomhouse.org. 2022 m. pabaigoje nacionalinė telekomunikacijų bendrovė „Beltelecom“ turėjo apie 2,9 mln. GPON šviesolaidžio abonentų freedomhouse.org, o šis skaičius 2024 m. viduryje pasiekė apie 3 mln. telecomtalk.info. Šviesolaidžio diegimas žengė toliau nei tik miestai – jis pasiekė ir mažesnius miestelius bei kaimus; iš tiesų apie 82,4 % visų smulkių gyvenviečių, kuriose gyvena 50–100 žmonių, jau naudojasi šviesolaidiniu plačiajuosčiu internetu, tai tapo įmanoma vykdant nuolat plėtojamus projektus telecomtalk.info. Šios investicijos įgyvendinamos valstybinėje „Baltarusijos skaitmeninio vystymo 2021–2025“ programoje, kurioje prioritetu laikomas greito interneto atvedimas net ir į mažiausias gyvenvietes telecomtalk.info. Todėl laidinio interneto kokybė aukšta: daugiau nei pusė vartotojų renkasi 100 Mbps ar didesnės spartos planus, o vidutinė „Beltelecom“ šviesolaidžio sparta yra apie 96 Mbps telecomtalk.info. Visos šalies vidutinės (medianinės) laidinės linijos atsisiuntimo spartos buvo apie 53–63 Mbps 2023–2024 m. freedomhouse.org freedomhouse.org – solidus metinis progresas. Dėl šiuolaikinės šviesolaidinės infrastruktūros ir tiesioginių jungčių į Europos ir Rusijos stuburinius tinklus, laidinio ryšio delsa dažniausiai yra labai žema (keliasdešimt milisekundžių šalies viduje).

Tarptautinis ryšys: Baltarusijos internetas tarptautiniu mastu yra prijungtas per keletą šviesolaidinių magistralinių linijų ir palydovinių jungčių. Šalis priklauso Trans-Europiniam ir Trans-Azijos–Europos šviesolaidinių kabelių tinklams, kurių pagrindiniai sausumos kabeliai jungiasi su Latvija, Lenkija, Rusija ir Ukraina en.wikipedia.org. Valstybinė bendrovė „Beltelecom“ valdo visus šalies interneto vartus į pasaulį: ji savininkė nacionalinio interneto mainų mazgo ir magistralinių kanalų, per kuriuos Baltarusija jungiasi, pvz., su Latvijos „Lattelecom“, Rusijos „Rostelecom“ ir kitais operatoriais en.wikipedia.org. Taip pat veikia antžeminės palydovinės stotys (pvz., Intelsat, Eutelsat), nors jos dažniau naudojamos kaip atsarginės arba specializuotoms paslaugoms en.wikipedia.org. Toks centralizuotas tarptautinės prieigos valdymas leidžia valdžiai atidžiai stebėti arba net visiškai riboti išorinį ryšį, jei to panorės (plačiau apie tai – cenzūros skyriuje). Tačiau įprastomis sąlygomis Baltarusijos linijų pajėgumas ir atsarginiai maršrutai (įskaitant 400 Gbps jungtį su Rusija, paleistą 2006 m. en.wikipedia.org) patenkina šalies poreikius.

Pagrindiniai interneto paslaugų teikėjai ir paslaugos

Nors 2023 m. Baltarusijoje išduota apie 170 telekomunikacijų veiklos licencijų freedomhouse.org, rinkoje dominuoja keli pagrindiniai dalyviai – visi jie yra valstybės valdomi arba griežtai jos reguliuojami. Svarbiausi interneto paslaugų teikėjai ir jų paslaugos apibendrinti žemiau lentelėje:

Beltelecom: Kaip valstybės telekomo lyderė, „Beltelecom“ – pagrindinis Baltarusijos interneto raktas. Bendrovė valdo ir eksploatuoja visą šalies šviesolaidinį „stuburą“ bei tarptautinius vartus, todėl visi kiti paslaugų teikėjai vienaip ar kitaip priklauso nuo „Beltelecom“ infrastruktūros freedomhouse.org. „Beltelecom“ dominuoja fiksuoto interneto rinkoje – jai tenka apie 78 % visų fiksuotų abonementų (2,5 mln. iš 3,2 mln. 2023 m.) freedomhouse.org. Bendrovė siūlo ADSL ir šviesolaidinį internetą (prekės ženklas byfly), telefono paslaugas, o nuo 2022 m. pabaigos ir mobiliojo ryšio paslaugas. (Valdžia suteikė „Beltelecom“ licenciją žengti į mobiliojo ryšio rinką, ir ji pradėjo siūlyti mobiliojo ryšio paketus, greičiausiai kaip MVNO arba partnerystėje, komplektuodama juos su namų internetu freedomhouse.org.) Be to, „Beltelecom“ ir NTEC yra vienintelės organizacijos, turinčios leidimą jungtis į užsienio tinklus freedomhouse.org. Tai – pagrindiniai srauto valdymo taškai, per kuriuos valstybė gali įvesti kainų ir paslaugų standartus (teigiama pusė – žemos kainos ir visuotinė aprėptis, neigiama – centralizuota kontrolė, apie tai daugiau žemiau). Pažymėtina, kad dėl „Beltelecom“ investicijų šviesolaidis ir gigabitų spartą tapo prieinama net provincijos miestuose. 2024 m. viduryje klientų skaičius siekė apie 3 mln. telecomtalk.info. Didžiausias privatus paslaugų teikėjas (A1) tuo tarpu turėjo tik apie 400 tūkst. laidinio interneto klientų freedomhouse.org, kas puikiai iliustruoja „Beltelecom“ pozicijas.

Mobiliojo ryšio operatoriai: Baltarusijoje veikia trys pagrindiniai vartotojų mobiliojo interneto operatoriai: MTS Belarus, A1 ir life:). Didžiausias yra MTS Belarus, turintis apie 5,7 mln. mobiliojo ryšio abonentų freedomhouse.org. Tai yra bendros įmonės tarp Beltelecom (valstybės) ir Rusijos MTS, todėl valstybė turi didžiausią įtaką pagrindiniam mobiliojo ryšio tiekėjui. Antras pagal dydį yra A1 (anksčiau Velcom), turintis daugiau nei 4,8 mln. abonentų freedomhouse.org ir priklauso užsienio Telekom Austria Group. life:) yra trečias ir žymiai mažesnis – apie 1,5 mln. vartotojų freedomhouse.org, o 2022 m. visas akcijas įsigijo Turkijos „Turkcell“ (po to, kai Baltarusijos vyriausybė pardavė paskutinį savo paketą).

Visi trys mobiliojo ryšio operatoriai teikia 2G/3G/4G balso ir duomenų paslaugas. Išskirtinai Baltarusijoje 4G LTE tinklą valdo vienas bendras tiekėjas: beCloud (Belarusian Cloud Technologies) – valstybės kontroliuojama kompanija, kuri turi visą 4G infrastruktūrą ir nuomoja ją MTS, A1 bei life:) freedomhouse.org. Tai reiškia, kad vietoje atskirų operatorių statomų LTE bokštų, beCloud sukūrė vieną nacionalinį LTE tinklą, kuriuo naudojasi visi – toks modelis pasirinktas dėl kaštų efektyvumo ir, tikėtina, lengvesnės valstybės priežiūros. 2024 m. pradžioje 4G LTE dengė apie 93% Baltarusijos teritorijos ir 99% populiacijos freedomhouse.org – didelis progresas lyginant su ~83% teritorijos prieš dvejus metus freedomhouse.org. Tuo tarpu 2G/3G tinklai dengia daugiau nei 98% teritorijos freedomhouse.org, užtikrindami bazinę mobiliojo ryšio aprėptį net ir atokiose vietovėse. 5G paslaugos nėra komerciškai paleistos – buvo tik nedideli pilotiniai bandymai. 2023 m. pabaigoje pareigūnai pripažino, kad pilnas 5G diegimas tapo „neaiškus“ dėl Vakarų sankcijų ir mažėjančio verslo susidomėjimo freedomhouse.org – iš esmės naujos kartos mobilusis ryšys atidėtas. Kol kas Baltarusija orientuojasi į 4G plėtrą ir pajėgumų maksimalizavimą, dažnai bendradarbiaudama su Kinijos tiekėjais: Beltelecom bendrauja su Huawei dėl 5G technologijų, taip pat atliekami bandymai su veido atpažinimo technologijomis 5G tinkluose freedomhouse.org.

Kalbant apie paslaugas, mobiliojo ryšio operatoriai siūlo įprastus balso, SMS ir duomenų planus. Mobilusis internetas plačiai naudojamas socialiniams tinklams, susirašinėjimui (ypatingai populiarus Telegram dėl internetinės žiniasklaidos cenzūros) ir srautiniam turiniui. Dėka bendro LTE tinklo, bet kurio operatoriaus vartotojas gali mėgautis 4G sparta didžiuosiuose miestuose ir daugumoje miestelių. Tačiau konkurencija rinkoje kiek ribota: kainos pagal regioninius standartus žemos, tačiau valstybės įtaka (ypač per dalinį MTS valstybinį kapitalą ir kritinę infrastruktūrą) reiškia, kad operatoriai retai priešinasi valdžios nurodymams (pvz., anksčiau jie bendradarbiavo vykdant privalomus interneto išjungimus).

Miesto ir kaimo prieigos skirtumai

Baltarusija yra itin urbanizuota šalis – maždaug 80,5% gyventojų gyvena miestuose ar miesteliuose freedomhouse.org. Istoriškai interneto prieiga buvo geresnė urbanizuotose zonose, tokiose kaip Minskas ar regionų centrai, nei kaimiškose vietovėse. Tačiau per pastaruosius metus šis skirtumas sumažėjo dėl kryptingo infrastruktūros plėtros. 2022 m. duomenimis, 92,5% miestų gyventojų naudojosi internetu, palyginti su 79,7% kaimo gyventojų freedomhouse.org. Šis 13 procentinių punktų skirtumas nors ir ryškus, tačiau pastebimai sumažėjo (dar viduryje 2010-ųjų internetu naudojosi tik apie 40% kaimo gyventojų, kai miestuose – daugiau nei 70%). Šiandien, net kaimo vietovėse, didžioji dauguma turi prieigą prie interneto – dažniausiai per mobiliuosius tinklus, o didesniuose kaimuose vis dažniau – ir per šviesolaidinį ryšį iki namų.

Sostinė Minskas ir toliau išlieka geriausiai prijungta vieta: apie 95,2% miesto gyventojų naudojasi internetu freedomhouse.org – iš esmės kone visi. Kiti regionai kiek atsilieka: pvz., Hrodnos regiono rodiklis yra ~91,3%, o žemiausias – Minsko regiono (kaimiškos zonos aplink sostinę) – 83,8% freedomhouse.org. Tai rodo, jog net menkiausiai prijungtame regione internete yra daugiau nei keturi penktadaliai gyventojų. Miesto ir kaimo skirtumai ypač matomi tam tikrose demografinėse grupėse – ypač tarp vyresnių žmonių. Miestuose 53,4% senjorų (65 m. ir vyresnių) naudojosi internetu 2021 m., o kaimuose – tik 28,2% tos amžiaus grupės freedomhouse.org. Tai pabrėžia, kad likusi skaitmeninė atskirtis Baltarusijoje dabar daugiausia susijusi su amžiumi ir išsilavinimu (skaitmeniniu raštingumu), o ne infrastruktūros stoka.

Kalbant apie infrastruktūrą, beveik kiekvienas didesnis miestelis yra prijungtas. Visi rajonų centrai turi plačiajuosčio ryšio prieigą (ADSL arba šviesolaidį) nuo 2000-ųjų pabaigos en.wikipedia.org. Tęsiama GPON šviesolaidžio plėtra, kuri atveda greitą laidinį internetą net į kaimus su vos keliomis dešimtimis ūkių telecomtalk.info. Kur nėra šviesolaidžio ar laidinio plačiajuosčio, spragą užpildo 3G/4G mobilus ryšys – kaimo vartotojai dažnai priklauso nuo interneto telefone arba 4G Wi-Fi modemų. Vienas iš likusių iššūkių – mažuose kaimuose gali būti tik senesnė 3G paslauga ar silpnesnis signalas, kas veikia spartą. Tačiau, kai 4G prieiga pasiekia 99% gyventojų freedomhouse.org, bazinis plačiajuostis per mobilųjį ryšį jau yra prieinamas beveik visiems.

Prieinamumas (kainų atžvilgiu) taip pat pagerėjo visoje šalyje ir tam labiausiai pasinaudojo kaimų gyventojai. Interneto tarifai Baltarusijoje itin žemi lyginant su pajamomis (daugiau apie tai – skyrelyje Skaitmeninė įtrauktis), todėl kaina tampa mažiau svarbi kliūtis nei daug kur kitur. Apibendrinant, miestų gyventojai vis dar mėgaujasi sparčiausiu internetu (daugelyje Minsko kvartalų galimas gigabitinis šviesolaidis, miestuose – kelių tiekėjų pasirinkimas), kai kaimo gyventojams pasirinkimų mažiau (dažnai tik Beltelecom tinklas ir vienas mobilusis operatorius) ir spartumas kiek mažesnis. Tačiau kone kiekvienas, nuo miestiečio iki ūkininko, šiandien bent jau gali prisijungti prie interneto. Likutinės spragos užpildomos valstybės programomis, kuriomis siekiama „universalizuoti“ plačiajuostį ryšį net mažiausiose gyvenvietėse.

Mobiliojo interneto kraštovaizdis

Mobilusis internetas yra kertinė Baltarusijos ryšio dalis – skverbtis siekia ar net viršija 100% populiacijos freedomhouse.org. Tai rodo, kad daugelis baltarusių turi daugiau nei vieną SIM kortelę ar mobiliojo ryšio prenumeratą – įprasta skirti darbinius ir asmeninius numerius ar naudoti atskiras SIM’ines duomenims. Mobiliojo ryšio rinka pasižymi plačia aprėptimi, gerėjančiu greičiu bei palyginti prieinamais duomenų planais, už kuriuos atsakingi trys pagrindiniai operatoriai (MTS, A1, life:)).

Tinklo aprėptis ir technologija: Baltarusija pasiekė beveik visišką mobiliojo ryšio aprėptį. GSM (2G) ir 3G tinklai dengia daugiau nei 98–99% šalies teritorijos freedomhouse.org, todėl balso/SMS paslaugos yra praktiškai visose gyvenamose vietose. 4G LTE tinklas, paleistas 2015 m. per bendrą beCloud infrastruktūros modelį, sparčiai išplito. 2024 m. balandį 4G signalas dengė 93% Baltarusijos teritorijos ir 99% gyventojų freedomhouse.org. Tai reiškia, jog beveik kiekviena gyvenama vieta turi 4G, tik labai nutolusiose vietose signalas gali būti 3G. Itin reikšmingas aprėpties šuolis nuo ~83% iki 93% per porą metų freedomhouse.org freedomhouse.org liudija apie aktyvią LTE naujų bazinių stočių plėtrą (neretai su Kinijos įrangos tiekėjų pagalba).

Visi operatoriai dalinasi beCloud 4G tinklu, kuris daugiausia veikia Band 20 (800 MHz) ir Band 3 (1800 MHz) dažniais. Šis bendras tinklas leidžia MTS, A1 ir life:) abonentams naudotis LTE sparta be atskirų bokštų dubliavimo. Tai taupo kaštus, tačiau kartu reiškia, kad visi operatoriai turi identiškus 4G aprėpties žemėlapius (skiriasi tik kainos ir klientų aptarnavimas). Neigiama pusė – jei beCloud patiria sutrikimus ar valdžia įsako išjungti beCloud tinklą, tuo pačiu metu nukenčia visų mobiliojo ryšio operatorių 4G vartotojai – tai centrinis valdymo taškas.

Mobiliojo ryšio greičiai: Baltarusijoje tipiški mobiliojo interneto greičiai yra padorūs, nors pagal pasaulinius 4G standartus jie nėra išskirtiniai. 2023 m. vidutinis mobiliojo atsisiuntimo greitis buvo apie 12 Mbps freedomhouse.org. Iki 2024 m. vidurio šis vidurkis buvo panašus (apie 11.5 Mbps) freedomhouse.org, kas rodo nuosaikų pagerėjimą ar stovėjimą vietoje vartotojų skaičiui artėjant prie soties ribos. Didžiausi 4G greičiai miestuose gali būti žymiai didesni (dešimtys Mbps ar net iki 100 Mbps idealiomis sąlygomis), tačiau dauguma vartotojų patiria lėtesnį greitį, ypač perpildytose bazinėse stotyse ar kaimo vietovėse. LTE atsiuntimo greitis dažniausiai siekia kelis Mbps. 4G vėlinimas (latency) vidutiniškai siekia 30–50 milisekundžių pagal Speedtest matavimus – pakankamai daugumai programėlių, nors ne taip mažai kaip šviesolaidžiui. Pažymėtina, kad Baltarusijos mobilusis internetas yra pakankamai greitas HD vaizdo transliacijoms, socialiniams tinklams ir VoIP, tačiau sunkesnėms užduotims kaip didelių failų įkėlimas ar ultra-HD transliacijos vis dar geriau rinktis šviesolaidinį ryšį.

5G diegimas vis dar neaiškus. Mažos pilotinės zonos buvo išbandytos Minske naudojant „Huawei“ įrangą, tačiau 2024 m. komercinės 5G paslaugos vis dar nėra freedomhouse.org. Vakarų šalčių (įvestų dėl Baltarusijos politinės situacijos ir vaidmens Ukrainos konflikte) dėka, tokios bendrovės kaip „Nokia“ ar „Ericsson“ negali tiekti 5G įrangos, o net kinų tiekėjai susiduria su finansavimo bei eksporto problemomis. Be to, valdžios institucijų „mažėjantis susidomėjimas“ 5G rodo, kad jos nemato skubaus ekonominio poreikio, kol 4G talpa vis dar plečiama freedomhouse.org. Dėl šios priežasties Baltarusija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, neturinčių 5G diegimo grafiko. Vietoje to operatoriai stiprina 4G (pavyzdžiui, „A1“ bei kiti perskirstė 3G dažnius, stiprindami 4G kaimo regionuose frequencycheck.com).

Mobiliųjų duomenų naudojimas: Dauguma baltarusių kasdien pasiekia internetą naudodami išmaniuosius telefonus. 2023 m. mobiliųjų įrenginių dalis sudarė apie 53% visų internetinės naršymo peržiūrų Baltarusijoje, palyginti su 47% iš kompiuterių statista.com. Socialiniai tinklai, susirašinėjimo programos (Telegram, Viber) ir naujienos smarkiai remiasi mobiliuoju duomenų srautu. Vidutinis baltarusių išmaniojo telefono vartotojas kasmet sunaudoja vis daugiau duomenų; pavyzdžiui, „MTS“ pranešė apie dviženkli mobiliojo duomenų srauto augimą pastaraisiais metais (44% augimas 2020 m.) plečiant 4G aprėptį freedomhouse.org. Pigūs duomenys (2 GB kainavo tik maždaug 0,62% mėnesinio BNP vienam gyventojui 2022 m. freedomhouse.org – labai mažas rodiklis pagal tarptautinius standartus), todėl mobilusis internetas pasižymi itin dideliu prieinamumu kainos atžvilgiu.

Planai ir kainodara: Baltarusijos mobiliojo interneto planai Europei pigūs. Neriboto arba didelės talpos paketai siūlomi už kainą, prieinamą net ir už kuklų vietinį atlyginimą. Pavyzdžiui, 2023 m. pradinio lygio mobiliojo interneto paketas (keleto GB) galėjo kainuoti vos kelis JAV dolerius per mėnesį. Šis prieinamumas yra sąmoninga politika, siekiant paskatinti prisijungimą. Visi operatoriai reikalauja SIM kortelės registracijos su paso duomenimis (pagal valdžios taisykles), o anoniminės išankstinio mokėjimo SIM beveik neįmanomos – kiekviena SIM kortelė susieta su paso įrašu centralizuotoje duomenų bazėje, prieinamoje valdžios institucijoms freedomhouse.org. Nepaisant to, procesas yra paprastas, o rinkoje vyrauja sveika konkurencija kainų atžvilgiu.

Apibendrinant, mobiliojo interneto situacija Baltarusijoje pasižymi visuotiniu prieinamumu, valstybės reguliuojama infrastruktūra ir augančiu naudojimu. Nors pagal belaidžių technologijų lygį šalis nėra pažangiausiųjų tarpe (5G dar nėra), 4G padėjo sujungti beveik visus gyventojus. Mobilieji tinklai taip pat tarnauja kaip atsarginė priemonė fiksuoto tinklo sutrikimų ar tyčinių užblokavimų atvejais – anksčiau yra buvę incidentų, kai mobilusis tinklas apribojamas paskutinis (mat visiškas mobiliojo tinklo atjungimas turi didesnį ekonominį poveikį). Mobilusis internetas išliks labai svarbus, ypač kaimo gyventojams ir tiems, kurie nori apeiti namų ar darbo vietų stebėjimą, naudodamiesi mobiliuoju internetu.

Palydovinio interneto prieinamumas ir „žiūrėjimas iš dangaus“

Baltarusijoje palydovinis internetas yra nišinis ir labai reguliuojamas ryšių srities segmentas. Kadangi stiprūs antžeminiai tinklai užtikrina platų ryšį, palydovinės paslaugos plačiajai visuomenei nėra naudojamos, o valstybė griežtai kontroliuoja nepriklausomas palydovines jungtis dėl cenzūros ir saugumo priežasčių. Nepaisant to, verta apžvelgti, kokios ryšio „iš dangaus“ galimybės egzistuoja – tiek vidaus palydovinius projektus, tiek tarptautinius tiekėjus, tokius kaip Starlink ar OneWeb.

Vidaus palydoviniai projektai: Baltarusija turi savo ryšio palydovą Belintersat-1, geostacionarų palydovą, paleistą 2016 m. kaip bendrą projektą su Kinija (taip pat žinomas kaip ChinaSat-15). „Belintersat-1“ teikia palydovinės televizijos transliacijas bei gali palaikyti plačiajuostį duomenų perdavimą Europoje, Afrikoje ir Azijoje iš savo orbitos taške 51,5° R hajun.info. Palydovą valdo valstybinė įmonė (Precizinės elektromechanikos gamykla, pavaldus Ryšių ministerijai) ir jis priklauso Nacionalinei palydovinio ryšio ir transliacijos sistemai hajun.info. Praktikoje didžioji Belintersat pralaidumo dalis parduodama komercinei TV transliacijai bei valdžios reikmėms (karinė komunikacija, nutolusioms įstaigoms ir pan.), o ne gyventojų internetui. Pavyzdžiui, Baltarusijos kariuomenė sukūrė mobiliąsias ryšio sistemas, kurios naudoja „Belintersat-1“ internetui lauko sąlygomis kaip atsarginį variantą antžeminiams tinklams hajun.info hajun.info.

Labai svarbi detalė yra Baltarusijos draudimas civiliams naudotis dvikrypte (dviem kryptimis veikiačiu) palydoviniu internetu. Pagal tvarką, asmenims ir įmonėms leidžiamos tik vienkryptės palydovinės paslaugos (t. y. palydovinė TV ar vieno krypties duomenų perdavimas) – bet koks išeinantis interneto srautas iš vartotojų privalo vykti per antžemines tinklų ir valstybės kontroliuojamus vartus hajun.info. Dviem kryptimis veikiantys palydoviniai terminalai (VSAT, kurie ir siunčia, ir priima duomenis per palydovą) reikalauja specialaus leidimo ir iš esmės apriboti kariškiams, tam tikroms valstybinėms institucijoms, užsienio ambasadoms hajun.info. Tai reiškia, kad paprastas žmogus Baltarusijoje negali teisėtai įsirengti palydovinės antenos ir jungtis prie interneto palydovo nepriklausomai; taip būtų apeinama valstybės stebėsena, o valdžios institucijos aktyviai aptinka ir baudžia už neleistiną palydovinį ryšį hajun.info hajun.info. Pranešama, kad valstybės radijo dažnių stebėsenos centras (BelGIE) geba aptikti „neteisėtus dviem kryptimis veikiančio palydovinio interneto naudotojus“ ir dėl tokių bandymų buvo skirtos baudos hajun.info. Visa civilių interneto srautas, net ir iš atokiausių vietovių, turi „nusileisti“ Baltarusijoje per oficialų teleportą, o tada išeiti į pasaulinį tinklą per valstybės kontroliuojamą žemės tinklą (užtikrinant cenzūrą / filtravimą) hajun.info.

Iš esmės, Baltarusija griežtai nukreipia visą interneto srautą per savo kontroliuojamą antžeminę infrastruktūrą, net jei įtrauktas palydovas. Pavyzdžiui, kaimo interneto vartotojas gali naudotis palydovine antena duomenims gauti, tačiau jo siunčiamos užklausos bus perduodamos per telefono liniją ar mobilų tinklą į nacionalinius vartus, o ne tiesiai atgal į palydovą. Ši politika ryškiai skiriasi nuo laisvos palydovinio interneto prieigos daugelyje kitų šalių.

Starlink ir OneWeb: Atsižvelgiant į minėtus apribojimus, nestebina, kad naujos mažo Žemės orbitoje (LEO) veikiančios palydovų konstelacijos, tokios kaip SpaceX Starlink ir Didžiosios Britanijos remiama OneWeb, iš esmės nėra prieinamos Baltarusijoje. Starlink greitai plėtėsi visame pasaulyje, tačiau Baltarusija (kaip ir jos sąjungininkė Rusija) nerodo jokio noro leisti jai veikti. 2025 m. Starlink oficialūs paslaugų žemėlapiai neapima Baltarusijos, o pati kompanija „nenumato paslaugų teikimo“ Baltarusijoje (tas pats galioja ir kitoms griežtai kontroliuojamoms valstybėms – Kinijai, Iranui, Šiaurės Korėjai, Rusijai ir pan.) zerohedge.com. Kitaip tariant, baltarusiai šiuo metu negali teisėtai įsigyti ar naudotis Starlink terminalu. Bet kokie bandymai jį įsivežti ar naudoti būtų laikomi Baltarusijos įstatymų pažeidimu ir beveik neabejotinai aptinkami naudojant valstybės kontrolės priemones. Valdžios požiūris toks, kad nepavaldus palydovinis internetas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir cenzūros sistemai – tokio interneto žymiai sunkiau užblokuoti ar stebėti, palyginti su žemyninėmis linijomis zerohedge.com zerohedge.com. Analogiška situacija ir su OneWeb: oficialaus paslaugų tiekėjo ar žemės stočių Baltarusijoje nėra, o kadangi OneWeb paleidimai anksčiau buvo susiję su rusiškomis raketomis (stabdytais dėl karo Ukrainoje), šia paslauga Baltarusija taip pat nesinaudoja.

Verta pažymėti, kad 2020–2021 m. Baltarusijos protestų metu, o vėliau ir Rusijos karo Ukrainoje pradžioje, daugelis aktyvistų svarstė galimybę naudotis palydoviniu internetu (pvz., Starlink), norėdami apeiti blokavimus. Tačiau praktiškai Starlink Baltarusijoje nebuvo dislokuotas. Prevencinis draudimas naudoti tokius įrenginius bei didelė bausmių rizika kol kas neleido plačiai naudotis palydovinio interneto paslaugomis.

Seniau naudotos palydovinio interneto galimybės: Prieš LEO konstelacijas vienintelė alternatyva buvo tradicinės geostacionarinės VSAT paslaugos. Jas teikia tarptautiniai palydovų operatoriai (pvz., per Intersputnik, Eutelsat, Intelsat palydovus, dengiančius Baltarusijos regioną), kurioms reikia palydovinės lėkštės su siųstuvu-imtuvu. Tokios paslaugos techniškai egzistuoja – pavyzdžiui, kai kurios įmonės reklamuoja VSAT jungtis Baltarusijoje pagal individualius užsakymus globaltt.com. Tačiau, kaip ir minėta, norint įsirengti tokią jungtį, Baltarusijos naudotojui ar verslui reikia valdžios leidimo (greičiausiai tenka bendradarbiauti su Beltelecom arba licencijuotu tiekėju). Šių paslaugų kaina vidutiniam vartotojui taip pat yra pernelyg didelė (įranga ir mėnesiniai mokesčiai labai dideli lyginant su vietiniais atlyginimais). Taigi, realiai palydoviniu internetu Baltarusijoje naudojasi labai siauras ratas: atokios pramonės šakos (pvz., kai kurios naftotiekio, gavybos vietos), diplomatų atstovybės ar kaip atsarginė priemonė kritinei infrastruktūrai.

Palydovai stebėjimui? Išsireiškimas „stebėti iš dangaus“ taip pat užsimena apie palydovų naudojimą stebėsenai. Nors tai nėra interneto prieiga, verta paminėti, kad Baltarusija bendradarbiauja su Rusija ir Kinija palydovų žvalgyboje, taip pat Baltarusijos režimas svarstė apie nuosavą „suverenią“ palydovinio ryšio sistemą (vadinamasis „baltarusiškas Starlink analogas“ demonstruotas prezidentui Lukašenkai iš esmės buvo improvizuotas mobilus valdymo centras, kuris jungėsi per Belintersat-1) hajun.info hajun.info. Šių projektų esmė – turėti nepriklausomą, bet kontroliuojamą ryšio kanalą karo ar vidaus neramumų atveju, ne suteikti atvirą internetą gyventojams.

Apibendrinant: palydovinis internetas Baltarusijoje lieka labai ribotas ir marginalus. Kitaip nei kai kuriose atokiose pasaulio vietose, kuriose palydovinis internetas tampa proveržiu, Baltarusijos valdžia pirmenybę teikia žemės tinklų (šviesolaidžio ir mobiliojo ryšio) plėtrai ir griežtai kontroliuoja vartus į pasaulinį tinklą. Be rimtų politinių pokyčių, tokios paslaugos kaip Starlink liks nepasiekiamos Baltarusijoje, o visuomenė ir toliau bus priklausoma nuo žemyninio interneto.

Techninė kokybė: greitis, aprėptis ir delsos laikas

Baltarusijos interneto rodikliai atspindi modernią infrastruktūrą. Žemiau aptariame pagrindinius techninius ryšio aspektus šalyje:

• Pralaidumas (greitis): Fiksuoto interneto greičiai Baltarusijoje gana aukšti, nes intensyviai diegiamas šviesolaidis. 2023 m. pradžioje mediana fiksuoto prisijungimo greitis buvo apie 53,4 Mbps, o 2024 m. jau sudarė 63 Mbps freedomhouse.org freedomhouse.org. Dauguma miestų vartotojų turi prieigą prie dar didesnių greičių (siūloma 100 Mbps, 200 Mbps ar net gigabitiniai planai iš Beltelecom ir A1). Daugiau nei pusė fiksuoto interneto klientų renkasi 100 Mbps ar didesnius planus telecomtalk.info. GPON šviesolaidyje įkelimo greitis dažnai būna simetriškas ar beveik toks (pvz., 100/50 Mbps planai). Mobiliajame tinkle medianinis atsisiuntimo greitis siekia apie 11–12 Mbps freedomhouse.org freedomhouse.org – tai nėra daug, bet daugumai poreikių pakanka. LTE greičiai labai svyruoja: neužkrautose zonose gali siekti 30–50 Mbps, tačiau dideliuose susibūrimuose ar „atsarginėje“ 3G zonoje – vos kelis Mbps. Tiek mobilūs, tiek fiksuoti greičiai kasmet auga atnaujinant infrastruktūrą freedomhouse.org.
• Aprėptis ir patikimumas: Kaip jau minėta anksčiau, aprėptis tiek laidiniams, tiek belaidžiams tinklams yra labai plati. Praktiškai visuose miestuose, miesteliuose ir didesniuose kaimuose yra galimybė prisijungti prie fiksuoto interneto (jei ne šviesolaidžiu, tai bent jau ADSL ar kabeliu). Mobiliojo interneto aprėptis beveik visuotinė pagrindinei paslaugai ir praktiškai visiška, jei įskaičiuosime 3G/EDGE ryšį atokiausiuose regionuose. Patikimumas pagrindinėse tinklo šakose – geras: Baltarusijoje veikia nacionalinis šviesolaidinis žiedas, jungiantis didžiuosius miestus ir užtikrinantis tinklo atsparumą. Tačiau patikimumo bėdų dažniau kyla ne dėl techninių priežasčių, o dėl tyčinių valdžios veiksmų (pvz., sulėtinimų ar atjungimų politinių įvykių metu, apie tai aptarsime kitame skyriuje). Elektros tiekimo sutrikimai ar seni tinklai retai kelia problemų, juk Beltelecom nuolat investuoja į modernizaciją. Vis dėlto, kaimo vietovėse paskutinės atkarpos linijos gali būti mažiau patikimos: retesni DSL klientai gali patirti lėtėjimus ar signalų nutrūkimus. Mobilieji tinklai taip pat gali būti apkrauti per piką (pvz., renginių metu ar per „informacinius užtemimus“, kai daugelis naudotojų naudoja VPN).
• Delsa (latency): Vidaus ir kaimyninėms šalims siunčiamam srautui delsos laikas labai mažas. Naudotojas Minske, siunčiantis pingą į Minske ar Maskvoje esantį serverį, gali tikėtis ~10–30 ms ping. Net iki Frankfurto ar Londono – dėl tiesioginių šviesolaidžio maršrutų – ping siekia 40–70 ms. Mediana fiksuoto interneto delsos buvo apie 21 ms 2023 m. (nors šaltinyje nenurodyta, ši reikšmė būdinga šiems greičiams). Mobiliojo interneto (4G) vėlavimas didesnis, dažnai ~40–60 ms, o 3G tinkle – daugiau nei 100 ms. Palydovinėse jungtyse delsos laikas labai didelis: geostacionarinio interneto atveju round-trip vėlavimas siekia ~600–700 ms, todėl jis netinka realaus laiko ryšiui. (LEO palydovai, kaip Starlink, siūlytų ~20–50 ms, bet jų Baltarusijoje nėra). Taigi tipinis Baltarusijos interneto naudotojas patiria delsą, būdingą gerai išvystytiems tinklams – galima skambinti vaizdu, žaisti žaidimus (greitiems – rekomenduojama laidinė jungtis), naudotis debesijos sprendimais be didesnių rūpesčių.
• Pajėgumai ir ribojimai: Baltarusijos magistralės jungtys yra didelės (daugkartinės 100 Gbit/s linijos į kaimynus) en.wikipedia.org, o šalies vidaus šviesolaidis taip pat geba aptarnauti srautus be problemų. Vietinės prieigos tinklai (pvz., GPON) turi tam tikrą apkrovos koeficientą, bet dažniausiai suteikia pažadėtą greitį. Mobiliajame tinkle pajėgumų gali pritrūkti tankiai apgyvendintose vietose, tačiau operatoriai įrengia daugiau bazinių stočių ir plečia dažnių diapazoną, kad tą išspręstų. Politiniais įtemptais laikotarpiais naudotojai praneša apie neaiškius sulėtinimus ar sunkumus jungiantis prie atskirų paslaugų (apie cenzūrą – žemiau), o tai liudija apie tyčinius ribojimus, o ne techninius trūkumus. Pavyzdžiui, 2020 m. valdžia kai kada ribojo mobiliųjų duomenų greitį ar net atjungdavo duomenų perdavimą tam tikrose vietovėse, kad trukdytų protestuotojų komunikacijai freedomhouse.org freedomhouse.org.

Apibendrinant: Baltarusijos internetas techniškai stiprus – greitas ir beveik visur prieinamas, pagal pagrindinius rodiklius (šviesolaidžio pralaidumą ir mobiliojo ryšio aprėptį) prilygsta daugeliui ES šalių. Paprasti naudotojai gali žiūrėti HD vaizdo transliacijas, dalyvauti vaizdo susitikimuose ir naudotis šiuolaikinėmis interneto paslaugomis be didelių apribojimų. Pagrindiniai našumo iššūkiai kyla ne dėl technikos, o dėl valstybės politikos ribojimų ir epizodinių atjungimų.

Vyriausybės kontrolė, cenzūra ir stebėsena

Joks Baltarusijos interneto analizės tyrimas nėra išsamus be stipraus valstybės kontrolės nagrinėjimo. Valstybė, kuriai vadovauja autoritarinis prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas, palaiko griežtą interneto infrastruktūros ir turinio kontrolę. Tai pasireiškia keliais būdais: pagrindinių tinklų valdymu, teisiniais ir techniniais cenzūros mechanizmais, internetinės veiklos stebėjimu bei periodiškais ryšio sutrikimais dėl politinių priežasčių.

Valstybinis monopolis ir valdymo svertai: Baltarusijos vyriausybė arba valdo, arba tiesiogiai kontroliuoja esminę interneto infrastruktūrą. „Beltelecom“, didžiausias telekomunikacijų tiekėjas, yra valstybinė įmonė, kuri valdo pagrindinį tinklą, „nuo kurio priklauso visi kiti interneto paslaugų teikėjai“ freedomhouse.org. Nacionalinis srauto mainų centras (NTEC) – institucija, priklausanti prezidento Operatyviniam ir analizės centrui (OAC), ir „Beltelecom“ yra vieninteliai subjektai, kuriems leidžiama vykdyti interneto srautą, kertantį valstybės sieną freedomhouse.org. Praktikoje NTEC valdo vidaus interneto mainų punktą (BY-IX), kuriame vyksta vietinis peering‘as, o „Beltelecom“ administruoja tarptautinius vartus. Tai reiškia, jog visas tarptautinis interneto srautas (nesvarbu, ar tai svetainių užklausos, ar el. laiškai) turi pereiti per įrangą, kurią kontroliuoja šios dvi organizacijos, suteikiant valdžiai technines galimybes filtruoti, lėtinti ar visiškai nutraukti ryšį pagal poreikį freedomhouse.org. Nepriklausomi interneto paslaugų teikėjai neturi autonomiško maršruto – jie perka pralaidumą iš „Beltelecom“ arba NTEC, tad jiems išjungus tinklą, internetas neveikia visiems.

Interneto atjungimai: Baltarusijos valdžia parodė, kad krizės atveju yra pasirengusi „išjungti“ internetą. Ypač 2020 m. rugpjūtį vykusių prezidento (plačiai laikytų suklastotais) rinkimų ir masinių protestų metu visoje šalyje buvo beveik visiškai atjungtas internetas maždaug 61 valandai, pradedant nuo rinkimų nakties freedomhouse.org. Tai buvo plataus masto ryšio sutrikimas, paveikęs mobilųjį internetą, daugumą svetainių ir net VPN – t. y., Baltarusija praktiškai buvo atjungta nuo pasaulinio interneto. Po to, 2020 m. pabaigoje, vietinės ir protarpinės atjungimo priemonės būdavo taikomos dažniausiai sekmadieniais, kai vyko didžiausi protestų žygiai freedomhouse.org. Pranešimuose teigiama, kad vyriausybė taip pat trukdė mobiliojo interneto signalams protestų vietose, kad apsunkintų koordinaciją freedomhouse.org. Tokie veiksmai buvo precedento neturintys Baltarusijoje ir rodė naują kontrolės lygį, būdingą kitoms autoritarinėms valstybėms. 2021 m. režimas žengė dar toliau ir pakeitė Telekomunikacijų įstatymą, aiškiai leisdamas valdžiai uždaryti arba riboti tinklus nacionalinio saugumo pagrindu freedomhouse.org. Šis teisinis pagrindas iš esmės legitimizuoja būsimas interneto atjungimo akcijas. Nors 2022–2023 m. nebuvo šalies masto atjungimų (nebuvo ir įvykių, prilygstančių 2020 m. protestams), visgi incidentų pasitaikė – pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūtį, kai Rusijos siejama „Wagner“ samdinių grupė buvo Baltarusijoje, vietiniame jų stovyklos rajone buvo pranešta apie mobiliųjų tinklų sutrikimus freedomhouse.org. 2023 m. pabaigoje valdžia trumpam blokavo prieigą prie „YouTube“ opozicinio lyderio tiesioginio kreipimosi metu freedomhouse.org. Taigi, valdžia turi tiek technines priemones, tiek teisinį pagrindą nutraukti interneto ryšį iš dalies ar visiškai ir jau naudojo tai politiškai jautriu metu.

Svetainių blokavimas ir turinio cenzūra: Kasdien Baltarusija vykdo plačią interneto turinio cenzūrą. Vyriausybė palaiko išplėstinį užblokuotų puslapių juodąjį sąrašą, kurį ISP privalo blokuoti. 2022 m. pabaigoje Baltarusijoje buvo užblokuota daugiau nei 10 000 interneto puslapių freedomhouse.org – šis skaičius 2023 m. išaugo dar bent 2 000 freedomhouse.org. Tai apima ne tik ekstremistinį ar neteisėtą turinį, bet ir beveik visus nepriklausomus žiniasklaidos portalus, opozicijos naujienų puslapius, žmogaus teisių organizacijų svetaines ir daugelį užsienio žiniasklaidos kanalų. Pavyzdžiui, populiariausias šalies naujienų portalas TUT.by buvo užblokuotas 2021 m. ir vėliau paskelbtas „ekstremistiniu“, taip atjungiant 3,3 mln. kasdienių vartotojų freedomhouse.org. Jo įpėdinis (Zerkalo.io, veikiantis tremtyje) buvo iškart taip pat užblokuotas freedomhouse.org. Visi pagrindiniai nepriklausomi naujienų portalai dabar arba užblokuoti, arba priversti veikti tremtyje, šalyje laisvai prieinami tik nepolitiniai portalai kaip Onliner.by freedomhouse.org. Valdžia netgi blokavo tik iš dalies su opozicija susijusius puslapius – 2023 m. užblokuotas „Flickr“ (nuotraukų dalijimosi puslapis) ir svarbi baltarusių kalbos elektroninė biblioteka, įtariant, kad jie skleidžia režimui nepalankų turinį freedomhouse.org. Taip pat nemažai socialinių tinklų puslapių ir „Telegram“ kanalų paskelbtos „ekstremistiniais“, todėl piliečiams tapo nusikalstama net prenumeruoti ar skaityti tokius kanalus. Tikslaus užblokuotų puslapių sąrašo viešai nėra (tai laikoma ribojama informacija), o cenzūros sprendimai dažnai grindžiami plačiai interpretuojamu „grėsme nacionaliniam saugumui“ pagal Žiniasklaidos įstatymą freedomhouse.org.

Šiems blokavimams įgyvendinti Baltarusija naudoja giliosios paketų analizės (DPI) ir filtravimo technologijas tiek interneto paslaugų teikėjų, tiek pagrindinio tinklo lygmenyje. 2022 m. kovo mėn. „Beltelecom“ paskelbė konkursą įsigyti už 4 mln. JAV dolerių naujintą aparatūrą/programinę įrangą, kurios paskirtis – „rinkti ir saugoti informaciją apie naudotojų apsilankymus interneto šaltiniuose ir blokuoti interneto šaltinius“ freedomhouse.org. Tai rodo nuolatinį investavimą į cenzūros aparatą. Pranešama, kad Baltarusija kreipėsi dėl techninės pagalbos į Rusiją (kuri turi plačią blokavimo sistemą), siekdama sustiprinti šias galimybes freedomhouse.org. Dėl to prieiga prie užblokuotų puslapių dažnai reikalauja apėjimo įrankių (VPN, Tor, proxy serverių).

Apėjimo technikų draudimas: Žinoma, daugelis baltarusių pradėjo naudotis virtualiais privačiais tinklais (VPN) ar anonimiškumo įrankiais, kad apeitų cenzūrą. Vyriausybė sureagavo bandydama blokuoti ar riboti VPN ir Tor. Iš tiesų, VPN arba Tor naudojimas neteisėtais tikslais uždraustas dar 2015 m. freedomhouse.org, tačiau metai, kai buvo pasyviai laikomasi teisės aktų. Po 2020 m. režimas pradėjo aktyviai taikytis į šiuos įrankius. 2020 m. buvo užblokuotas populiarus proxy įrankis Psiphon freedomhouse.org. 2023–2024 m. buvo planų naudoti srauto filtravimą, kad plačiau apribotų VPN naudojimą freedomhouse.org. 2024 m. gegužę, kai opozicinė organizacija tremtyje organizavo „alternatyvius rinkimus“ saugioje interneto platformoje, vyriausybė sureagavo užblokuodama bent keturias pagrindines VPN paslaugas („Psiphon“, „Turbo VPN“, „TunnelBear“ ir „HUB VPN“), kad žmonės negalėtų balsuoti internetu freedomhouse.org freedomhouse.org. Dėl tokio „katės ir pelės žaidimo“ vidutinio baltarusių galimybių prieiti prie atviro interneto mažėja. Tor sistema irgi tapo taikiniu: nors jos apėjimo blokavimas nėra 100% efektyvus, DPI pagrįstos technologijos kartais apsunkina prisijungimą. Taip pat įvestos teisinės bausmės už „neteisėtos“ informacijos apie blokavimo apėjimą teikimą.

Stebėjimas ir privatumas: Baltarusija taiko plataus masto telekomunikacijų stebėsenos sistemą. Pagal įstatymą visi telekomunikacijų operatoriai privalo įdiegti SORM (Operatyvinės tyrimų veiklos sistema) įrangą – iš pradžių rusišką sistemą, kuri leidžia teisėsaugos institucijoms (ypač Baltarusijos KGB ir OAC) realiu laiku perimti telefono ir interneto ryšius freedomhouse.org. Prezidento Operacijų ir analizės centras (OAC) – iš pradžių KGB padalinys – prižiūri interneto stebėseną ir turi įgaliojimus kontroliuoti, kaip interneto tiekėjai laikosi duomenų rinkimo reikalavimų freedomhouse.org. Visi interneto ir telefonijos tiekėjai privalo saugoti vartotojų duomenis ir padėti valdžios institucijoms. Kaip jau minėta, SIM kortelių registracija privaloma: norint įsigyti SIM, būtina pateikti pasą, o ta paso informacija patenka į elektroninę duomenų bazę prieinamą Vidaus reikalų ministerijai ir saugumo tarnyboms freedomhouse.org. Tai panaikina anonimišką mobilųjį ryšį. Be to, interneto kavinės ar viešieji Wi-Fi taškai (pvz., viešbučiuose) privalo identifikuoti naudotojus (dažnai pagal pasą arba SMS kodą) prieš suteikdami prieigą prie interneto.

Tinklo lygmeniu valdžia plačiai stebi socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles. Po 2020 metų protestų tūkstančiai žmonių buvo suimta už jų įrašus internete ar net privačias žinutes. Saugumo tarnybos infiltravosi į opozicijos Telegram grupes ir naudojo IMSI gaudykles bei kitas priemones siekdamos anoniminius veiksmus internete susieti su tikromis tapatybėmis. Režimas taip pat taiko bauginimo taktiką – priverčia sulaikytus aktyvistus atrakinti jų išmaniuosius telefonus ir socialinius tinklus, o iš jų išgauna kontaktų sąrašus, taip išplėsdamas stebėjimo tinklą. „Didysis brolis“ labai pastebimas Baltarusijos internete – „Freedom House“ nuolat vertina Baltarusiją kaip „ne laisvą“ pagal interneto laisvės kriterijų, pažymėdamas įsigalėjusią stebėseną ir griežtas represijas už nesutikimą internete.

Pažymėtina, kad internetinė turinio veikla kriminalizuojama pagal plačiai apibrėžtus įstatymus. Dešimtys tinklaraštininkų ir interneto žurnalistų buvo įkalinti dėl tokių kaltinimų kaip „ekstremizmas“ ar „prezidento įžeidimas“ vien už įrašus „YouTube“ ar „Telegram“ freedomhouse.org freedomhouse.org. Paprasti piliečiai už valdžiai nepalankius komentarus socialiniuose tinkluose yra gavę daugiamečių laisvės atėmimo bausmių. Tokia atmosfera lemia, kad daugelis, diskutuojančių apie politiką internete, tai daro naudodamiesi slapyvardžiais ir VPN/Tor (kai įmanoma), bet net ir tada egzistuoja deanomizacijos rizika. Vienu kraštutiniu atveju valdžia netgi nukreipė komercinį lėktuvą 2021 m., kad sulaikytų disidentą tinklaraštininką (Romaną Protasevičių, Nexta), kuris tuo metu net nebuvo Baltarusijoje – tai pabrėžia, kaip toli režimas gali eiti, kad susektų internetinius aktyvistus bbc.com.

Išvados apie kontrolę: Baltarusijos valdžia sukūrė „internetą su ribomis“ – kokybišką infrastruktūrą, galinčią teikti informaciją ir paslaugas, bet tik itin stebimoje ir filtruotoje aplinkoje. Posakis „žiūri iš dangaus“ tinka ne tik palydovams, bet ir valdžios akylai akiai kibernetinėje erdvėje. Nesvarbu ar techninėmis priemonėmis (valstybinis interneto tiekėjo monopolis, DPI filtravimas, „išjungimo jungikliai“), ar teisėtomis (miglotai apibrėžti ekstremizmo įstatymai, privalomas duomenų saugojimas), valstybė Baltarusijos skaitmeninėje erdvėje yra visur. Tai natūraliai sumažina kai kuriuos stiprios infrastruktūros privalumus: pavyzdžiui, debesų paslaugos ir užsienio svetainės gali būti blokuojamos be paaiškinimo, o verslininkai ar tyrėjai gali nepasiekti reikalingų išteklių. Tačiau nepaisant šių kontrolės priemonių, Baltarusijos gyventojai parodė išradingumą ieškant naujienų ir bendraujant (pvz., Telegram išlieka gyvybiškai svarbi, nes jos decentralizuota infrastruktūra pasirodė sunkiai visiškai blokuojama net 2020 m.).

Skaitmeninė įtrauktis ir skaitmeninė nelygybė

Skaitmeninė įtrauktis Baltarusijoje – tai gerėjančių galimybių, bet ir socialinių bei kartų skirtumų istorija. Kryptingos šalies pastangos plėsti infrastruktūrą ir išlaikyti mažas interneto kainas žymiai sumažino klasikinę miestų-kaimų arba turtingųjų-vargšų nelygybę, tačiau skirtumai vis dar egzistuoja amžiaus, kalbos ir paslaugos kokybės prasme.

Teigiama, kad internetas plačiai prieinamas ir įperkamas praktiškai visoms visuomenės grupėms. Remiantis ITU kainų lyginimu, 2022 m. pagrindinio interneto paketo kaina Baltarusijoje buvo viena žemiausių pasaulyje: pavyzdžiui, 2 GB mobiliųjų duomenų kainavo tik 0,62 % BVP vienam gyventojui, o 5 GB plačiajuosčio šviesolaidinio interneto planas – apie 0,73 % BVP vienam gyventojui freedomhouse.org. Šie rodikliai atitinka, net viršija JT įperkamumo tikslus ir įrašo Baltarusiją tarp pigiausiai prie interneto prisijungiančių šalių. Absoliučiais skaičiais, už 10–15 JAV dolerių per mėnesį galima įsigyti greito namų interneto planą (200 Mbps ir daugiau), – kaina, kuri šalyje prieinama pagal vidutines pajamas. Mažos kainos yra valstybės politikos padarinys (vyriausybė dažnai spaudžia valstybinį „Beltelecom“ nekilnoti kainų) ir pelno siekiančios konkurencijos nebuvimo kai kuriose srityse pasekmė. Toks modelis užtikrina, kad žemos pajamos, studentai ar atokiose vietovėse gyvenantys gyventojai gali sau leisti bent ribotą prieigą prie interneto. Taip pat įvairios viešosios institucijos (bibliotekos, mokyklos) yra prijungtos prie interneto, sudarydamos bendruomeninius prieigos taškus.

Miestų ir kaimų atotrūkis dėl infrastruktūros plėtros ženkliai sumažėjo. Kaip minėta, daugiau nei 80 % kaimo gyventojų jau naudojasi internetu freedomhouse.org, vadinasi, pagrindinis įtrauktumas įgyvendintas ir už miestų ribų. Plačiai diegiami Wi-Fi kaimo bibliotekose, viešųjų interneto taškų steigimas pašto skyriuose, mobilūs interneto kioskeliai – visa tai prisidėjo prie prieinamumo. Tęsiamas šviesolaidžio diegimas kaimuose užtikrina, kad provincija neliktų su prastesniu ryšiu. Vis dėlto išlieka kokybės skirtumų: miestuose vartotojai gauna greitesnį šviesolaidį ir gali rinktis iš kelių tiekėjų, o kaimo gyventojai dažnai turi vieną variantą (dažnai senesnė DSL linija arba silpnas mobilus signalas). Valstybinė programa aiškiai pripažįsta tikslą didinti paslaugų prieinamumą „taip pat ir mažose gyvenvietėse“, kad būtų užtikrintas konkurencingumas ir įtrauktis telecomtalk.info.

Išryškėjusi skaitmeninės nelygybės riba dabar eina pagal amžių ir kalbą. Jauni baltarusiai (iki 50 metų) internetu naudojasi labai plačiai – beveik visuotinis įsitraukimas jaunesniųjų nei 40 kategorijoje. Vyresnieji, ypač kaimuose, vis dar atsilieka. Pavyzdžiui, tik 28 % kaimo gyventojų vyresnių nei 65 m. buvo prisijungę prie interneto 2021 m. freedomhouse.org, palyginti su 53 % miestų senjorų – ir nors rodikliai gerėja, jie vis dar stipriai atsilieka nuo jaunimo. NVO organizacijos ir kai kurios valstybinės programos stengiasi kelti vyresniųjų skaitmeninį raštingumą (pvz., bendruomenių centrų kompiuteriniai kursai), tačiau progresas lėtas. Tokia kartų atskirtis lemia, kad svarbios e-paslaugos ir viešoji informacija negali pasiekti pačių pažeidžiamiausių be pagalbos (pvz., pensininkų).

Dar vienas aspektas – kalba ir vietinis turinys. Baltarusijos internetas (dažnai vadinamas „Bynetu“) visad buvo dominuojamas rusiškos informacijos, o baltarusių kalbos turinio žymiai mažiau. Skaitmeninės įtraukties šalininkai atkreipia dėmesį, kad baltarusiškai kalbantys vartotojai (paprastai opozicijos rėmėjai ar Vakarų regionų gyventojai) turi mažiau internetinių šaltinių, o valdžia netgi blokavo kai kurias baltarusių kalbos svetaines (laikydama jas opozicinėmis) freedomhouse.org. Tai sukuria kultūrinį skaitmeninį skirtumą. Vis dėlto socialiniai tinklai ir susirašinėjimo programėlės padeda šią problemą iš dalies išspręsti, nes vartotojai gali laisvai kurtis turinį bet kuria kalba (kai turi prieigą per VPN).

Pagal lyties kriterijų Baltarusijoje interneto naudojimo rodiklis moterims netgi šiek tiek didesnis nei vyrams. 2022 m. apie 89,5% moterų nuo 16 iki 72 metų naudojosi internetu, truputį lenkiant vyrų rodiklį bei netgi Europos vidurkį moterims freedomhouse.org. Tai rodo, kad esantys skirtumai neapsunkina moterų – jos Baltarusijoje labai aktyvios online (socialinių tinklų statistika tą atspindi: moterys sudaro daugiau kaip 56% socialinių tinklų naudotojų) datareportal.com. Priežastys gali būti demografinės (didesnė moterų dalis bendroje populiacijoje, emigruojantys tech. darbuotojai dažniau – vyrai) arba socialinės (moterys namų ūkiuose dažnai sprendžia dėl vaikų ugdymo ir taip skatina interneto naudojimą mokslui). Taigi, lyties nelygybės prieigos prie interneto klausimu faktiškai nelieka.

Baltarusija taip pat didžiuojasi e-valdžios ir e-paslaugomis, kurios skirtos įtraukti visus piliečius. Daugelį valstybinių paslaugų (mokesčių, komunalinių paslaugų apmokėjimas, medicininių įrašų peržiūra ir kt.) galima atlikti internetu. Jomis aktyviausiai naudojasi miestų ir jaunesni gyventojai, tačiau skaitmeninės įtraukties tikslu kaime veikia „vieno langelio“ kioskai, kuriuose valstybės tarnautojai padeda gyventojams naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

Skaitmeninė atskirtis pagal įrenginius: Vienas iš likusių veiksnių – įrenginių kokybė ir prieinamumas. Nors mobilieji telefonai yra visur (yra gerokai virš 100 % mobiliojo ryšio skvarba, tai reiškia, kad praktiškai visi turi mobilųjį telefoną freedomhouse.org), ne visi jie yra išmanieji, ypač tarp vyresnių ar mažiau pasiturinčių gyventojų. Vis dėlto net ir tai keičiasi, nes į rinką plūsta pigūs Android išmanieji telefonai. Namų reikmėms ne visi gali įsigyti šiuolaikinį kompiuterį; daugelis namų ūkių internetui naudojasi vien tik išmaniaisiais telefonais. Tai gali riboti interneto naudojimo galimybes (pavyzdžiui, dalį namų darbų atlikti ar verslą valdyti sunkiau naudojant tik telefoną). Įtraukties strategijos dalis – programos, kuriomis stengiamasi kompiuterius įdiegti mokyklose ir pasiūlyti prieinamų planšetinių kompiuterių. Kai kurie telekomunikacijų tiekėjai siūlė įrenginių įsigijimo išsimokėtinai planus, palengvinančius šeimoms galimybę įsigyti kompiuterius ar išmaniuosius televizorius.

Bendruomenių ir neįgaliųjų įtrauktis: Neįgalūs žmonės susiduria su iššūkiais naudodamiesi IRT, nes daugelis Baltarusijos svetainių ir paslaugų nėra pilnai pritaikytos prieinamumui (pvz., ekrano skaitytuvams). Yra buvę kelių iniciatyvų (dažniausiai nevyriausybinių organizacijų), siekiančių pagerinti interneto prieinamumą ir suteikti specializuotų mokymų neįgaliesiems vartotojams. Valstybinė įmonė „Beltelecom“ kartais skelbia nuolaidas ar specialius planus tam tikroms grupėms (pvz., karo veteranams ar neįgaliesiems) kaip socialinę priemonę.

Apibendrinant, Baltarusija iš esmės pasiekė pagrindinę skaitmeninę įtrauktį prieigos požiūriu – dauguma žmonių, visuose regionuose ir abiejų lyčių, gali prisijungti prie interneto už prieinamą kainą. Likusios atskirtys yra labiau susijusios su efektyviu naudojimu: vyresni, kaimiškų vietovių ar mažiau išsilavinę gyventojai negali pilnai išnaudoti interneto galimybių, nors linija iki jų namų ir egzistuoja. Tolimesnis iššūkis – įtraukti šias grupes į skaitmeninę visuomenę per švietimą ir lokalizuotą turinį, tuo pat metu išlaikant Baltarusijos sukurtą prieinamumą bei infrastruktūrą. Deja, cenzūros ir politinių represijų klimatas reiškia ir vadinamąją „žinių atskirtį“ – daugelis yra atskirti nuo nepriklausomos informacijos, todėl interneto įgalinimo potencialas yra ribotas. Skaitmeninė įtrauktis Baltarusijoje turi ir politinį matmenį: tikra įtrauktis reikštų ne tik prieigą prie valstybės patvirtinto interneto, bet ir prie laisvo ir atviro interneto – siekinio, kurį šiuo metu riboja režimas.

Naujausia raida ir ateities perspektyvos

Interneto ekosistema Baltarusijoje nuolat kinta veikiama technologinės pažangos, politinių įvykių ir tarptautinės izoliacijos. Žvelgiant į ateitį, keli pagrindiniai pokyčiai ir tendencijos lems ryšio būklę:

• Pluoštinės (fibros) plėtros tęsinys: Tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus Baltarusija baigs visos šalies GPON pluoštinių linijų diegimą. „Beltelecom“ planai pagal 2021–2025 m. skaitmeninės plėtros programą numato pakeisti likusias DSL linijas ir išplėsti pluoštą į visas tam tikro dydžio gyvenvietes telecomtalk.info. 2024 m. viduryje 95 % „Beltelecom“ fiksuoto ryšio abonentų jau naudojosi daugiafunkciu (NGN/pluošto) tinklu telecomtalk.info. Tikimasi beveik visuotinio pluošto į namus padengimo miestuose ir didelės skvarbos kaime. Tai galėtų paversti Baltarusiją viena geriausiai infrastrukūriškai sujungtų šalių savo regione, bent jau susilyginant su Baltijos valstybėmis pagal fibros padengimą. Šitaip gigabitinio ryšio galimybės taps plačiai prieinamos, leidžiančios naudotis naujomis vidaus paslaugomis (IPTV, telemedicina ir kt.).
• 5G atidėta į šalį: Kaip jau minėta, Baltarusija masinį 5G diegimą sustabdė dėl sankcijų ir sąnaudų freedomhouse.org. Artimiausiu metu bus siekiama maksimaliai išnaudoti 4G LTE, plečiant spektro plotį ir bazinių stočių skaičių. Vyriausybė neskuba su 5G, ir ši pozicija išliks, nebent kaimyninių šalių pažangos tempas privers persigalvoti. Galimas atvejis, kad Baltarusija galiausiai pasirinks tik su Kinijos partneriais (Huawei ar ZTE) plėtoti 5G – pvz., riboto masto įdiegiant pramonės ar valdžios poreikiams, jeigu geopolitinė situacija leis. Svarbu pabrėžti, jog bet koks diegtinas 5G greičiausiai akcentuos stebėsenos funkcijas (tai patvirtina veido atpažinimo kamerų testai 5G tinkle) freedomhouse.org, kas atitinka režimo prioritetus. Įprasti vartotojai dar kelis ateinančius metus 5G telefonus galės naudoti tik 4G tinkle.
• Mobiliojo ryšio operatorių pokyčiai: Telekomunikacijų sektoriuje galimi nuosavybės pokyčiai. Atsižvelgiant į politinę aplinką, tokiems užsienio savininkams kaip A1 (Austrijos A1 Telekom) ir Turkcell (life:)) gali kilti sunkumų ar net gali būti svarstomas pasitraukimas. Anksčiau buvo pasirodę gandų apie Rusijos ar valstybinių investuotojų ketinimus padidinti savo dalį. 2022 m. Turkcell padidino savo valdomą dalį life:) iki 100 % freedomhouse.org, rodo įsipareigojimą, tačiau Baltarusijos rinkos izoliacija gali skatinti konsolidavimąsi. Vyriausybė taip pat gali stengtis įgyti didesnę įtaką – pavyzdžiui, stiprindama „Beltelecom“ mobilųjį padalinį, kad šis galėtų konkuruoti su privačiais operatoriais. Sektoriaus konsolidacija ar renacionalizacija nėra neįmanoma, jei režimas sieks dar griežtesnės kontrolės.
• Starlink/OneWeb perspektyvos: Esant dabartinei politinei situacijai, Baltarusija greičiausiai oficialiai neleis Starlink ar kito nepriklausomo palydovinio interneto. Tačiau demokratinių pokyčių ar net šiek tiek liberalizavus režimą, Starlink galėtų labai greitai padengti Baltarusiją (palydovai jau dabar skraido virš šalies). Pavyzdžiui, Elono Musko Starlink galėtų teikti internetą į Baltarusiją, jei tik būtų terminalai; vienintelis barjeras – reguliavimas. Atsidūrus opozicijai palankioje situacijoje, Starlink įvedimas galėtų greitai užtikrinti atvirą internetą net ir esant valstybės kontroliuojamiems žemės tinklams. Tačiau Starlink kol kas išlieka tolima perspektyva, tą patį galima pasakyti ir apie OneWeb. Svarbu, kad Rusija (Baltarusijos sąjungininkė) kuria savo palydovinį internetą („Sphere“ projektas) – ateityje Baltarusija gali pasirinkti naudoti rusišką/kinietišką sistemą valstybės reikmėms, o ne Vakarų.
• Didėjanti cenzūra ir izoliacija: Deja, naujausios tendencijos rodo, kad Baltarusija vis labiau artėja prie Rusijos interneto kontrolės modelio. 2024 m. vasarį Baltarusija ir Rusija paskelbė apie žingsnius, kuriais siekiama „suvienodinti“ tam tikrus informacinės erdvės aspektus freedomhouse.org. Tai gali reikšti bendrus juoduosius sąrašus ar bendras pastangas blokuoti turinį. Baltarusija jau kopijavo Rusijos įstatymus (pvz., įtraukus terminus apie „netikras naujienas“ ir „ekstremistinę“ veiklą internete, panašiai kaip Rusijoje) freedomhouse.org. Tendencija – didesnė valstybės priežiūra. Gali būti diegiama pažangesnė paketų gilinimo tikrinimo (DPI) įranga (greičiausiai importuota iš Kinijos ar Rusijos) turinio cenzūrai realiu laiku. Taip pat VPN ir Tor blokavimas gali dar stiprėti; 2024/25 m. valdžia numatė naują srauto filtravimo diegimą, siekiant blokuoti draudžiamų įrankių naudojimą freedomhouse.org. Jei pavyks, baltarusiams bus dar sunkiau pasiekti užblokuotas svetaines, todėl šalies internetas vis labiau atsiskirs nuo globalios žiniatinklio erdvės (mini „intraneto“ scenarijus, panašus į Irano ar Kinijos užkardas, nors dar ne toks išvystytas).
• Sekimo technologijų atnaujinimai: Režimas toliau investuos į stebėjimo technologijas. Tai apima CCTV tinklų plėtrą su veido atpažinimu (kai kurie jų per pluoštinius tinklus sujungti su centrinėmis duomenų bazėmis), žinučių programėlių stebėjimą naudojant kenkėjišką programinę įrangą ar priverstinį duomenų atskleidimą, dirbtinio intelekto įrankius, skirtus ieškoti nepaklusnių nuotaikų socialiniuose tinkluose. Bendradarbiavimas su Kinija gali į Baltarusiją atnešti „išmaniųjų miestų“ stebėjimo sistemas, integruotas su interneto duomenimis. Nors tai tiesiogiai nekeičia prieigos galimybių, tačiau labai veikia, kaip laisvai gyventojai galės naudotis internetu.
• Skaitmeninė ekonomika ir protų nutekėjimas: Baltarusijoje kadaise klestėjo IT sektorius („Hi-Tech Park“ Minske pritraukė daug programinės įrangos įmonių ir startuolių). Politinis nestabilumas nuo 2020 m. sukėlė protų nutekėjimą – dešimtys tūkstančių IT specialistų ir jaunų profesionalų išvyko į Lenkiją, Lietuvą ir kt. Tai atsiliepia ir interneto kraštovaizdžiui: mažėja lokalaus turinio kūrimas, galbūt lėčiau diegiamos naujos e-paslaugos, galimas technologijų inovacijų sąstingis. Tačiau vyriausybė vis dar skelbia skaitmeninės plėtros naratyvą – pvz., propaguoja valstybės kriptovaliutų platformą (kol kas riboto pasisekimo) ir automatizaciją viešosiose paslaugose. Jei politinė padėtis stabilizuosis esama forma, tikėtinas išsiskaidęs kelias: valstybiniai skaitmeniniai projektai (dažniausiai su saugumo tikslais) toliau plėtosis, o privatus sektorius vėluos dėl sankcijų ir talentų emigracijos.
• Regioninių ryšių pokyčiai: Dėl karo Ukrainoje ir prastėjančių santykių su Vakarais Baltarusija gali daugiau interneto srauto nukreipti per Rusiją, o ne per ES. Šiuo metu Baltarusija turi jungčių su Lenkija ir Baltijos šalimis, kurios ją jungia su Vakarų interneto mainų taškais. Galimas šių jungčių sumažinimas ar griežtesnė kontrolė, o tuo pačiu – didesnė priklausomybė nuo Rusijos (pvz., kryptys per „Rostelecom“). Taip Baltarusijos internetas taptų labiau priklausomas nuo Rusijos infrastruktūros ir galimai nuo rusiškos interneto politikos (jei Rusija izoliuotų savo Runet’ą, Baltarusija galėtų būti nublokšta kartu). Kita vertus, pačiai Baltarusijai svarbu išlaikyti įvairius kelius dėl patikimumo, todėl ES jungtys tikėtina visiškai nebus atjungtos, nebent bus priversta tą padaryti.
• Vartotojų prisitaikymas: Baltarusiai pasižymi gebėjimu prisitaikyti prie apribojimų – jie naudojasi proxy serveriais, veidrodinėmis svetainėmis ir „Telegram“ kanalais norėdami paskleisti informaciją. Ateityje daugiau žmonių gali naudoti decentralizuotas technologijas (pavyzdžiui, tinklinius (mesh) tinklus, jei būtų prieinama, arba peer-to-peer naujienų mainus) tam, kad apeitų centralizuotą kontrolę. Technologiškai išprususios jaunimas gali skleisti žinias apie galimybės naudotis palydovine TV ar radiju naujienoms, kūrybiškai naudotis DNS tuneliavimu ar SMS naujienų sklaida, jei internetas būtų blokuotas. Esmė, kad cenzūros ir apeitų technologijų „katės ir pelės žaidimas“ bus viena iš ryškesnių Baltarusijos interneto ateities ypatybių.

Apibendrinant, artimiausioje perspektyvoje Baltarusijos internetas tikėtina dar labiau skirsis pagal technines galimybes ir prieigos ribojimų griežtumą. Viena vertus, beveik visi baltarusiai greitai galės turėti pluoštinį ar 4G ryšį „ant delno“ – greitą, pigų ir visur pasiekiamą. Kita vertus, ką jie galės su tokiu ryšiu nuveikti, bus vis labiau ribojama valstybinių filtrų ir stebėjimo. Terminas „Tikroji interneto padėtis“ Baltarusijoje įgauna dvigubą prasmę: tikroji infrastruktūra stipri, bet tikroji laisvė ribota. Tarptautiniai įvykiai (pvz., valdžios pokyčiai ar pasaulinės technologijų intervencijos) galėtų šią trajektoriją iš esmės pakeisti. Šiuo metu Baltarusijos internetas yra įspėjamasis pavyzdys, kaip šalis gali pasiekti beveik visuotinį ryšį, bet apriboti interneto atvirumą ir laisvę, kurią jis ir turėtų užtikrinti.

Šaltiniai: freedomhouse.org hajun.info zerohedge.com